Plėtra, praryjanti specialistus

Sparčiai besivystantis IT paslaugų sektorius pradeda jausti specialistų trūkumą. Į tai turėtų atsižvelgti ir švietimo įstaigos, orientuodamos jaunimą į perspektyvias bei paklausias specialybes. Herkaus Milaševičiaus nuotr. Premjeras Andrius Kubilius rugsėjį Vyriausybei ir JAV technologijų kompanijai IBM pasirašius 5 m. bendradarbiavimo sutartį dar kartą patvirtino, kad Lietuvą beveik per tokį pat laikotarpį siekiama paversti Baltijos ir Šiaurės šalių regiono aukštųjų technologijų paslaugų centru. Naujoje eksporto strategijoje numatyta, kad iki 2015 m. pusę Lietuvos eksporto turi sudaryti paslaugos. Šiuo metu paslaugų eksporto dalis siekia 17%–18%. Aktyvesnės yra tradicinės pramonės šakos, todėl ketinama timptelti paslaugų sektorių. Numatyta, kad verslininkų grupėms, kurios nuspręs kartu ieškoti naujų rinkų ir partnerių, pvz., parodose ar verslo misijose, bus skiriama finansinė parama. Planuojama, kad pusė paramą gausiančių verslo susibūrimų bus iš paslaugų sektoriaus – pretenduoti į paramą galės ir informacinių technologijų (IT) įmonės. IT paslaugų sektorius buvo vienas iš tų nedaugelio sričių, kurios nenuleido rankų ir per sunkmetį, – vien šiemet per pirmąjį pusmetį šių paslaugų eksportas padidėjo 16%. Verslininkams teko aktyviau ieškotis rinkų užsienyje, nes Lietuvoje IT paslaugų paklausa kiek smuko, ypač kai taupyti ėmė valstybinis sektorius. Užsienyje lietuvių, aišku, niekas išskėstomis rankomis nelaukia, todėl susigrumti konkurencinėje kovoje čia tenka iš esmės. Eksportuoti pasiryžusios įmonės stengiasi sukurti originalių produktų, kad su jais prasiskintų kelią pas užsienio užsakovus. Kaip šiandien VŽ priede „Informacinės technologijos“ pasakoja asociacijos „Infobalt“ atstovai, didžiausias eksporto potencialas slypi Vidurinės Azijos ir Rytų rinkose, todėl Lietuvos IT bendrovės aktyviai dalyvauja to regiono šalyse vykstančiose parodose bei viešųjų pirkimų konkursuose. Kartais net ir nereikia žvalgytis toliau. „Tokios šalys kaip Baltarusija nuo Lietuvos atsilieka dešimt metų, todėl esame jose konkurencingi, turime joms ką pasiūlyti“, – atvirauja Andrius Plečkaitis, „Infobalt“ inovacijų vadovas. Kad galėtų sėkmingiau įsitvirtinti užsienio rinkose, „Infobalt“ nariai planuoja iki šių metų pabaigos įkurti naują įmonę ir per ją kartu siūlyti savo paslaugas ir produktus užsienyje. Naujiems lietuviškiems IT sprendimams kurti yra numatyta parama pagal priemonę „Intelektas LT“. Ūkio ministerija skelbia, kad jau yra paskirstyti 5 mln. Lt moksliniams tyrimams, tikimasi, parama leis sukurti naujų lietuviškų IT produktų. IT paslaugų įmonių Lietuvoje nestinga – visų Lietuvoje veikiančių bendrovių kiekis šiemet, palyginti su 2009 m., mažėjo 2%, o štai IT paslaugų bendrovių skaičius tik didėjo. Ypač pastaruoju metu gausėja mažų, vos kelis darbuotojus turinčių IT įmonių skaičius. Smulkias įmones noriai samdo didesnės bendrovės, atsisakiusios turėto IT srities darbuotojo. Specialistai tikina, kad pagal sąnaudų ir kokybės santykį Lietuva pasaulyje yra konkurencinga, todėl čia galima kurti bankininkystės sistemas, mobiliąsias technologijas. Tai traukia tarptautines bendroves, jos čia steigia atstovybių, paslaugų centrų. Tačiau sparčiai besivystantis IT paslaugų sektorius pradeda jausti specialistų trūkumą. Į tai turėtų atsižvelgti švietimo įstaigos ir orientuoti jaunimą į perspektyvias bei paklausias specialybes. Be gerai parengtų IT specialistų gražioms Vyriausybės viltims apie Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų technologijų paslaugų centrą gali būti nelemta išsipildyti.