Bilietų platinimo technologijos keičia ir pačius renginius
„Prieš dešimtmetį renginys buvo suvokiamas tik kaip įvykis, vykstantis konkrečioje fizinėje vietoje, tarkime, spektaklis teatre ar koncertas salėje. Šiandien mes pardavinėjame bilietus į seminarų transliacijas internetu ir į tiesiogines transliacijas iš garsiausių pasaulio operų, kurias žmonės gali stebėti kino teatre. Parduodame ne fizinę vietą ir renginį, bet turinį“, – sako Tadas Čekavičius, „Bilietai LT“ vadovas.
Renginių organizatoriai aktyviai konkuruoja ieškodami ir naujų erdvių – dažniau renginius organizuoja soduose, bažnyčiose, muziejuose ir kitose neįprastose vietose.
Tarp naujų, žiūrovų jau pamėgtų erdvių vadovas mini Vilniaus universiteto Botanikos sodą, Šv. Kotrynos bažnyčią, Valdovų rūmus, Galvės ežero pakrantę. Ponas Čekavičius prognozuoja, kad ateityje tendencijos išliks panašios: renginių daugės, organizatoriai ieškos naujų įdomių vietų bei renginių formų ir vis daugiau bilietų bus platinama elektroninėje erdvėje. Ateityje bilietai turėtų būti platinami vien per išmaniuosius telefonus, kreditines korteles ir kitus elektroninius įrenginius.
„Per išmaniuosius telefonus bus galima ne tik sužinoti naujienas apie renginius, bet ir įsigyti ir turėti bilietus pačiame telefone. Be to, technologijos padės lengviau rasti draugų renginiuose, fiksuoti akimirkas“, – sako p. Čekavičius.
Andrius Žiauberis, bendrovės „Tiketa“ generalinis direktorius, taip pat sako, kad daugėja įvairių renginių. Šiuo metu, vasarą, populiarūs festivaliai. Be tradicinių didžiųjų, rengiama vis daugiau nišinių festivalių, skirtų jaunimui, tam tikro muzikos žanro. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo lietuvių muzikantų rengiami koncertiniai turai.
„Lietuvos atlikėjai ryžtasi daryti koncertus didžiosiose erdvėse, jos jų nebegąsdina“, – sako p. Žiauberis.
Pardavėjų dar reikia
Dar prieš dešimtmetį bilietai dažniausiai būdavo parduodami kasose, bilietų pirkėjams atsiskaitant tik grynaisiais pinigais. Dabar, skaičiuoja „Bilietai LT“, apie 60% bilietų į renginius parduodama internetu. Organizatoriai gali matyti bilietų pardavimą iš bet kurio šalies kampelio, analizuoti reklaminių priemonių veiksmingumą ir be tokių galimybių jau nebeįsivaizduoja kasdienio darbo. O ir lankytojams kelionė iki renginio kur kas paprastesnė.
„Anksčiau būdavo naudojama daug apsaugos ir įėjimo į renginius kontrolės priemonių, kuriomis buvo užtikrinamas bilietų saugumas. Pavyzdžiui, hologramos, ultravioletiniai filtrai, termopopierius. Šiandien užtenka vienintelės priemonės – ant popieriaus lapo išspausdinto brūkšninio kodo“, – technologinius pokyčius vardija p. Čekavičius.
Tačiau „Tiketos“ vadovas itin didelės technologijų įtakos renginiams dar nesureikšmina, o ir pardavimai internetu, pasak jo, dar nėra tokie, kad galima būtų kalbėti apie tradicinių pardavimų eros pabaigą. „Tiketos “ skaičiavimais, internetu šiuo metu parduodama apie 35% bilietų į renginius.
„Yra tam tikrų renginių, į kuriuos parduodama daugiau elektroninių, o ne paprastų bilietų, tačiau didžioji dalis pardavimų vis dar yra fiziniai. Daug žmonių vertina kontaktą, nori pasitarti prieš pirkdami. Mes šiuo metu turime 8 stacionarias pardavimo kasas, kuriose dirba bendrovės darbuotojai“, – sako p. Žiauberis.
Dar yra kur tobulėti
Pasak pašnekovo, technologijų skvarbą šiuo metu dar kiek vilkina ir nepatogūs mokėjimo, atsiskaitymo būdai, būtinybė naudojantis el. bankininkyste turėti kodų korteles ir generatorius.
„Jei vartotojas, ilsėdamasis gamtoje, gauna pasiūlymą, galiojantį tik kelias valandas, ir neturi su savimi kodų generatoriaus, toks vartotojas lieka nepasiektas. Mobilūs atsiskaitymai padėtų organizatoriams didinti spontaniškumą, leistų improvizuoti dėl kainodaros, pasiūlymų, o tai turėtų įtakos visam renginių verslui“, – kur tobulėti, dar mato p. Žiauberis.
Statistikos departamentas fiksuoja, kad pernai įvairius bilietus į renginius, koncertus, taip pat kiną ar teatrą internetu pirko 10,5% 16–74 m. amžiaus gyventojų Lietuvoje. Ši dalis kasmet pastebimai auga.
Straipsnis publikuotas vz.lt rubrikoje prenumeratoriams "Premium".
