Privatus kapitalas verslo pradžiai: geriau, bet tinka ne visiems
Gruodį bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos" užsakymu atliktas Lietuvos verslo įmonių nuomonės tyrimas parodė, kad lyginant su 2013 m. sausio mėn. tyrimo rezultatais, 11% išaugo paskolas planuojančių imti Lietuvos gyventojų dalis – 24% respondentų nurodė, kad norėtų pradėti savo verslą, ir net trečdalis iš jų verslo pradžiai ketintų imti paskolą. 71% apklaustųjų nuomone, verslo pradžiai reikėtų nuo 11.000 Lt iki 100.000 Lt vertės lengvatinės paskolos.
Vis dar populiarumu paramai iš verslumo skatinimo fondų nusileidžiantis finansavimas iš privačiojo sektoriaus startuolių rinkos specialistams atrodo esantis ilgalaikėje perspektyvoje racionalesnis ir gudresnis būdas verslui „įsiūbuoti“.
Privatus kapitalas ugdo konkurencingumą
Aistis Zabarauskas, Amerikos prekybos rūmų valdybos narys mano, kad startuoliai turėtų daugiau ieškoti bendradarbiavimo su privačiu kapitalu, nei vien pasikliauti valstybinėmis paramos verslo pradžiai programomis.
„Turbūt daug kas man nepritars, tačiau manau, kad europiniai pinigai su kai kuriomis išimtimis labiau skatina norą įsisavinti pinigus, o ne ugdo natūralius verslumo jausmus“,- tvirtina p. Zabarauskas. Anot jo, užburtas valstybinės paramos gavimo ir biurokratinis atsiskaitymo už ją ratas prieštarauja startuolio logikai.
„Startuolis turi išlaikyti startuolišką lieknumą ir gatvės polinkį kautis, konkuruoti. Valstybiniai pinigai to neugdo. Jie labiau tinka palaikyti tradicinius verslo modelius“,- įžvelgia p. Zabarauskas.
Privatus investuotojas neleis tingėti
Mindaugas Rimkus, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatas, dirbantis investavimo, finansų ir kapitalo rinkose, taip pat konsultuoja ir startuolius. Jo nuomone privatų, o ne valstybinį finansavimą reikėtų rinktis dar ir dėl to, kad investuotojas iš privataus sektoriaus nuolat rūpinsis startuolio progresu. Vis dėlto, pats advokatas nėra linkęs atsieti valstybinio startuolių finansavimo nuo privataus, kadangi Lietuvoje pirmoji forma nėra labai išvystyta. Ponas Rimkus pabrėžė, kad jų advokatų kontora koncentruojasi į startuolių santykius su privačiais investuotojais.
„Investuotojas kels aukšto standarto reikalavimus startuolio veiksmams, kadangi jam rūpi, kad jo investicijos atsipirktų. Neretai investuotojai neturi specifinių žinių startuolio, kurio veiklą finansuoja, rinkoje ir savo įtaką startuoliams išreiškia per tam tikrą pasyviąją kontrolę (pvz., pritarimus sprendimams). Daliai startuolių gali būti pravartu turėti strateginį investuotoją, kuris savo įtaką išreikš kitaip nei finansinis investuotojas, t.y. rems spartuolį žiniomis bei patirtimi ir nepaliks startuolio kūrėjų sudėtingoje rinkoje vienų“,- siūlo p. Rimkus.
Valstybinis kapitalas – tinkamas trumpalaikei perspektyvai
Rokas Tamošiūnas, verslo akseleratoriaus „Startup Highway“, kuris per 2 metus investavo jau į 15 startuolių, įkūrėjas teigia, kad jei startuolis turi galimybę pasirinkti, turėtų rinktis privatų finansavimą.
„Manau, šiai dienai, valstybė yra sukūrusi neblogą pradedančiojo verslo paramos infrastruktūrą, tačiau žiūrint į ateitį – privatus kapitalas teikia daugiau praktinės naudos“,- mano p. Tamošiūnas.
Anot p. Tamošiūno, startuoliui bręstant, jam reikės įsileisti į savo verslą investuotojus akcininkų arba paskolų teikėjų formatu, tokiu atveju privatus investuotojas bus asmeniškai suinteresuotas bendra sėkme, dalinsis kompetencija, pažintimis, vardu.
„Privatus investuotojas bus lankstesnis ir orientuotas į startuolio rezultatą, o valstybinė parama tokio lankstumo, atsižvelgiančio į rinką, pasiūlyti negali“,- sako p. Tamošiūnas.
Pirmiau nemokama parama, vėliau – privatus kapitalas
Kitokios nuomonės laikosi Dovydas Varkulevičius, VšĮ „Versli Lietuva” Verslumo departamento direktoriaus. Jis startuoliams pataria pirmiau pasinaudoti nemokamomis valstybės finansuojamomis konsultacijomis, padėsiančiomis nukreipti verslo planus tinkama linkme. Anot jo, visi fondai, kurie valdo Europos investicinio fondo paramą yra valdomi privačių fondų, todėl ankstyvojoje rizikos ir rizikos kapitalo fondo investicijos yra valdomos profesionalių fondo valdytojų, kurie jau turi verslo ir investicinės patirties.
„Ši patirtis jiems leidžia sumažinti jaunųjų technologinių bendrovių verslo riziką ir ją pasidalinti su kitais verslo angelais. Toks patirties ir kapitalo apjungimas užtikrina, kad suteiktos lėšos naudojamos tikslingai verslo plėtrai“,- apie grėsmę, kai startuoliai sėkmingai gavę paramą verslui iš valstybinio sektoriaus vėliau tiesiog stengiasi šiuos pinigus įsisavinti, o ne realiai vystyti pelningą verslą, ginčija p. Varkulevičius.
Paklaustas, ar iš paramos fondų gavus finansavimą verslui kurti nesusilpnėja to startuolio, pradedančiosios įmonės sugebėjimai varžytis konkurencingoje rinkoje, p. Varkulevičius teigia, kad visi fondai siekia maksimalaus pelningumo, todėl investuoti pinigai kruopščiai prižiūrimi ir valstybinių fondų paramomis pasinaudoję startuoliai mažiau konkurencingi netampa.
„Akivaizdu, kad jaunos technologinės bendrovės jaučia investuotojų „spaudimą“ siekti rezultatų, nes fondai turi savo investicijas „išparduoti“ iki 2020 metų, to šis terminas investicijų valdymo praktikoje yra trumpas sėkmingam investicijos pardavimui“,- primena p. Varkulevičius.
