Vakarų Lietuva renkasi skrydžius į Londoną

Susisiekimo ministerijos atstovai septynias Vakarų Lietuvos savivaldybes surinkti lėšų naujiems skrydžiams iš Palangos oro uosto ragino jau prieš kelerius metus. Tačiau atverti piniginių savivaldybės neskubėjo. Septynias savivaldybes vienijančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ nariai tada svarstė, kad pajamų biudžetams naujos skrydžių kryptys nesukrovė ir ragino šią iniciatyvą perkelti ant verslo pečių.

Vis dėlto po ilgų ginčų ir diskusijų visos septynios Klaipėdos apskrities savivaldybės pritarė Klaipėdos regiono pasiekiamumo didinimo programai ir savo biudžetuose numatė lėšų skrydžiams iš Palangos oro uosto organizuoti.

Bendrovė neaiški

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas, džiaugiasi, kad skrydžiai iš Palangos į Londoną pamažu tampa realybe. „Viskas juda finišo tiesiosios link ir labai tikiuosi, kad jau kitų metų pavasarį turėsime galimybę iš Palangos skristi į Londoną“, – sako jis ir pažymi, kad sprendimo priėmimą inspiravo ir vasarą įvykę reorganizacijos pokyčiai, kai trys Lietuvos oro uostai buvo sujungti į vieną VĮ „Lietuvos oro uostai“.

Siekiant ilgalaikio bendradarbiavimo su skrydžių bendrovėmis septynios savivaldybės į maršruto Palanga–Londonas rinkodarą nutarė investuoti po 400.000 Lt trejus metus iš eilės. Anot p. Grubliausko, trejų metų terminas pasirinktas siekiant didinti paketo patrauklumo vertę, nes skrydžių bendrovių versle trumpesnis finansavimo laikotarpis nebūtų patrauklus.

Tiesa, kol kas dar neįvardijami konkrečių skrydžių bendrovių, su kuriomis vyksta derybos dėl naujo maršruto, pavadinimai. Klaipėdos meras tik užsimena, kad tai nebus į verslo segmentą orientuota bendrovė.

Tikisi verslo prisidėjimo

Anot p. Grubliausko, ne vienas atliktas tyrimas atskleidė, kad patraukliausia ir pelningiausia organizuoti skrydžius iš Palangos oro uosto į Londoną, todėl diskusijų dėl finansuojamos krypties pasirinkimo nekilo. Kitomis patraukliomis kryptimis įvardijamos Maskva, Hamburgas, Sankt Peterburgas. Klaipėdos miesto meras plėsti skrydžius šiomis kryptimis ateityje galimybę mato įtraukiant privatų verslą. Ponas Grubliauskas svarsto, kad galbūt verslas paramą galėtų skirti per krypčių iš Lietuvos oro uostų plėtros nacionaliniu lygmeniu priemonę – maršrutų plėtros fondą.

„Tenka tik apgailestauti, kad šįkart verslo segmentas neprisijungė prie viešojo sektoriaus pastangų skirti lėšų naujos krypties rinkodarai. Tačiau drįstu viltis, kad matydamas šios iniciatyvos sėkmę ir proveržį regiono verslas prisijungs vėlesniame etape. Noriu tikėti, kad mūsų pastangos bus ta sėkmės istorija, kuri vėliau įkvėps ir privatų verslą“, – kalba uostamiesčio vadovas.

Prisidėtų, jei matytų naudą

Tuo metu Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, sako, kad verslas nėra prieš prisidėti, tačiau jam trūksta aiškumo ir konkretumo.

„Šiuo klausimu jau diskutuojama ne vienus metus. Iš pradžių derybomis ir apklausomis buvo išskirta Hamburgo kryptis, ji buvo aktuali ir verslui. Netikėtai prioritetai pasikeitė, dabar kalbama apie Londoną. Bent prieš metus atliktų apklausų duomenimis, ši kryptis verslo visai nedomino, todėl jis ir nesuinteresuotas prisidėti“, – aiškina p. Krolis ir primena, kad verslas nuo pat pradžių siūlė visiems suvienyti jėgas ir išsirinkus vieną strateginę kryptį bendrai remti ją.

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius, taip pat svarsto, kad Vakarų Lietuvos regiono verslui gerokai aktualesnė Hamburgo ar bet kuri kita kryptis, kuri suteiktų galimybę įvairias Europos šalis iš Palangos pasiekti vienu persėdimu.

„Manau, kad pasirinkdama Londoną savivalda labiau galvojo apie gyventojus. Verslui reikia dar bent vieno jungiamojo skrydžio su kuriuo nors regioniniu tašku, iš kurio paskui būtų galima skristi į Europą. Dabar labai patogu iš Palangos skristi į Kopenhagą, o tada iš ten – bet kur kitur. Būtų gerai, kad atsirastų dar viena jungiamoji kryptis. Kalbant apie Londoną, tai dar priklauso, koks bus pasirinktas oro uostas, jei Stanstedo ar Lutono, tai iš ten jokių jungiamųjų skrydžių nėra“, – priduria p. Kiudulas.

Šiuo metu iš pajūrio kurorto reguliariuosius skrydžius į Kopenhagą vykdo oro linijos „SAS“, į Rygą – „AirBaltic“, į Oslą – „Norwegian Air Shuttle“. Vasarą orlaiviai skraidino į Maskvą ir iš jos.

Straipsnis lapkričio 13 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.