Didesnio kąsnio nori ne visi

Tokį savo sprendimą verslininkai gali nesunkiai paaiškinti. Vieniems prioritetas yra šeima, todėl nesinori aukoti santykių dėl verslo. Kitų verslo specifika tokia, kad tik dirbdami siaurame šeimos būryje, be svetimų žmonių, galės išlaikyti kokybę. Tretiems galbūt stinga drąsos, ryžto imtis kardinalių pokyčių.

Kiti prioritetai

Kad šeima – svarbiausia, patvirtina Andrius Lavrinovičius ir Džiuginta Laurinavičienė, valdantys UAB „Paparaci “, kuriai priklauso prekių ženklas „Peu Peu“. Jie prisipažįsta, kad nei apie daugiau parduotuvių, nei apie didelės apimties eksportą negalvojantys. Dabar verslininkai parduotuvėje sostinės Užupio rajone prekiauja savo kurtais drabužiais ir tikina, kad ateityje plės tik gaminių asortimentą, bet ne verslo apimtį.

„Norime, kad tai ir liktų šeimos verslas. Turime dvi siuvėjas, kurios įgyvendina idėjas. Neketiname atidaryti cecho, nes tada visas mūsų verslo modelis pasikeistų, tektų daug laiko skirti verslui valdyti“, – sako p. Lavrinovičius.

Tik šeima

Versle, kuris paremtas asmeniniu bendravimu, ypač svarbu, kad pats šeimininkas aptarnautų klientus. Sako, kad žmonės iš karto pajunta, kai savininko nebūna parduotuvėje ar kavinėje.

Štai sostinės Šv. Mykolo gatvėje įsikūrusioje parduotuvėje „Šarka. Daiktų kelionės“ dirba tik šeimos nariai. Nors darbo netrūksta, priimti daugiau žmonių neplanuojama.

„Gauname nemažai gyvenimo aprašymų iš tikrai įdomių žmonių. Tačiau aš, sesė ir mama esame puikiai susidirbusios, nesinori ardyti atmosferos. Aišku, būna, kad pavargstame, norisi atostogų, tačiau suprantame, kiek daug turime, kiek per trejus metus pasiekėme“, – kalba Justė Kondratė, krautuvės bendraturtė.

Kiek yra – tiek užtenka

Verslumo tyrimai rodo, kad brandesnio amžiaus verslininkai apie didelę plėtrą pagalvoja rečiau nei jauni pradedantieji įmonių savininkai. Iš principo tai susiję su tuo, kad jie nori stabilumo ir yra patenkinti savo padėtimi.

Pavyzdžiui, ūkininkė Stefa Strakšienė iš Joniškio rajono, prekiaujanti prekės ženklu „Stefutės sūriai“ pažymėtais gaminiais, sako verslo plėtrą pirmiausia siejanti su autentiškumo praradimu, o to daryti nenori. „Tiek mums užtenka, nes jei imtume plėstis, tektų priimti dirbti daugiau žmonių. O tada ir produkcija būtų jau ne rankų darbo, o tarsi fabrike pagaminta. Man svarbu kaip tik ir yra tai, kad kiekvienas sūris rankomis nuglostytas, su meile pagamintas“, – kalba ūkininkė.

Moteris teisi – plečiant verslą tektų įdarbinti daugiau žmonių, atsirastų jų paieškos, išlaikymo problemų. Rima ir Saulius Pilkauskai UAB „Flos Veris“ savininkai, teigia, kad nedidelei įmonei kur kas lengviau atlaikyti rinkos pokyčius, išlikti lanksčiai, prisitaikyti. Jie taip pat pabrėžia išskirtinumo, kurį lengviau išlaikyti būnant mažiems, svarbą.

„Jeigu būtume stambi struktūra, vargu ar būtų pavykę atlaikyti ekonomikos krizes, atidaryti firminę parduotuvę. Be to, nenorėjome štampuoti produkcijos, iki šiol siuvame tik vietos rinkai ir tik nedidelius kiekius“, – sako verslininkai.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 11 d.