„Spaudos“ bylos precendentu gali pasinaudoti ir kiti smulkieji akcininkai

VĮ Valstybės turto fondas 2005 m. pardavė beveik 70% poligrafijos AB „Spauda“ akcijų AB firmai „Viti“. Ši vėliau dalį akcijų perleido kitai su ja susijusiai bendrovei UAB „Viti“ turto fondui. Įgiję kontrolinį „Spaudos“ akcijų paketą, naujieji bendrovės šeimininkai privalėjo paskelbti oficialųjį siūlymą supirkti visas likusias balso teisę suteikiančias bendrovės akcijas iš smulkiųjų akcininkų, tačiau šios pareigos atkakliai vengė.

Tik smulkiesiems akcininkams pateikus ieškinį teismui, naujieji bendrovės šeimininkai įregistravo privalomąjį siūlymą supirkti likusias „Spaudos“ paprastąsias vardines akcijas ir mokėti už vieną akciją po 0,55 Lt. Privilegijuotąsias „Spaudos“ akcijas iš smulkiųjų investuotojų naujieji bendrovės savininkai supirkti išvis atsisakė. Tik po ilgo teismų maratono, 2007 metų rudenį, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas sprendimas, kad „Spaudos“ privilegijuotosios akcijos dėl joms daugiau nei 2 metus neišmokėtų dividendų buvo įgijusios balsavimo teisę ir dėl to turėjo būti supirktos. Nepaisant teismo sprendimo, stambieji „Spaudos“ akcininkai bendrovės akcijų iš smulkiųjų nepirko. Kai kurie akcininkai individualiai kreipėsi į teismus, prašydami priteisti iš „Viti“ turto fondo ir „Viti“ jiems už privilegijuotąsias akcijas priklausančias sumokėti sumas ir dėl vengimo paskelbti oficialųjį siūlymą patirtus nuostolius. Tačiau teismų palankių sprendimų šiose bylose sulaukta ne iš karto.

Proveržio teismų praktikoje sulaukta šių metų vasarį, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino ankstesnius teismų sprendimus ir priteisė trims „Spaudos“ smulkiesiems akcininkams iš atsakovų visą privilegijuotųjų akcijų kainą ir nuostolius, patirtus dėl vengimo supirkti akcijas, o atsakovams sumokėjus už akcijas, ir įpareigojo akcijų nuosavybę perleisti atsakovams. Dabar smulkieji akcininkai gali kreiptis į antstolius dėl jiems priklausančių lėšų išieškojimo.

Buvo palikti vieni

Smulkiesiems akcininkams byloje dėl įpareigojimo supirkti privilegijuotąsias „Spaudos“ akcijas atstovavęs Kęstutis Kvainauskas, advokatų kontoros „Ecovis Miškinis, Kvainauskas ir partneriai“ advokatas, sako, kad „Spaudos“ akcijų supirkimo istorijoje smulkiesiems akcininkams buvo palikta teisingumą vykdyti patiems, jokios realios pagalbos iš įgaliotų valstybės institucijų nesulaukta.

„Nors teismo sprendimas įsiteisėjo ir jį buvo privaloma vykdyti, jau greitai sukaks 10 metų, kaip daugiau nei 2.000 smulkiųjų „Spaudos“ akcininkų laukia, kol AB firma „Viti“ ir „Viti“ turto fondas supirks jų turimas privilegijuotąsias akcijas“, – teigia p. Kvainauskas.

Anot jo, negavę oficialiojo siūlymo, kai kurie akcininkai individualiai kreipėsi į teismus, tačiau palankių teismo sprendimų šiose bylose sulaukta ne iš karto.

Galės pasinaudoti kiti

Pasak p. Kvainausko, dėl šių metų vasario mėnesį priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties situacija pasikeitė iš esmės. Vadovaujantis šių metų nutartimi, kovo pabaigoje buvo atmesti „Viti“ ir „Viti“ turto fondo skundai ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Smulkiesiems „Spaudos“ akcininkams priteista „Spaudos“ akcijų kaina.

„Nuo šiol visi smulkieji akcinių bendrovių akcininkai neprivalės nuolankiai laukti, kol kontrolinį akcijų paketą įgijęs stambusis akcininkas teiksis pateikti oficialųjį siūlymą supirkti jų turimas akcijas už teisingą kainą. Kiekvienas galės individualiai kreiptis į teismą, prisiteisti jiems priklausančių akcijų kainą ir dėl uždelsimo patirtus nuostolius“, – aiškina advokatas.

Anot jo, daugiau nebereikės atskiru ieškiniu kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas įpareigotų stambųjį akcininką skelbti oficialųjį siūlymą. Taip pat nebereikės atskirai nustatyti akcijų supirkimo kainos ar kovoti su savo pareigą vengiančiu vykdyti stambiuoju akcininku dėl pasiūlymo įgyvenimo ir pinigų išmokėjimo. Dabar priteistus pinigus iš atsakovo turto išieškos bet kuris antstolis.

„Iki šiol efektyvaus ir greito mechanizmo priversti nesąžiningą stambųjį akcininką paskelbti oficialųjį siūlymą ir už teisingą kainą supirkti akcijas tiesiog nebuvo“, – teigia p. Kvainauskas.

„Lino“ atvejis

Bylos dėl „Spaudos“ akcijų baigties galėtų pasitarnauti Panevėžio tekstilės gamybos bendrovės „Linas“ smulkiesiems akcininkams, sako finansų specialistai.

„Teismo sprendimas, priimtas dėl „Spaudos“ bylos prieš „Viti“, yra geras precedentas, juo galėtų pasinaudoti ir „Lino“ akcininkai. Šiuo metu analizuojame situaciją ir, tikėtina, artimiausiu metu pakviesime burtis „Lino “ akcininkus, kurie turėjo „Lino“ akcijų, kai buvo peržengtos kontrolės ribos (2006 m. liepos 11 d. ir 2012 m. gegužės 8 d.), ir teikti ieškinį dėl prievolės įvykdymo natūra“, – VŽ komentuoja Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Anksčiau skelbta, jog Lietuvos bankas, atlikęs tyrimą, nustatė, kad UAB „Rentija“ ir Ramūnas Lenčiauskas yra sutartinai veikiantys „Lino“ akcininkai. Konstatuota, kad šiuos asmenis sieja ilgalaikiai komerciniai santykiai, taip pat didelės vertės sutartiniai įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad 2012 m. gegužės 8 d., „Rentijai“ įsigijus 1.923.120 vnt. „Lino“ akcijų, „Rentija“ ir p. Lenčiauskas kartu veikdami įgijo akcijų, suteikiančių iš viso 42,57% balsų „Lino“ visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime. Dėl šio sandorio buvo peržengta Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnyje nustatyta riba, o tai reiškia, kad stambieji akcininkai privalo skelbti oficialųjį siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas. Tačiau stambieji „Lino“ akcininkai oficialiojo siūlymo nepaskelbė net tuomet, kai 2013 m. birželį Lietuvos bankas „Rentijai“ skyrė 250.000 Lt baudą už vengimą skelbti privalomąjį siūlymą. „Neįvykdyta oficialiojo pasiūlymo prievolė „Lino“ atveju – viena iš paskutinių piktžolių Lietuvos kapitalo rinkoje, kurią reikia išrauti vien dėl to, kad kiti net neturėtų minčių neskelbti oficialiųjų pasiūlymų supirkti akcijas iš smulkiųjų investuotojų“, – teigia p. Plunksnis.

Pasak jo, tie, kurie akcijas pardavė pigiau nei oficialiojo pasiūlymo kaina, galės bylinėtis dėl žalos atlyginimo. Tačiau, p. Plunksnio nuomone, pagrindinė rizika tebėra ta, kad kontrolę perėmę Lenčiauskai pasiskelbs nemokūs ir prievolės neįvykdys.