Euro kelyje verslas naują pavarą įjungti turės rankiniu būdu

Euras nėra automatinis ekonominės gerovės ir eksporto skatinimo jungiklis. Taip, skolinimosi kaštai tikriausiai atpigs, sumažės pervedimo kaštai, tačiau kaip rodo daugelio šalių atlikti šviežiausių euro narių tyrimai, vien euro įvedimas automatiškai eksporto ir prekybos apimčių su euro zona nekilsteli. Norint, kad įžengimą į euro zoną lydėtų ir eksporto šuolis, svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas verslo konkurencingumo didinimui.

„EY“ kartu su „Verslia Lietuva“ įkurto „Konkurencingumo centro“ atlikto tyrimo duomenimis, kai kuriose konkurencingumo srityje – pvz. verslo apskaita ir jai naudojamos priemonės - mūsų verslo įmonės yra gana stiprios. Tai turėtų padėti joms lengvai susitvarkyti su trumpalaikiais euro įvedimo uždaviniais, tačiau mūsų silpniausios konkurencingumo sritys yra darbuotojų kompetencijų ugdymas, inovacijų vystymas ir produktų bei paslaugų portfelio valdymas, kas rodo poreikį orientuotis į ilgalaikio konkurencingumo didinimo strategijas.

Kalbant apie darbuotojų kompetencijų ugdymą, itin svarbu įsidiegti tokį kompetencijų modelį, kuris leistų operatyviai įgyti darbuotojams modernių įgūdžių – tiek įmonių, tiek valstybės lygmeniu. Itin svarbus ilgalaikis planavimas, numatymas, kokių kompetencijų gali prireikti pačiu artimiausiu metu ir po kelerių metų. Be to, svarbu suvokti darbuotojus kaip įmonės augimo potencialą, o ne tik kaip kaštų eilutę – motyvacinės sistemos Lietuvos įmonėse gerokai šlubuoja, per metus vidutiniškai pasikeičia penktadalis darbuotojų – tai pusantro karto daugiau nei užsienio įmonių vidurkis.

Inovacijų vystymas, kitas svarbus aspektas – ir čia turėtume galvoti ne apie tai, kaip sukurti globalias inovacijas patiems, o kaip įsidiegti ir imti naudoti tai, kas jau yra sukurta pažangaus; modernizuoti verslo procesus per inovacijas, kooperuotis ir intensyviai bendradarbiauti su mokslininkais. Vienas tokių pvz. – bendrovė „Amilina“ aktyviai naudojanti veikloje pažangias technologijas. Inovacijos leistų įmonėms padidinti ir našumą – pagal vienam darbuotojui tenkančias pajamas 2 kartus mus lenkia užsienio bendrovės.

Paslaugų ir produktų portfelis turi būti revizuojamas nuolat ir struktūrizuotai, o ne intuityviai. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pridėtinės vertės kūrimui – Lietuvoje darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė yra apie 57 tūkst.lt, tuo tarpu užsienio įmonėse ji triskart didesnė (161.000 Lt).

Valstybė, savo ruožtu, turėtų pasirūpinti tinkamu finansavimu verslo konkurencingumo didinimo iniciatyvoms – 53% Lietuvos verslo eksportuotojų vadybinė branda atitinka tik vidutinio lygio vadybos praktiką – ji nebus konkurencinga užsienio rinkose ir ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu neskirsime tam dėmesio planuodami įžengimą į euro zoną. Tik tinkamai suformuota geriausius rinkos standartus atitinkanti vadybos praktika ir geras rizikos valdymo procesas įsidiegiant eurą padės sklandžiai verslui įjungti aukštesnę pavarą.