Jau įkyrėjo klaust – kada

Norėtume tikėti, kad Vyriausybei pavyks įgyvendinti gerus ketinimus, klausimas – kada? Nes kol kas apie paskolas verslas tegali tik svajoti, o ir su eksporto kreditų draudimu – ne ką geriau. Juditos Grigelytės nuotr. Lietuvos eksportas per pirmuosius keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 29,3%. Mažėjančius gamintojų pardavimus lėmė ir bendrame sunkmečio katile atsidūrusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės – Rusija, Latvija, Vokietija, Estija. Naujų rinkų paieškos kol kas – bevaisės, tad eksportuotojams tenka keliauti jau pramintais, nors ir užželiančiais takais. Jiems padėti pasišovė valdžia. Vyriausybė, patvirtinusi Eksporto plėtros strategiją 2009–2013 metams ir numačiusi jos įgyvendinimo priemonių planą, prisižadėjo išties nemažai. Tačiau kaip visada neišvengė ir bendrų, nieko nesakančių frazių, kaip antai – „sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką“. Iššifravus tai aiškėja, kad į tokios aplinkos sampratą įeina racionalus gamtinių žaliavinių išteklių naudojimas, aukštųjų bei vidutinių technologijų pramonės skatinimas, prieigos prie kredito išteklių palengvinimas, eksporto kreditų draudimo prisidedant prie to ir valstybei sistemos sukūrimas ir kt. Labai norėtume tikėti, kad Vyriausybei pavyks visa tai įgyvendinti, klausimas – kada? Nes kol kas apie paskolas verslas tegali tik svajoti ir nostalgiškai prisiminti geruosius „kreditinių išteklių“ laikus, o ir su eksporto kreditų draudimu – ne ką geriau. Eksportuotojai skundžiasi, kad nė viena draudimo bendrovė nesutinka drausti į rizikingas šalis eksportuojamų prekių – tai kas, kad Ūkio ministerija žada. Todėl kol suinteresuotos pusės susitars, kol strategijų „vizijos, tikslai ir priemonės“ taps kūnu, verslininkai prašo bent atidėti avansinį PVM mokėjimą arba laiku grąžinti jį sumokėjusiesiems. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LKP) siūlo pateikti panašių šalių lyginamąją analizę (benchmarking) – kad žinotume, kiek Lietuva iš tiesų įdomi pasauliui. Taip pat, pasak jų, būtina ne svarstyti, o priimti sprendimus dėl darbo našumą didinančių investicijų skatinimo priemonių ir būdų. Investicijų statistika – visiškai neguodžianti. Jos vis mažėja. Šiandien Vilniuje prasideda Pasaulinis tiesioginių užsienio investicijų forumas, jame tikimasi atskleisti Lietuvos patrauklumą investuotojams. Tačiau iki šiol jie susiduria su teritorijų planavimo procedūrų painumu, aukštais reikalavimais ir, ne paslaptis, su korupcija. „LEZ teikiamos mokesčių lengvatos nublanksta prieš reguliavimų gausą dėl teritorijų planavimo, aplinkosaugos, darbo santykių, biurokratijos nerangumo“, – teigia Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Atradus papildomų investicijų, būtų galima plėsti gamybą, sukurti ir pagaminti prekių, kurios galėtų konkuruoti užsienio rinkose. „Lietuvos ekonomikos atsigavimas turėtų būti siejamas su tuo, kiek patrauklu Lietuvoje plėtoti gamybą ir paslaugas, kuriomis galima prekiauti tarptautinius mastu“, – mano ekspertė. Deja, užsienio investuotojai Lietuvą vis dar aplenkia, o įkėlę koją čia ilgai neužsibūna. Krizė – neamžina. Kai kurios šalys jau fiksuoja pirmuosius stabilizavimosi ar atsigavimo ženklus. Jų mato ir pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Rusija. Tačiau silpstantis Lietuvos verslas, kurio būklei pagerinti valdžia vis dar nesiėmė būtiniausių priemonių, gali nespėti.