Korupcijoje paskendęs Vatikano bankas mano radęs išeitį
Vadinamasis Vatikano bankas oficialiai vadinasi Religijos reikalų institutu (IOR) ir tai nėra Vatikano centrinis bankas, kaip gali pasirodyti iš pavadinimo. Tai veikiau asmeninis popiežiaus bankininkas, kuris retkarčiais turi ir kitų klientų, ne tik Romos katalikų bažnyčią, – ir kuris šiuo metu stengiasi tų papildomų klientų atsikratyti.
O gaila – tai patikima, finansiškai konservatyvi, nors ir nedidelė finansinė institucija. 2013 metų pabaigoje ji turėjo 17.489 klientus, indėlių už 5,9 mlrd. EUR ir nuosavo kapitalo už 720 mln. EUR. 2013 m. jos bendras kapitalo pakankamumo koeficientas siekė 17,2%. Dėl to patikimumo, pavyzdžiui, ji buvo mėgiama kitų šalių ambasadų (jų sąskaitos jau uždarytos).
Tačiau kone nuo pat 1968 m., kai ji neteko neapmokestintos institucijos statuso, ją be pertraukos persekioja skandalai ir jų raktinis žodis yra „pinigų plovimas“.
Monsinjoras „Penkiašimtinė“
2012 m. pavasarį iš Vatikano banko vadovo pareigų direktorių tarybos sprendimu buvo pašalintas Ettori Gotti Tedeschi. Be to, kad buvo kaltinamas pinigų plovimu, direktorių taryba nusprendė, kad jis neatliko savo, kaip banko vadovo, pagrindinių pareigų, tąkart pranešė „Bloomberg“.
Pats p. Tedeschi teigė, kad negalėjo prisiversti vadovams papasakoti tiesos apie problemas banke, nes nenorėjo liūdinti tuometinio popiežiaus Benedikto XVI. Tiesa apie problemas banke išaiškėjo tik tuomet, kai p. Tedeschi ir dar kelių asmenų namuose Italijos karabinieriai atliko kratas. Tiesa, tikslus rastų dokumentų turinys niekada nebuvo paskelbtas.
„Mano meilė popiežiui yra didesnė, nei poreikis ginti savo reputaciją, kuria buvo bailiai suabejota“, – banko vadovą citavo Italijos naujienų agentūra „Ansa“.
Nors vėliau p. Tedeschi buvo išteisintas ir jo vietą kaltinamųjų sąraše užėmė du kiti IOR vadovai – Paolo Ciprioni, buvęs banko generalinis direktorius, ir Massimo Tulli, jo pavaduotojas, šis skandalas atkreipė dėmesį į tai, kad aplaidžios apskaitos ir klientų tikrinimo praktikos Vatikano banke leidžia juo labai lengvai naudotis nusikaltėliams.
Tokiems, kaip to paties tyrimo metu „aptiktas“ monsinjoras Nunzio Scarano, buvęs Vatikano iždininkas. Jis šių metų pradžioje buvo apkaltintas korupcija ir sukčiavimu. Be to, sausio 28 d. jis buvo suimtas, mėgindamas lėktuvu iš Šveicarijos į Italiją skraidinti 20 mln. EUR.
Italijos prokuratūros teigimu, jis savo draugams išdalindavęs dideles sumas 500 EUR banknotais (iš čia ir pravardė – Monsinjoras „Penkiašimtinė“), kuriuos jie vėliau suaukodavo kaip aukas bažnyčiai į monsinjoro Vatikano banko sąskaitą. Dauguma šio verslo partnerių buvo verslininkai iš Italijos nusikaltėliu rojumi vadinamo Neapolio.
Nepaisant kai kurių ekstravagantiškų detalių, paminėti konkretūs atvejai nėra išskirtiniai. IOR, regis, yra nuolatos įsisukęs į užburtą ratą. Italijos finansinių nusikaltimų tyrėjai suima IOR vadovą, kyla skandalas ir vadovas bei dalis personalo pakeičiama. Naujoji vadovybė ateina su šūkiu atstatyti pasitikėjimą IOR, reformuoti organizaciją, įvesti skaidrumo. Imamasi darbo, tuomet prie banko vadovo namų pasirodo karabinieriai ir viskas kartojasi iš naujo.
Reforma vykdoma sėkmingai, praneša bankas
„Financial Times“, atlikę išsamų, beveik metus trukusį tyrimą, teigė, kad Vatikano bankas neveikia taip, kaip bet kuris kitas bankas. Banko darbuotojams vadovauja vyskupai. Banko viduje užfiksuojama labai mažai informacijos apie vykstančias operacijas. Darbuotojai nesistengia išsiaiškinti, kam tiksliai priklauso sąskaitos, randama anoniminių banko sąskaitų.
Tačiau nuo 2008 m. didėjantis tarptautinis spaudimas bankų sektoriui pasiekė ir IOR. Pastaruosius ketverius metus jis yra aktyviai spaudžiamas reformuotis. Kaip žinia, per tą laiką bankas ir toliau vėlėsi į skandalą po skandalo. Tačiau šią savaitę jis paskelbė, kad galų gale įgyvendino vieną iš banko reformos pakopų.
Vykdoma restruktūrizacija siekiama atsikratyti ne Romos katalikų bažnyčios naudai veikiančių bankų sąskaitų, įvesti atskaitingumo ir skaidrumo priemones. Viena tokių buvo 2013 m. pradėtos pirmą kartą viešai skelbti banko finansinės ataskaitos. Iš jų ir sužinojome, kad 2013 m. drastiškai sumažėjo banko pelnas – jis smuko 96,65% iki 2,9 mln. EUR.
Pagrindinė nurodoma sumažėjusio pelno priežastis – uždarytos neaktyvios ir banko keliamų reikalavimų neatitinkančios sąskaitos. Neaktyvios sąskaitos, kuriose nėra daug lėšų ir kuriose nebuvo ilgą laiką vykdoma jokia veikla, sudarė didžiąją dalį uždarytųjų sąskaitų – 2.600. Banko reikalavimų neatitiko 396 vartotojų sąskaitos. Taip pat buvo užšaldytos 1.329 asmenų ir 762 institucijų sąskaitos, kol pateiks naujoms klientų anketoms reikalingus papildomus duomenis.
Be šių uždarymų, teigia bankas, pelnas būtų siekęs 70 mln. EUR. 2013 m. ir pirmojoje 2014 m. pusėje verslo santykių su 396 banko klientais nutraukimas lėmė, kad iš banko iškeliavo 44 mln. EUR. Taip pat įtakos turėjo ir padidėjusios išlaidos. Bankas vien reorganizacijai skyrė 8,2 mln. EUR.
Pasikeitė reformą vykdęs vadovas
„Pirmoji, 2013–2014 m. IOR reformos fazė baigta: patikrintos visos sąskaitos, svarbiausios paveldėtos bylos ištirtos, skaidrumas pasiektas, procedūros pagerintos“, – rašoma IOR pranešime spaudai. Už tai atsakingas 2013 m. iš JAV reformų vykdyti į Vatikaną pakviestas Ernstas von Freybergas, kuriam nuoširdžiai tame pačiame pranešime spaudai dėkojama.
Tačiau dabar p. Freybergo darbas Vatikane baigiasi ir vadovybė dar kartą keičiasi. Naujai popiežiaus Pranciškaus įsteigtam Ekonomikos reikalų departamentui Vatikane vadovauti iš Australijos atvyksta kardinolas George Pellas, kuris prižiūrės visus Vatikano finansinius reikalus ir atsakys tiesiogiai popiežiui.
Sėkmingai darbą atlikusį p. Freybergą IOR vadovo poste pakeis Jean Baptiste Franssu, verslininkas iš Prancūzijos.
Galbūt IOR yra tokia keista vieta, kad dažna vadovų kaita gali atnešti daugiau naudos, nei žalos. Tačiau gali būti, kad po kokių metų vėl išgirsime apie karabinierius kurio nors Vatikano banko darbuotojo ar kliento namuose.
