Į Vilnių brautis nėra būtina

Anksčiau tiek gyventojai, tiek įmonės pirkdami ar parduodami nekilnojamąjį turtą buvo linkę pasikliauti savo žiniomis ir jėgomis, o dabar vis dažniau šiuos klausimus sprendžia kreipdamiesi į nekilnojamojo turto agentūras.

„Net tokiame mieste kaip Alytus tapo įprasta, kad norintys parduoti būstą ar namą gyventojai kreipiasi į mus ar kitas agentūras. Jie žino, kad profesionalai kur kas plačiau paskleis žinią apie parduodamą turtą, pirkėjams geriau išvardins jo pranašumus, sutvarkys visus dokumentus, reikalingus pirkimo ir pardavimo sandoriui“, – teigia Rima Mitkienė, nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ direktorė.

Svarbiausia – profesionalumas

Alytaus įmonė dirba nuo 1999 metų. Tiesa, iš pradžių jos veikla buvo kitokia – bendrovė rengė kompiuterinio raštingumo kursus.

„Tačiau laikai keitėsi, atsirado daug nemokamų programų, tad mūsų paslauga sulaukė vis mažiau vartotojų. Liko arba užsidaryti, arba imtis naujos veiklos. Todėl tuo pat metu pradėjome teikti tarpininkavimo paslaugą parduodant nekilnojamąjį turtą. Tai netrukus tapo pagrindine įmonės veikla“, – pasakoja „Mirodos“ vadovė.

Kad klientams būtų suteiktos profesionalios paslaugos, moteris papildomai mokėsi, nuolat bendradarbiauja su teisininkais, notarais, kitais specialistais – taip sužinomi naujausi reikalavimai ir kitos aktualijos.

„Svarbu, kad už klientą visada žinotum gerokai daugiau. Tik tada gali jam būti naudingas. O jei jis pajunta naudą, kitą kartą ne tik pats sugrįžta, bet dar ir kitiems tave rekomenduoja“, – nurodo p. Mitkienė.

Rekomendacijos yra pagrindinis žinios apie įmonę sklaidos kanalas – anksčiau bendrovė reklamuota ir vietos spaudoje, ir kitais būdais.

„Dabar mes esame pakankamai žinomi, turime nuolatinių klientų. Būna net taip, kad ateina žmogus, paveldėjęs nekilnojamojo turto, tarkime, Kaune, ir prašo padėti jį parduoti. Tokiu atveju pasiūlome kreiptis į to miesto nekilnojamojo turto agentūras, nes jos kur kas geriau išmano vietos rinką. Bet kartais klientas užsispiria, nes pasitiki tik mumis. Išimtiniais atvejais imamės tokių užsakymų, tačiau vis tiek bendraujame su kolegomis iš to miesto, kur nekilnojamasis turtas yra, nes tik taip galima suteikti paslaugą profesionaliai“, – šypsosi pašnekovė.

Būtent noras būti srities profesionalais lėmė, kad bendrovė, pabandžiusi teikti draudimo ir kelionių organizavimo paslaugas, netrukus šių veiklų atsisakė. Anot įmonės vadovės, norint ką nors daryti, būtina eiti gilyn, o trūkstant specialistų, išmanančių papildomą sritį, verčiau koncentruotis į vieną – pagrindinę veiklą.

Veikla Vilniuje nepasiteisino

Bendrovė prieš 10 metų buvo atidariusi filialą ir Vilniuje.

„Tuomet nekilnojamojo turto sektorius buvo populiarus, bankai tiesiog dalydavo paskolas būstui įsigyti. Vilniuje sandorių buvo ypač daug, tad nusprendėme, kad verta įsikurti ir sostinėje. Deja, šis sprendimas nebuvo vykęs“, – neslepia pašnekovė.

Jos nuomone, nesėkmės priežastis buvo ta, kad nepavyko rasti filialo vadovo, kuris dirbtų kaip sau. Per 3 metus, kol padalinys veikė, pasikeitė net 4 vadovai.

„Dabar tas patalpas nuomojame ir iš to uždirbame daugiau negu iš filialo veiklos. Mūsų patirtis rodo, kad verčiau būti žinomiems savo mieste negu vieniems iš daugelio Vilniuje. Sprendimas atsisakyti filialo veiklos buvo geras, nes jei jis nedavė rezultatų per patį nekilnojamojo turto bumą, prasidėjus nuosmukiui būtų virtęs grynais nuostoliais. Tad jei matai, kad kuri nors veikla keletą metų buksuoja, geriau ryžtingai ją nutraukti, negu vis tikėtis pagerėjimo“, – patirtimi dalijasi „Mirodos“ vadovė.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ balandžio 20 d.