Įmonių obligacijos – alternatyva indėliams EUR

Ilgus metus geriausia investicija buvo laikomas nekilnojamasis turtas. Tačiau jo kainų kritimas per pastaruosius metus įstūmė daugelį žmonių į nepavydėtiną padėtį – pinigai investuoti, o realizuoti nekilnojamąjį turtą tampa vis sudėtingiau. Tad kurgi vis dėlto verta investuoti nepatiriant didelės rizikos?
Pastebime, kad daugelis investuotojų šiais neramiais, nuolatinių spekuliacijų apie galimą šalies valiutos devalvavimą laikais yra labiau linkę investuoti eurais. Viena žemo rizikos lygio galimybių – indėliai eurais. Tačiau dabar išgyvename tokį periodą, kai indėlių eurais palūkanos yra bene žemiausio lygio per visą savo istoriją. Ne tik nerizikingų ir plačiai paplitusių indėlių eurais, bet ir daugelio vyriausybių obligacijų pelningumas nukrito iki tokio lygio, kad tampa nebeįdomus investuotojams. Daugelis didžiųjų Lietuvos bankų už indėlius eurais šiuo metu yra nustatę ne didesnes nei 2% metines palūkanų normas, o, pvz., Vokietijos vyriausybės obligacijų metinis pajamingumas yra žemiau nei 1%. Alternatyvos
Kita vertus, be indėlių ir vyriausybių obligacijų eurais, rinkoje yra ir kitų pinigų investavimo alternatyvų. Iš jų labiausiai derėtų išskirti tarptautinių kompanijų obligacijas, kurių grąža rizikos atžvilgiu šiuo metu yra bene patraukliausia investicijų rinkoje.
Praėjusiais metais įvykusi finansų rinkos griūtis gerokai susiaurino kompanijų galimybes pritraukti skolintų lėšų. Būtent todėl bendrovių obligacijų rinkoje atsirado patrauklios investavimo galimybės. Įmonių obligacijų pajamingumo lygis, palyginti su vyriausybių skolos vertybinių popierių (VP) pajamingumu, pasiekė maksimalų ilgametį skirtumą, kuris dabar jau siekia 4–6 kartus.
Investuotojams, vertinantiems palyginti stabilią grąžą, įmonių obligacijos yra puiki alternatyva indėliams ir vyriausybių skolos VP, tad jos galėtų sudaryti nemažą dalį šiuo metu sudaromo išskaidyto investicinio portfelio. Pvz., vienos didžiausių TEO LT akcininkių „TeliaSonera“ 5 m. obligacijų pajamingumas iki išpirkimo – šiek tiek mažiau nei 5% per metus.
Žinoma, tokios investicinės grąžos negalima palyginti su prieš kelerius metus buvusiomis galimybėmis Rusijos, Lotynų Amerikos ar kylančios ekonomikos Europos šalių akcijų biržose pasiekti 30–50% metų grąžą (atitinkamai ir gerokai labiau rizikuojant). Tačiau neramios ekonomikos laikais daugelis investuotojų atsigręžia į saugias priemones, leidžiančias uždirbti galbūt ir ne itin didelę grąžą, tačiau ir nepasižyminčias dideliu rizikos laipsniu. Be to, 5–6% investicinė grąža jau leidžia kompensuoti sumažėjusios infliacijos įtaką ir apsaugo nuo pinigų nuvertėjimo. Antrojoje metų pusėje finansų analitikai įžvelgia ir defliacijos galimybę, o bendra metinė infliacija Lietuvoje, kaip prognozuojama, turėtų siekti apie 5%.
Be tiesioginių investicijų į įmonių obligacijas, šiuo metu galima išskirti ir panašias priemones investicinių fondų bei gyvybės draudimo rinkose. Tai – investiciniai portfeliai, nukreipti į fiksuoto pajamingumo priemones, tokias kaip indėliai, vyriausybių ir įmonių obligacijos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiame portfelyje irgi vyrautų įmonių, turinčių aukštą kredito reitingą, obligacijos.