Politologas: Putinas turi išeiti apsidairyti už draugų rato

Publikuota: 2014-11-19
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: Mark Baker („Pool“ via „Bloomberg“)
„Verslo žinios“

Jai išspręsti liko vos keli metai, teigė jis duodamas interviu rusų dienraščiui „Gazeta“.

„Valdai“ diskusijų klubo susitikime spalio pabaigoje Viačeslavas Volodinas, pirmasis prezidento administracijos pavaduotojas, užsiminė, kad šiandien Vakarų atakas prieš Putiną piliečiai priima kaip atakas prieš Rusiją: „Yra Putinas – yra ir Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“. Kaip manote, ar dauguma Rusijos piliečių išties deda lygybės ženklą tarp prezidento ir šalies? Aš šiuos dalykus atskirčiau. Manau, šis p. Volodino pasakymas paprasčiausiai nelabai tikslus. Mes visi mirsime, tačiau nereikia sakyti, kad su vieno mūsų gyvenimo pabaiga baigsis ir Rusija. Putino kaip Rusijos simbolio gynimas yra masinė savisaugos reakcija. Žmonės vengia kritikuoti Putiną ne todėl, kad jie myli valdžią, o todėl, kad jiems baisu. Jie neužtikrinti savo ir šalies ateitimi. Mes tapome liguistai įtaria tauta.Žmonės yra nukentėję dėl įvairių socialinės padėties, visuomenės sluoksnio ar netgi istorijos nulemtų priežasčių. Jie nežino, kaip ilgai truks dabartinė padėtis. Pirmojo Čečėnijos karo pradžioje buvo sakoma, kad „Rusijos likimas sprendžiasi Čečėnijoje“. Tuo metu atrodė, kad Kaukazą sunku išlaikyti, o šiandien matome, kad jo ne taip lengva nusikratyti.Dabar atrodo, kad Rusijos likimą sprendžia Putinas. Tačiau jis užima aukščiausią postą šalyje, o jo (posto – VŽ) nusikratyti taip pat nėra lengva.Rusija yra tokia stipri, koks stiprus yra jos nematomas socialinis kapitalas, žmonių solidarumas ir tarpusavio pasitikėjimas. Kartais atrodo, kad jo visai nebelikę, todėl mes iš baimės šaukiamės Putino. Tačiau nėra taip. Solidarumas išsibarstęs, tačiau jo yra.

Tačiau pastarųjų kelių mėnesių konfrontacijos retorika labai palanki valdžiai – ji masinėje sąmonėje kuria išorės priešo vaizdinį. Rezultatas – augantys prezidento reitingai ir didelės visuomenės dalies susivienijimas aplink jį. Kas tie reitingai šiandien? Juk jie visai nebe tokie, kokie buvo prieš dešimt metų. Jums rodo stovintį laikrodį.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Turite omenyje, kad daugelis žmonių bijo į apklausų klausimus atsakyti nuoširdžiai ir dėl to sociologų rodomas tautos palaikymo paveikslas iš esmės iškreiptas? Šuo ne čia pakastas. Sociologai taiko metodus, išvalančius tokias „klaidas“. Rezultatai kraipomi kitur: turime reikalą su apklausomis žmonių, kurie nieko seniai nerinko, nebent rinkosi santechniką remonto metu. Tai tiesiog kitokie žmonės.Įsivaizduokite, kad manęs klausia, ar labiau mėgstu grikių košę ar krevetes. Jei neturiu pinigų krevetėms, manęs to klausti yra netikslinga.Jei mano politinis gyvenimas susidėtų iš televizoriaus žiūrėjimo, aš manyčiau, kad nuo manęs niekas nepriklauso, jei seniai nebūčiau dalyvavęs politiniame gyvenime, jei rinkimai nebeturėtų „rinkimo“ elemento, mano atsakymai į klausimus būtų beverčiai.Aš mechaniškai atsakinėčiau į sociologo klausimus apie tai, kad saulė kyla ir leidžiasi, o aš valgau grikių košę. Prasmės šiuose reitinguose nėra jokios.

Tačiau iš kitos pusės, valdžios politika jau seniai buvo nukreipta tam, kad rusų nuomonė taptų visiškai priklausoma nuo to, kas rodoma per televizorių. Galime konstatuoti, kad valdžia pasiekė savo. Graudi reitingų transliacija, kaip sovietiniais laikais transliuojamas kazokų choras, pati rodo manipuliaciją. Jų esmė – kad žiūrovas neatsitrauktų, sektų skaičius. Putinas (valdžia) mano šitaip: jei kas nors nutiks ir reitingai pradės smukti, bus dar laiko tam pasiruošti.Tačiau niekas niekada taip nevyko. Politikoje yra saviapgaulė manyti, kad jei turėsiu daugiasluoksnę apsaugą, kol sudegs viršutinis sluoksnis, turėsiu laiko parengti antrąjį. Iš praktikos žinome, kad žmonių nuomonės keičiasi nelauktai. Kaip su ledkalniu – jis neskęsta kol tirpsta, bet staiga apsiverčia. Pritarimo rodikliai pavirsta nepritarimo rodikliais.Į „Perestroikos“ mitingus ir demonstracijas ėjo ne disidentai, o sovietiniai tarnautojai, kariai, KGB ir milicijos darbuotojai. Ir jie perkreiptais veidais šaukė „lauk“. Tokiose situacijose užsimiršta visiškai viskas. Tuomet priminti žmonėms – „ar žinote, koks mano buvo reitingas užvakar“ – yra tiesiog pavojinga.

Jei kalbėtume apie Putiną, dėl kokių priežasčių jo reitingas gali apsiversti kaip ledkalnis? Dėl bet kokios priežasties, nors ir – „nusibodo“. Juk žmonės ne lėlės, jie veikėjai savo pačių gyvenimuose. Kiekvienas save įsivaizduoja kažkokiame spektaklyje, kurį pats sau susikuria. Jam šis spektaklis brangus, jis į jį įtraukia draugus ir artimuosius.Kartais žmones pradeda kamuoti jausmas, kad spektaklis užsitęsė, siužetas nusibodo ir reikia pakeisti veikėjus. Kuomet toks metas ateina, naujiems veikėjams gali pradėti patikti kas tik nori. Netgi scenos darbuotojas – nes jis aukštas ir jo veidas vyriškas.Mano mokytojas, Michailas Gefteris prieš 20 metų sakė, kad tuomet, kai visi išsigandę ir nežino ką daryti, jiems tampa mielas Jelcinas (Borisas Jelcinas, buvęs Rusijos prezidentas – VŽ). Dėl savo ūgio, balso tembro jis įkvepia jiems tuščios vilties, kad jis išves juos iš pavojaus. Iki tol jis visiems buvo tik dar vienas Politbiuro veikėjo portretas.Tas pat nutiks ir Putino atveju.

Nutiks ar gali nutikti? Gali nutikti. Aš netikiu, kad politikoje kas nors turi įvykti neišvengiamai.  Tačiau šiuo metu labai sparčiai dėvisi mūsų valdymo sistema. Ji taip ir liko dirbtinis priestatas, nemėgino augti iš pamatų, suteikti erdvės žmonėms. Ji tik išsilaiko pati. Yra toks pasakymas „moraliai pasenęs prietaisas“.Variklis vis dar veikia, tačiau jau yra moraliai pasenęs ir kai suges, neberasi atsarginių dalių. Taisyti mokėjo tik dėdė Vania, bet dėdė Vania išejo į pensiją. Sistema peržengė moralinio pasenimo slenkstį. Blogiausia – socialinės apsaugos srityje. Visos istorijos apie optimizaciją ligoninėse ir poliklinikose – tokie dalykai buvo neįmanomi net ir „veržliaisiais 90-aisiais“. Tai jau rodo, kad valdžia prarado savisaugos instinktą.Aš manau, kad 2009 m. mūsų sistemoje išplėstos Dūmos ir Kremliaus galios (atitinkamai pratęstos kadencijos iki 5 ir 6 metų – VŽ) politiškai jau reiškia visai nedaug. Man atrodo, kad realiai šiam įstatymui veikti nelemta. Na, galbūt, kaip Caro pabūklui, iššauti tik kartą.

Kodėl? Suprantate, politikoje yra savi ciklai ir terminai. Kuomet valdžioje esanti komanda nebesusitvarko arba pasensta morališkai, ji išeina, o ateina nauja komanda. Liberalios demokratijos šalyse, kurių tarpe nesame, tokia kaita vyksta rinkimų metu.Pas mus priimta, kad išeinanti komanda paruoštų savo pakaitalą. Todėl kai 90-aisiais Jelcino komanda nusprendė išeiti, ji paruošė pakeisiančią komandą ir kita komanda atėjo. Dabar ir ji išnaudojo savo resursus. Dėl to ji turi galvoti, kaip geriau pasiruošti išėjimui, kadangi jos negali pakeisti rinkimai. Toliau tuo užsiims kiti ir, galimas daiktas, nekompetetingi žmonės.Mūsų sistema ir taip dažnai yra imitacinė: iš gubernatorių pirmiausia reikalaujama lojalumo, o ne valdymo patirties. Tačiau imitacija veikia tik gerais laikais. Kuomet reikalingas tikras tam tikrų šakų valdymas, geriau pritraukti tuos, kurie išties moka valdyti.

Ir iš kur imti tuos pakeisiančius valdininkus? Daugelis įsitikinę, kad valdžioje kadrų trūkumas. Rusijoje pilna, taip sakant, „gangrenuojančių“ kadrų, visose valdymo srityse, nuo viršaus iki apačios. Deja, neturime laiko kokiais nors būdais juos šviesti, išugdyti iki galo. Tenka imti tuos, kurie yra. Suprantant, kad – taip, jie pakeis tave. Paprasčiausiai atėjo laikas tokios sudėties valdančiai komandai išeiti.Reikia atverti laiko duris į pavojingai pasenusią sistemą. Ji archaiška ne palyginti su JAV ar Olandija. Ji archaiška pati savaime. Jai per sudėtinga užduotis pačiai išgyventi.Mes, kaip kokie prakeikti rekonstruktoriai, dedamės praėjusių amžių žmonių drabužius ir grožimės. Tačiau tai spektaklis ne jaunam žiūrovui. Ir šį spektaklį apmokės mūsų vaikai, į kurių kišenes mes jau įlindome. Tačiau dar turime laiko atsibusti.Mano nuomone valdančiąjai komandai dar liko ekonominių ir kadrų rezervų, bei pasitikėjimo, kad pradėti pasiruošimą atsinaujinimui ir išėjimui. Nauji žmonės turi eiti ir ištraukti užstrigusį Rusijos projektą.Štai Aleksandras III pasiėmė kažkokį varganą geležinkelininką vardu Vytė, į kurį atkreipė dėmesį tik dėl to, kad šis caro akivaizdoje įžeidė pareigūną. Aleksandrui tai visai nepatiko. Tačiau po kurio laiko jis pareigūno įžeidėją paskyrė geležinkelių ministru, po to – finansų ministru, o dar vėliau – Ministrų tarybos pirmininku, nors ištikimų draugų, grafų ir kunigaikščių apie carą buvo užtektinai. Per tą laiką Vytė bent kelis kartus išgelbėjo imperiją.Reiškia, nėra nieko neįmanomo, jei tik esi pasiryžęs išeiti už artimo rato ribų. Prezidentui, kaip ir kiekvienam mūsų, malonu būti draugų apsuptyje. Tačiau taip negalima elgtis tokiu metu, kaip šis. Aš manau, jam reikia bandyti išeiti už savo senų draugų rato ir pačiam apsidairyti.

Vargu ar jis taip pasielgs. Pirma, Putinas, akivaizdu, savų nelaimėje nepalieka. Antra, ar dėl „išėjimo iš draugų rato“ nepraras prezidentas savo draugų ištikimybės ir dėl to – jo galia? Atsidūrus sudėtingoje situacijoje viskas sudėtinga. Blogoje viskas blogai. Na ir kas? Buvimas Rusijos Federacijos Prezidentu apskritai prastas darbas. Paprasčiausiai kažkuriuo metu reikia nustoti galvoti apie sunkumus ir pradėti galvoti apie reikalus. Tuomet kažkas pavyks, kažkas nepavyks, kažkas išlėks po velnių.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku