Vietoje 10 milijonų „Air Lituanicai“ – 1 milijonas skrydžių fondui

Prie planuojamo skrydžių skatinimo fondo sostinės savivaldybė planuoja prisidėti iki 1 mln. Eur, tvirtina miesto meras Remigijus Šimašius. Anot jo, ryškūs fondo kontūrai galėtų atsirasti šių metų pabaigoje, tačiau iki to laiko reikia susitvarkyti su teisiniais klausimais, susijusiais su konkurencija Europos Sąjungoje (ES).

Pirmadienį p. Šimašius susitiko su investuotojų ir turizmo verslo bei valstybinių įstaigų atstovais aptarti skrydžių skatinimo fondo perspektyvas.

Fondo būtinybė atsirado po to, kai veiklą penktadienį sustabdė investuotojų neradusi ir virš 10 mln. Eur per metus Vilniaus biudžetui atsiėjusi oro vežėja „Air Lituanica“. Baiminamasi, kad be šios kompanijos susisiekimas su Vilniumi ne pigių skrydžių oro linijomis pablogės.

Pasak p. Šimašiaus, Vyriausybė skrydžių skatinimo srityje jau dirba – tokiam fondui numatyta 1 mln. Eur. Dar maždaug tiek pat žada pati savivaldybė.

„Sutarėme, ką reikėtų daryti, kad fondas gautų naują impulsą. Svarbu fondui surasti tinkamą teisinę formą, sudaryti galimybę pritraukti privačias lėšas, pavyzdžiui, iš viešbučių surenkamas rinkliavas ir kt. Kitas svarbus dalykas – geriau koordinuoti oro susisiekimo ir Lietuvos bei Vilniaus rinkodaros klausimus“, – po susitikimo kalbėjo meras.

Anot jo, nors atrodo, kad toks derinimas yra, tačiau matoma situacija, kai suinteresuotos pusės tik žvalgosi į vieną kitą, o pokyčių nematyti.

„Turizmo kuruotojai žiūri, kad nėra skrydžių, dėl ko ir nėra turistų, o skrydžių pritraukėjai žiūri, kad nėra rinkodaros ir keleivių. Šiuos dalykus turime išspręsti – dėl to sutarėme“, – sakė p. Šimašius.

Skrydžių pritraukimo fondas sudarytų galimybę prisivilioti kompaniją, kuri jau intensyviai svarsto apie žengimą į Lietuvos oro erdvę – mato, kad yra beveik pakankamas keleivių srautas. Fondo lėšomis vykdomos rinkodaros ir reklamos kampanijos galėtų pritraukti papildomą dalį turistų, ir avialinijoms būtų lengviau apsispręsti.

Lietuva nekonkurencinga

Arijandas Šliūpas, susisiekimo viceministras, pažymėjo, kad fondo lėšos tikrai netaps lemiamu veiksniu aviakompanijoms apsisprendžiant, mat jos vadovaujasi verslo logika.

„Kompanijai nėra (svarbus) paramos klausimas. Svarbiausia – potencialas. Nei viena kompanija nesiremia paramos dydžiu. Aviakompanija remiasi normalia logika ir vertina maršruto potencialą, o parama negali būti beribė“, – tvirtino p. Šliūpas.

Viceministro teigimu, tarp kitų šalių panašių fondų klausimu Lietuva neatrodo konkurencingai. Pavyzdžiui, Škotija maršrutų plėtros programai prieš 5-eriusmetu kasmet skyrė iki 5 mln. GBP, Švedija pernai pranešė apie 10 mln. Eur dydžio tokį fondą.

Teisiniai klausimai

Mero teigimu, fondo įkūrimo link judama seniai, tačiau yra „tam tikrų“ užstrigimų, pavyzdžiui, reikia patvirtinimo iš ES dėl konkurencijos.

Tuo dalykus (konkurencijos – VŽ) galima išspręsti. Tikrai negalima daryti bet ko, tačiau galima priimti protingus sprendimus, ir šiems dalykams leidimai bus gauti. Manau, kad šiemet galime prieiti prie labai aiškių sprendimų“, – teigė p. Šimašius.

2 kryptys lieka tuščios

Kai „Air Lituanica“ penktadienį paskelbė apie veiklos stabdymą, jos vietą suskubo užimti kelios aviakompanijos.

VŽ rašė, kad „air Baltic“ nuo rugsėjo pasiūlė skraidinti 6 kryptimis, kurias anksčiau siūlė Lietuvos oro linijos. 2 krypčių pasiūlymus pateikė ir „Wizzair“ – į Stokholmą ir Bilundą (Danija). Į Taliną skraidina „Estonian Air“, nusprendusi padidinti skrydžių skaičių.

Vis dėlto 2 kryptys liko tuščios – Praha ir Hamburgas.