Kulinariniai atradimai
Gintautas Kvietkauskas, UAB „Arginta“ gamybos direktorius, bendraturtis.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Su šeima stengiamės kiekvieną penktadienį nueiti į kokį nors Vilniaus restoraną. Esame aplankę jų 42. Neseniai sudarėme savo restoranų reitingą. Trejetuke – „Sofa De Pancho“, „Time“ ir naujausias atradimas – „Šturmų švyturys Užupis“, jam skyrėme pirmąją vietą. Paprastai niekam nieko nerekomenduoju, bet šį restoraną tikrai galiu pasiūlyti. Čia gaminami labai skanūs patiekalai, o aptarnavimas labai šiltas ir malonus – dažniausiai patys šeimininkai priima užsakymus. Laiką praleidome tiesiog nuostabiai.
Gal viešėdami užsieniuose apsilankėte maitinimo įstaigoje, kuri paliko labai gerą įspūdį?
Šiemet ypač daug teko važinėti po pasaulį. Kalbant apie maistą, labai įsiminė Gruzijoje aplankyti restoranai. Maisto kokybė buvo puiki, bet restoranų pavadinimų neprisimenu ir parekomenduoti negaliu.
Gal šiemet atradote kokį nors ypatingą gėrimą, nesvarbu, vyną ar stiprųjį, arba patiekalą, kuris labai nustebino?
Šiemet atradau gruzinišką vyną. Pavadinimų neprisimenu, bet mano ragautas vynas buvo tikrai labai kokybiškas ir drąsiai gali konkuruoti su geriausiomis Europos šalyse gamintomis vyno rūšimis.
Rasa Starkuvienė ir Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ steigėjai ir vadovai. A. Starkus – Lietuvos someljė asociacijos prezidentas.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Prieš porą metų pagarbą mėsai mumyse išugdė restoranas „Boff“, o šiemet tų pačių Mhero Gevorkjano ir Mindaugo Stasiulionio atidarytas „Town“ parodė, kas yra skanūs kasdieniai patiekalai. Greitas pateikimas, puikus aptarnavimas, lankstumas ir universaliai skanu – nuo salotų iki deserto. Ši restoranininkų pora puikiai jaučia gyvenimo ritmą, restorano lokaciją ir stilių pritaiko prie potencialaus kliento. Čia gali paprašyti gero vyno taurės ne iš pilstomo vyno meniu ir jautiesi, tarsi būtum patekęs į bendraminčių klubą.
Kai geriausi Lietuvos virtuvės šefai atidaro restoranus, vieno neįmanoma išskirti, norisi vardinti: „Momo Grill“ Klaipėdoje (vasaris), Javier Lopezo sugrįžimo į Vilnių – „Telegrafas“ (ruduo), „Šturmų švyturys Užupis“ (gruodis), senbuviai „Sofa de Pancho“, „Stebuklai“, „Lauro lapas“ ir daugybė kitų laiko kokybės kartelę.
Gal viešėdami užsieniuose apsilankėte maitinimo įstaigoje, kuri paliko labai gerą įspūdį?
Užsienyje keliaudamas kasdien susiduri su kuo nors įdomiu – pakelės restoranėlis apdulkėjusiais langais gali sužavėti muzikiniu fonu, maistu ar lankytojais. Savininkai neretai gyvena ten pat ir daro tai, kas jiems labiausiai patinka. Jei jų skonis geras, juo gali naudotis kiekvienas restorano lankytojas. Deja, daugelį vietų atsimeni vieną dieną ir niekada ten nebesugrįžti. Tačiau tikrai grįšime į Antibų pusiasalyje esančio „Cap Eden Roc“ viešbučio šampano lounge, – jame puikiausi šampano kokteiliai pasaulyje, ir į gretimai esantį bouillabaissu bei langustinais garsėjantį „Tetou“, – ten jauti, kad moki ne už investicijas į interjerą, o už tai, kas valgo prie gretimo staliuko, ir pinigų negaila.
Gal šiemet atradote kokį nors ypatingą gėrimą, nesvarbu, vyną ar stiprųjį, arba patiekalą, kuris labai nustebino?
Šių metų pabaigos p. Rasos atradimas – „Gramona“ cava“ – putojantis vynas iš Ispanijos. Per Someljė mokyklos derinimo su mėsa sesiją jis pasirodė geriau už bet kokį raudonąjį vyną, savo kompleksiškumu jis gali varžytis ne tik su šampanais, bet ir su senais konjakais, O p. Arūnui nepakeičiamas gėrimas – sakė. „Junmai“ kokybės gėrimas nenusileidžia grand cru lygio vynui. Nors lietuviai vis dar jo kratosi, šio gėrimo laukia graži ateitis.
Tadas Šatkauskas, darbų saugos paslaugas ir konsultacijas teikiančios bendrovės „Sabelija“ vadovas, uostamiesčio Vadovų gurmanų klubo vadovas.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Klaipėdoje šiemet atradau ir pamėgau dvi naujas vietas: metų pradžioje Liepų gatvėje duris atvėrusį kepsnių barą „Momo Grill“ ir restoranėlį senamiestyje „Klevo lapas“. Abi vietos puikios, patinka jų interjeras, maistas, aptarnavimas. Imponuoja ir tai, kad šių restoranų gyvenime aktyviai dalyvauja patys savininkai – jie nuolat ten sukasi, bendrauja su klientais.
„Momo Grill“ turi labai aukštos kokybės kepsnių krosnį, todėl gali pasiūlyti puikaus skonio ant grotelių keptos mėsos, daržovių, o ypač nuostabios – žuvys.
„Klevo lapo“ virtuvėje dirba jauni, tačiau daug originalių idėjų turintys šefai, jų fantazija iš paprastų produktų sukurti nepaprastus patiekalus visada stebina. Nė vienoje šių vietų neturiu mėgstamo patiekalo, dažnai užsisakau ką nors naujo, nes pasitikiu ten dirbančiais virtuvės šefais ir žinau, kad maistas visada bus puikiai paruoštas.
Artimiausiuose planuose – apsilankyti neseniai „Meridiane“ atidarytame žuvų ir jūrų gėrybių restorane. Kalbama, kad ten bus ypatinga, išskirtinė vieta, tad labai knieti išbandyti, ar tikrai taip. Faktas, kad tokių išskirtinių restoranų Klaipėdoje trūksta.
Gal viešėdami užsieniuose apsilankėte maitinimo įstaigoje, kuri paliko labai gerą įspūdį?
Didžiausias šių metų mano atradimas užsienyje – Elzaso regiono virtuvė ir vynai. Anksčiau mėgdavau ir ragaudavau tik raudonąjį vyną, bet Elzase atradau baltuosius – 'Riesling', 'Pinot Gris' vynuogių vynus.
Tarp šių metų mano kulinarinių atradimų – lengvi daržovių patiekalai. Gaila, kad Klaipėdoje dar nėra sveiko maisto koncepciją pasirinkusių maitinimo įstaigų, kur būtų siūlomi tik vegetariški ar veganiški patiekalai.
Vilniuje mielai lankausi tokiose vietose, o šefų išradingumas gaminant originaliausius patiekalus iš daržovių, kitų sudedamųjų dalių, nenaudojant žuvų ir mėsos, mane maloniai stebina.
Jolanta Smičienė, šampano ekspertė.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Atsakysiu „ne į temą“. Šiemet atidaryta daug naujų barų, restoranų, daugumą jų spėjau aplankyti. Aplankiau ir nemažai seniau veikiančių vietų. Negalėčiau nė vieno išskirti. Tik supratau, kad beveik visi virtuvės šefai labai stengiasi, tačiau dauguma jų dar per jauni, turi per mažai patirties, kad galėtų įgyvendinti originalias idėjas, nors ambicijų tai daryti – per akis!
Daugumoje patiekalų dominuoja estetinis vaizdas (tiesą sakant, spalvoti „taškiukai“, įmantrūs potėpiai ant lekštės nekompensuoja energetikos stygiaus patiekale). Supratau ir tai, kad patiekalų kokybės trūkumą gali kompensuoti nuoširdžiai bendraujantis aptarnaujantis personalas, charizmatiškas someljė ar administratorius.
Būtent šie faktoriai, mano nuomone, lėmė populiariausių Vilniaus, Kauno restoranų sėkmę.
Jei reikėtų įvardinti mėgstamiausią šefą, paminėčiau Vytautą Samavičių iš Klaipėdos.
Gal viešėdami užsieniuose apsilankėte maitinimo įstaigoje, kuri paliko labai gerą įspūdį?
Per 2014 metus aplankiau 12 valstybių, keletą jų – po tris kartus. Vien iš šių metų „restoraninės patirties“ galėčiau surašyti storatomį gidą, todėl vienos vietos išskirti neįmanoma, nes jų, palikusių labai gerą įspūdį, – gausybė.
Galiu tik tiek pasakyti, kad aplankiusi įvairiausių restoranų visame pasaulyje, imu atrasti vadinamąjį „gatvės maistą“. Šiemet jis labiausiai sužavėjo Sarajeve.
Gal šiemet atradote kokį nors ypatingą gėrimą, nesvarbu, vyną ar stiprųjį, arba patiekalą, kuris labai nustebino?
Nustebino atrasta Maroko vynų įvairovė. Kadaise vietinius vyndarius europietiškų vyno darymo paslapčių išmokė prancūzai. Kai kuriuose ūkiuose jie dirba iki šiol, tad marokiečių geriausi vynai stilistiškai primena Pietų Prancūzijos vynus.
Įdomu, kad Maroko vynai yra 4 rūšių: be įprasto raudonojo, baltojo, rausvojo vynų, čia išskiriamas „vin gris“, kad įprastai pas mus laikoma rausvuoju vynu.
Šiemet Pietų Afrikoje atradau ančių, žąsų kiaušinių skonį, Patagonijoje – egzotiškų mėsos kepimo būdų.
Valentinas Masalskis, aktorius, Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas ir vadovas.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Klaipėdoje šiais metais atrastas smagiausias restoranas veikia viename Baltijos prospekte esančiame bute (čia gyvena pats aktorius – aut. past.), kur siūlomi namų virtuvės patiekalai.
Čia verdama labai skani žuvienė, labai skanūs ukrainietiški barščiai, kepamas puikus karbonadas, austriškas šnicelis ir verdamas uzbekiškas plovas.
Gal šiemet atradote kokį nors ypatingą gėrimą, nesvarbu, vyną ar stiprųjį, arba patiekalą, kuris labai nustebino?
Šiemet tarp mano kulinarinių atradimų net keli.
Pirmasis atradimas – turguje nusipirktas karšto rūkymo upėtakis. Dar vienas atradimas – svogūnų uogienė, kurią pabandžiau pats išsivirti namie. Jai reikia dviejų kilogramų raudonųjų svogūnų. Supjausčius juos reikia užpilti buteliu sauso raudonojo vyno, dviem stiklinėmis portveino, apie 350 g raudonųjų vynuogių actu, dėti šaukštą medaus, 140 g sviesto, 4 šaukštus aliejaus, druskos, pipirų, raudonėlio ir ant silpnos ugnies ilgai troškinti.
Dar vieną puikų patiekalą teko ragauti svečiuojantis vienos politikės namuose. Tai buvo karšti blynai, įdaryti svieste kepintais baravykais. Būtinai jį išbandysiu savo virtuvėje.
Darius Montvila, telekomunikacijų ir jų sprendimų UAB „Mainsec“ generalinis direktorius.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Kalbant apie restoranus, Vilniuje šįmet nieko naujo neatradau, iš barų norėčiau išskirti „Sweet and Sour“, kur gaminami puikūs kokteiliai.
Gal viešėdami užsieniuose apsilankėte maitinimo įstaigoje, kuri paliko labai gerą įspūdį?
Kalbant apie užsienius, didžiausią įspūdį paliko apsilankymas prabangiame restorane „Le Sherpa“ Katmandu (Nepalas). Jie verda neįtikėtinai skanią žuvienę, turint omeny, kad jie patys žuvų neturi. Geriausias patiekalas, kurį šiemet valgiau Lietuvoje, – dvi paras žemoje temperatūroje kepta ėriuko mėsa. Skaniau pagaminto ėriuko per 49-erius metus nesu ragavęs. Šį patiekalą valgiau ne restorane, o viename renginyje, jį paruošė „Marche de Provence“ virėjai.
Gal šiemet atradote kokį nors ypatingą gėrimą, nesvarbu, vyną ar stiprųjį, arba patiekalą, kuris labai nustebino?
Įsiminė kokteilių bare „Sweet & Sour“ konjako pagrindu sumaišytas kokteilis. Deja, visų jo sudedamųjų dalių ir pavadinimo dabar negaliu atsiminti.
Aurelijus Rusteika, UAB „Topo grupė“ valdybos pirmininkas.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Restorane „Boff“ Vilniuje mane sužavėjo visi patiekalai, kuriuos ragavau – ir didkepsniai skanūs, ir tunų kepsnys, ir sriubos. Restorano valgiaraštis neilgas, bet patiekalai gerai atrinkti ir skaniai paruošti. Jų kainos tikrai nemažos, bet žmonių restorane daug, o tai turbūt reiškia, kad kokybė atitinka kainą.
Gal viešėdami užsieniuose apsilankėte maitinimo įstaigoje, kuri paliko labai gerą įspūdį?
Iš patiekalų užsienyje įsiminė Ispanijoje ragauti makaronai su juoduoju sepijų padažu: ne tik labai egzotiška, bet ir labai skanu. Deja, restorano pavadinimo neprisimenu, bet tai nebuvo labai prabangi vieta.
Gal šiemet atradote kokį nors ypatingą gėrimą, nesvarbu, vyną ar stiprųjį, arba patiekalą, kuris labai nustebino?
Raudonasis ispaniškas labai intensyvaus skonio vynas „Bodegas Atalaya Laya Almansa D.O.“, kurį dabar daug kur siūlo.
Marius Horbačauskas, AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.
Kokį restoraną gimtajame mieste arba Lietuvoje atradote šiais metais? Kuo jis pasirodė ypatingas?
Šių metų atradimas – naujas azijietiškos virtuvės restoranas Kaune „Režisierius“. Labai originalus interjeras – restoranas įrengtas sename renovuotame pastate. Maistas čia taip pat išskirtinis.
Gal viešėdami užsieniuose apsilankėte maitinimo įstaigoje, kuri paliko labai gerą įspūdį?
Iš užsienyje lankytų vietų ypač įsiminė „The Rock“ restoranas Zanzibare. Jis nedidelis, o pastatytas ant nedidelės uolos, į jį galima patekti tik vandens keliu. Tai tikrai labai įspūdinga vieta, sunku papasakoti, nes nieko panašaus nesu matęs. Valgiaraščio pagrindą sudaro jūrų gėrybių ir žuvų patiekalai, jų ir ragavome.
Gal šiemet atradote kokį nors ypatingą gėrimą, nesvarbu, vyną ar stiprųjį, arba patiekalą, kuris labai nustebino?
Vadovauju alaus gamyklai, taigi keliaudamas po pasaulį stengiuosi paragauti įvairių rūšių alaus. Šiemet Vokietijoje, Bavarijoje, atradau „dunkel“ rūšies alų, anksčiau tokio nebuvau ragavęs.
