Po krizės – visuotinis skolinimosi maratonas

Valstybių ir įmonių skolos pasaulyje nuo praeitos finansinės krizės pradžios pašoko daugiau nei trečdaliu. Vyriausybės skolinosi daugiau, siekdamos ištrūkti iš ekonominio nuosmukio, o įmonės skubėjo pasinaudoti iki rekordinių žemumų kritusiomis paskolų palūkanomis.

100 trln. USD

Tiek pasaulyje 2013-ųjų viduryje buvo pasiskolinusios valstybės ir bendrovės. Prieš finansų krizę, 2007-ųjų viduryje, pasaulio įmonių ir šalių skola sudarė apie 70 trln. USD.
ŠALTINIS: „BLOOMBERG“ Įmonių ir valstybių skolos pasaulyje nuo 2007 m. vidurio iki 2013 m. vidurio padidėjo 30 trln. USD ir pasiekė 100 trln. USD (249 trln. Lt). Palyginti, įmonių kapitalas (angl. equity) per tą patį laikotarpį sumažėjo 3,86 trln. USD, iki 53,8 trln. USD, rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko (angl. Bank of international settlements, BIS) ir naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenys. Pasak analitikų, skolinimosi mastai sparčiai augti pradėjo daugiausia dėl centrinių bankų politikos. Po JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ ir antrinių būsto paskolų rinkos griūties, kurią sekė viena didžiausių pasaulio finansinių krizių, įvairių šalių centriniai bankai pamažu mažino palūkanų normas. Taip siekta paskatinti blėstantį pasaulio ekonomikos augimą. „Pastaraisiais metais valstybės žymiai daugiau išlaidavo, tad įvairių šalių vyriausybės buvo didžiausios skolos vertybinių popierių platintojos“, – „Bloomberg“ cituoja BIS analitiką Branimirą Gruicą ir ekonomistą Andreasą Schrimpfą. „Bloomberg“ duomenimis, JAV vyriausybės skolos išleistų VP rinkos vertė 2013-aisiais siekė rekordinius 12 trln. USD, arba beveik 3 kartus daugiau nei 2007 m., kai sudarė 4,5 trln. USD. Aktyvūs centrinių bankų veiksmai netrukus pradėjo atsispindėti ir rinkoje. Paskolų, vyriausybės ir įmonių skolos vertybinių popierių vidutinis metinis pajamingumas nukrito nuo 4,8%, buvusių 2007-aisiais, iki maždaug 2% 2013-aisiais, rodo „Bank of America Merrill Lynch Global Broad Market“ indeksas. Paskolų palūkanoms nuolat mažėjant, nuo vyriausybių stengėsi neatsilikti ir įmonės, kurios pradėjo platinti vis daugiau obligacijų. Bendrovių išleistų obligacijų nominali vertė per pastaruosius 6 m. augo ir 2013-aisiais pasiekė maždaug 21 trln. USD, skaičiuoja „Bloomberg“.
Ėmėsi taupyti
Tik pasibaigus krizei ir daugelio šalių ekonomikai po truputį pradėjus atsigauti, pasaulyje buvo susirūpinta itin išaugusiu skolų lygiu. Mat pradėta baimintis, kad investuotojai nebenorės pirkti prasiskolinusių šalių obligacijų. Iki šiol rinkos dalyviams smarkiai išaugęs skolų kiekis nerūpėjo – net aukščiausio reitingo netekusios JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Prancūzija finansų rinkų liko nenubaustos, t. y. jų VP pajamingumas ne augo, o mažėjo. Nepaisant teigiamų postūmių skolos vertybinių popierių rinkose, daugelis valstybių ėmėsi griežtų taupymo priemonių, tokių kaip išlaidavimo mažinimas ar mokesčių didinimas. Šalys ryžosi paaukoti ekonomikos atsigavimą tam, kad vėl pradėtų laikytis fiskalinės drausmės, kurią buvo pamiršusios kovodamos su pasauliniu ekonomikos nuosmukiu. „Norint išeiti iš uždaro rato ir sumažinti skolas, reikia atsargiai pradėti diegti ekonomikos augimą skatinančias struktūrines reformas, o tai ilgalaikis procesas. Sparčiai mažinti valstybės skolą yra labai rizikinga, nes tai paprastai sugriauna ekonomiką, kurią paskui atkurti labai sunku. Tokį pavyzdį neseniai matėme Graikijoje“, – „Bloomberg“ komentuoja Holgeris Schmiedingas, „Berenberg Bank“ vyriausiasis ekonomistas.
Anot Beno Bennetto, investicijų bendrovės „Legal & General Investment Management“ kreditų stratego, pastaraisiais metais nesumažėjo nei namų ūkių, nei įmonių, nei valstybių skolos. „Kiekvieną kartą, kai rinkoje padidėja neužtikrintumas, centriniai bankai atsuka likvidumo čiaupus. Gali būti, kad skolos vertybinių popierių kainos auga kartu su jų fundamentaliais rodikliais, tačiau gali būti, kad ne, o tuomet rinkoje laukia didžiulis nuosmukis“, – perspėja p. Bennettas.