“SV Obeliai” neatskleidžia, ar bandys iš estų perpirkti “Obelių aliejaus” ženklą
UAB Vilniaus rafinavimo gamykla gamybą pradeda bankrutavusios UAB „Aliejus“ vietoje – prieš gerą dešimtmetį, 2003 m., ši Vilniaus gamykla užėmė daugiau kaip po 50% Lietuvos majonezo ir aliejaus rinkos, jos apyvarta siekė 25 mln. Lt. Tačiau, sparčiai augant importuojamo aliejaus pasiūlai, lietuviško kapitalo įmonė konkurencijos neišlaikė.
Albertas Jankauskas, Vilniaus rafinavimo gamyklos direktorius, sako, kad naujos gamyklos pagrindas – prieš 21 metus statyta „Aliejaus“ gamybos bazė, tačiau teko pastatyti katilinę, suremontuoti patalpas.
Šiuo metu įmonėje dirba 20 žmonių.
„Mes rafinuojame aliejų. Tai reiškia, kad šviežiai išspaustas baltarusiškas ar ukrainietiškas rapsų aliejus yra centrifuguojamas, filtruojamas, plaunamas, balinamas arba, paprastai tariant, perdirbamas. Per mėnesį perdirbame apie 1.000 tonų“, – skaičiuoja p. Jankauskas.
Kol kas bendrovė teikia paslaugą tik vienam didmenininkui – perdirba jo tiekiamą aliejų. Pati mažmenine prekyba neužsiima. Tačiau planuoja po truputį verslą plėsti.
„Viskas judės į priekį po truputį – uždirbsime, investuosime. Pavyzdžiui, kol kas negalime perdirbti saulėgrąžų aliejaus, nes jo sudėtyje yra vaško. Vašką galima pašalinti šaldant, o šio proceso kol kas atlikti negalime, trūksta įrenginių, jie kainuotų apie porą milijonų litų“, – svarsto įmonės vadovas.
Svarstoma ir galimybė aliejų pilstyti kitose gamyklose, kad būtų galima jį parduoti mažmenininkams.
Rinkoje sklando kalbų, kad Vilniaus rafinavimo gamyklą jau norėtų perimti kiti akcininkai, o p. Jankauskas šių kalbų neneigia.
„Susidomėjusių, kurie sako norintys gamyklą pirkti ar pageidautų pasidaryti įmonės auditą, yra. Tačiau ar toks susidomėjimas kuo nors virs – dar klausimas“, – įvykių neskubina vadovas.
Vilniaus rafinavimo gamyklos akcininkas – fizinis asmuo iš Lietuvos.
Planuoja atgimimą
Vienintelė lietuvišką rapsų aliejų iš lietuviškos žaliavos Rokiškio rajone gamina UAB „Šiaurės vilkas“ priklausanti bendrovė „SV Obeliai“. Šios įmonės iš bankrutavusio „Obelių aliejaus“ paveldėtiems įrenginiams taip pat netoli dviejų dešimtmečių.
Henrikas Asauskas, „SV Obelių“ vadovas, sako, kad per mėnesį bendrovė pajėgi iš rapsų sėklų išspausti 700 t, rafinuoti apie 600 t aliejaus. Bet dėl apyvartinių lėšų stygiaus kurį laiką iš rapsų sėklų įmonė aliejaus nespaudė, tik rafinavo įvežtą žaliavinį aliejų.
„Kad galėtume normaliai dirbti, mūsų skaičiavimu, pradinėms investicijoms reikia apie 0,5 mln. Lt – tai investicijos į laboratoriją, energiją ir pan. Jos jau įgyvendinamos, o kad bendrovė dirbtų efektyviau, reikėtų apie 2 mln. litų“, – apie investicijų poreikį sako p. Asauskas.
2 mln. Lt, pasak direktoriaus, reikėtų investuoti į paskutinį aliejaus gamybos etapą – įsigijus modernesnį kvapus pašalinantį įrenginį būtų galima gaminti dar aukštesnės kokybės aliejų.
Šiuo metu bendrovė turi 31 darbuotoją.
„Obelių aliejus“ – estų
„SV Obelių“ pirmojo spaudimo rafinuotas aliejus parduodamas su prekės ženklu „Tyras originalusis“. Lietuviams gerai žinomas prekės ženklas „Obelių aliejus“ , kaip ir aliejus „Vilnius“, Valstybinio patentų biuro duomenimis, priklauso Estijoje registruotai įmonei „OVB Osauehing“ .
Mažmenininkams šių ir kitų prekės ženklų („Perla“, „Flarina“, „Dolores“) aliejų pagal užsakymą išpilsto sostinės UAB „Rukola“. Ši įmonė aktyviai dalyvauja privačių ženklų savininkų – didžiųjų užsienio bei Lietuvos prekybos tinklų – ir kitų didmenininkų skelbiamuose konkursuose.
Vis dėlto p. Asauskas tikina, kad pokyčių gali būti ir šioje srityje. Tačiau ar „SV Obeliai“ bandys perpirkti „Obelių aliejaus“ ženklą, ar kurs naują ir jį populiarins – neišduoda.
Nedideliais kiekiais pramoninėms reikmėms ir maistui aliejų iš kanapių bei linų spaudžia Juknelių ūkis Utenos rajone. Iš linų sėmenų, moliūgų, judros sėklų ir kt.– UAB „Vetraga“ (buvusi „Senoji aliejinė“) Vilniuje ir kitos įmonės.
2004–2008 m. Lietuvoje aliejaus, Statistikos departamento duomenimis, negaminta. 2013 m. birželį–rugpjūtį taip pat fiksuota pertrauka, kai aliejaus gamyba nevyko arba buvo minimali, po 60–80 t per mėnesį.
Aliejaus gamyba Lietuvoje, t
2009 m. 3.400
2010 m. 4.500
2011 m. 2.200
VERSLO TRIBŪNA
Galimybių langas. Taip šiandieninę situaciją Lietuvos miškų sektoriuje apibūdina tiek vietos ekspertai, tiek tarptautinės grupės, besidominčios investavimu į Lietuvos miškus. Miško investicijų biuro „Forest Math“ atstovai pastebi paradoksą: už kelių tūkstančių kilometrų veikiantys verslai mūsų šalies žaliuoju turtu domisi aktyviau nei meilę Lietuvos miškams deklaruojantys vietos investuotojai. Pastarieji, nepaisant gausybės objektyvių lietuviško miško pranašumų, šią investicinio turto klasę dar tik jaukinasi.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
2012 m. 3.200
2013 m. 2.340
Šaltinis: Statistikos departamentas.
