Maisto prekių parduotuvės atliekoms vietos nemato

Praėjusią savaitę Seimas patvirtino Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatyta, kad 400 kv. m ir didesnio prekybos ploto parduotuvėms, kurių asortimente yra buitinių elektronikos prietaisų, nuo 2018 m. atsiras pareiga nemokamai iš žmonių priimti jų atneštus pasenusius smulkius elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) prietaisus. Kalbama apie prietaisus, kurių matmenys ne didesni nei 25 cm, pvz., elektrinius virdulius, senas baterijas ir pan.

Almantas Petkus, Aplinkos ministerijos viceministras, skaičiuoja, kad naujovė bus aktuali ne mažiau kaip 700 šalies parduotuvių. Permainos laukia ir maisto prekių parduotuvių, nes jose, be pieno ir duonos, dažnai siūloma įsigyti barszdaskučių, kavamalių, baterijų, elektrinių žaislų ir pan.

Atbaidytų pirkėjus

Ponas Petkus aiškina, kad siūlomu pakeitimu siekiama nušauti du zuikius: įgyvendinti europinę EEĮ atliekų direktyvą ir praplėsti galimybę surinkti elektronikos atliekas.

Jo žiniomis, prekybininkai naujovę sutiko ramiai. „Pasipriešinimo nėra“, – tiki viceministras. Tačiau VŽ kalbinti regionų parduotuvių savininkai kalba ką kita.

Jonas Katinas, kelias parduotuves turinčios UAB „Pas Katiną“ vadovas, sako naujajai prievolei nepritariantis. „Bijau, ar nepavirs maisto parduotuvės sąvartynais. Štai nuo kitų metų bambalius privalėsime supirkti, paskui dar ir senus elektronikos prietaisus surinkti. Ar malonu jums, kaip pirkėjui, bus ateiti į maisto prekių parduotuvę, kai ten dalis ploto bus skirta sąvartynui“, – nerimauja verslininkas. Jo nuomone, tiek bambaliams, tiek seniems buities prietaisams surinkti turi būti įrengtos atskiros specializuotos parduotuvės.

„Maisto parduotuvių versti tai daryti negalima. Juk atnešamoje aparatūroje – sename radijo imtuve, plaukų džiovintuve – gali būti ir tarakonų, ir blakių ar net gyvūnų. Neįsivaizduoju, kaip galima laikyti maistą šalia tokių dalykų, tai nehigieniška. Valdininkai, prisigalvojantys tokių įstatymų, neįsivaizduoja, ko žmonės prineša į parduotuves, o prineša baisių dalykų, pvz., dabar superkame stiklo butelius, o jų atneša su gyvūnais, surankiotų iš pagriovių, murzinų, buteliuose būna prilindę kenkėjų. Tačiau jei pabandysi iš pirkėjo nepriimti tokios taros, iškolios, sakys, kad jo teises pažeidei“, – sako verslininkas.

Su maistu nedraugauja

Nerijus Gvazdauskas, Panevėžio prekybos centrą „Bičiulis“ valdančios UAB „Panevėžio bičiulis“ vadovas ir savininkas, taip pat nepritaria naujai prievolei.

„Esame maisto prekybos centras, sutinku supirkti tų maisto produktų, kuriuos parduodame, tarą, taip pat apyvartinę tarą – alaus butelius. Tačiau įrangos atliekas tegu renka tie, kas ją parduoda. Mes sutinkame rinkti tik baterijas, nes jas parduodame, tačiau nei plaukų džiovintuvais, nei virduliais neprekiaujame, tad pasisakome prieš prievolę tokius prietaisus priimti iš žmonių. Gal tuomet ir metalo atliekas maisto parduotuvėms lieps rinkti – juk čia maisto parduotuvė, o ne specializuota supirktuvė. Man maisto prekės nesisieja su technika“, – kalba verslininkas.

Ponas Gvazdauskas neslepia nenorintis ir papildomų išlaidų.

„Juk reikės toms atliekoms dalį prekybos ploto skirti, reikės jas sandėliuoti, atsiranda papildomų išlaidų, gal net reikės papildomą žmogų samdyti tai įrangai tvarkyti. Jei mūsų prekybos centras būtų didelis, kelių tūkstančių kvadratų, kur prekiaujama ir įranga, ir maistu, ir darbužiais, ir buitine technika, būtų kitas reikalas. Tačiau mūsų prekybos centras gana nedidelis, mes net maisto prekių asortimento negalime praplėsti, nes vietos neturime“, – kalba jis ir svarsto, kad tokią prievolę prasminga būtų įvesti nebent dideliems prekybos tinklams, bet ne pavienėms parduotuvėms.

„Maxima“ pritaria

Didieji prekybininkai naujovę sutinka palankiai.

Renata Saulytė, UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, sako, kad jei bus priimtas šis įstatymas, jis didelės įtakos nei „Maximos LT“ vykdomam atliekų surinkimo procesui, nei prekių kainai neturės. Anot jos, bendrovėje jau įdiegta ir veikia efektyvi atliekų surinkimo sistema, tad papildomai jos pertvarkyti 2018 m. nereikės.

„Reaguodami į planus įvesti šią prievolę, jau atnaujinome surinkimo konteinerius, 183 mažesnes mūsų tinklo parduotuves pasiekė specialūs konteineriai, skirti smulkiai EEĮ. Jie bus patogesni, nes į skirtingus to paties konteinerio skyrius bus galima išmesti ir baterijas, ir smulkius elektronikos prietaisus, ir lemputes. Iki šiol žmonės smulkius elektronikos prietaisus galėjo atnešti į šių parduotuvių informacijos skyrius, dabar bus paprasčiau“, – pasakojo ji.

„Didžiosiose mūsų parduotuvėse jau iki šiol buvo konteinerių smulkiems elektronikos prietaisams surinkti, o šalia visų stambiųjų mūsų prekybos centrų stovi Elektronikos platintojų asociacijos konteinerių, į kuriuos galima išmesti tiek stambią, tiek smulkią techniką. Tai darome dėl klientų patogumo, padedame jiems būti žaliems ir tausoti aplinką“, – kalba p. Saulytė.

Kas keisis

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką prekybininkai, parduodantys EEĮ, irgi turi nemokamai priimti vartotojų atiduodamas tiek stambias (pvz., televizorius), tiek smulkias EEĮ atliekas, bet tik tos įrangos, kuria prekiauja. Pvz., jei prekiauji šaldytuvais, privalai priimti atneštas šaldytuvų atliekas. Tačiau nuo 2018 m., be minėtos pareigos, reikės priimti ir smulkius elektronikos prietaisus, kurių matmenys ne didesni nei 25 cm, – ir ne tik tuos, kuriais prekiauji, o visus.

Nesvarbu, kad žmogus atnešė atiduoti, pvz., seną mobilųjį telefoną, o parduotuvė jais neprekiauja, ji vis tiek privalės priimti tą telefoną. Smulkia elektronine įranga, pvz., žadintuvais, žaislais, plaukų džiovintuvais, barsdaskutėmis, plaktuvais ir t. t., prekiauja daugelis šalies maisto prekių parduotuvių. Tad, įsigaliojus siūlomam įstatymo pakeitimui, prekybininkai beveik bet kurioje didesnėje parduotuvėje privalėtų nemokamai priimti vartotojų atneštus smulkius elektronikos prietaisus.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.