2013-08-24 03:01

Šiuolaikiniai dviračiai – mada, prestižas, prabanga

Gintautas Galvanauskas, "Danske" banko generalinis direktorius.
Gintautas Galvanauskas, "Danske" banko generalinis direktorius.
Netiesa, kad dviračio antrą kartą išrasti negalima. Žinovai tvirtina, kad per paskutinius šimtą metų nesikeitė tik dviračio rėmo konstrukcija. Tačiau medžiagos gerėjo, technologijos tobulėjo, o tai leido radikaliai padidinti dviračio aerodinamiką, tvirtumą, sumažinti svorį. O kur dar atsiradusios dizaino mados, prabangos prekėms būdingas prestižas ir kainos, už kokias galima įsigyti vidutinį automobilį.

Šiuolaikinis lengviausias pasaulyje anglies pluošto „Trek“ dviračio rėmas sveria vos 750 g, tarp aliumininių pirmauja 1.200 g „Cannondale  caad 10“, tarp ypač tvirtų titaninių – 1.300 g „Merlin XLM“.  Šiuos savo klasės svorio lyderius sieja dar vienas išskirtinumas – jų kainos perkopia 100.000 Lt. Besižavintiems lengvais dviračiais pravartu žinoti, kad kiekvienas nuo jų svorio nubrauktas gramas kainą kilsteli kartais. Kiekviena riba sukurta, kad  ją peržengtum. Tad, kaip sako garsus dviračių konstruktorius Keithas Bontrageris, „tvirtas, lengvas, pigus — rinkis dvi iš šių savybių“.

Modernūs dviračiai brangūs, bet jie turi savo pirkėjų. Lietuvoje mažmeninėje prekyboje parduodamų moderniausių dviračių „Trek Madone 6.9 SSL Leopard/Schleck Edition“, „Cannondale SuperSix Evo Ultimate“, „Felt DA1 Di2“, „Giant TCR Advanced SL“ ar „Specialized S-Works Tarmac SL4 Di2“ kainos siekia apie 40.000 Lt.

„Šios klasės dviračius perka mėgstantys sportuoti žmonės. Išbandę kelis dviračius, jie nori tobulėti, ieško naujų pojūčių“, — sako Rimas Zarauskas, parduotuvės Vilniuje „G. M. Umarai“  vadovas.

Malonius potyrius nulemia visuma

Didžiąją dalį dviračių kainos, pasak pašnekovo, sudaro rėmas, tiksliau, medžiaga, iš kurios jis pagamintas. Tai galioja visų tipų dviračiams — plento, kalnų, miesto, hibridiniams. Plieninių dviračių rėmų kainos prasideda nuo 100–150 Lt, aliumininių — nuo 500 Lt, pažangiausios medžiagos anglies pluošto —  nuo 3.000 Lt. Skirtumą tarp šių medžiagų kokybės, pasak specialisto, parodo kaina: ji proporcingai auga gerėjant tvirtumo ir aerodinamikos rodikliams.  Anglies pluošto dviratis yra lengvas, gerai sugeria vibraciją, važiuoti juo maloniausia.  Bendras dviračio važiavimo savybes, pasak vadovo, lemia detalių visuma: ašys, greičio perjungimo sistema, ratlankiai, padangos, stipinai, guoliai. Visos detalės  turi derėti, būti tinkamai parinktos.

„Vakaruose gerai  parduodami ne pačios didžiausios kainos klasės plento dviračiai, bet su elektronine pavarų perjungimo sistema. Čia kaip automatinė greičių dėžė automobilyje — patogu“, – dėsto p. Zarauskas.

Plentiniuose dviračiuose tokia sistema naudojama tik keletą metų, norimą greitį įjungia mygtuko spustelėjimas. Dviračių su elektronine pavarų perjungimo sistema kainos prasideda nuo 10.000 Lt.

Didesnių investicijų, pasak parduotuvės vadovo, verti ir stabdžiai. Diskinių stabdžių sistema kalnų dviračių gamyboje naudojama seniai, tačiau pastaruoju metu imta diegti ir plentinių dviračių gamyboje. Jų gamyboje šiandien apskritai taikomos pačios pažangiausios technologijos. Plento dviračius perka greičio aistruoliai, nes jų rėmai yra ypač lengvi ir kieti.

Komforto mėgėjai mieliau renkasi kalnų dviračius. Jų vairas tiesus, padangos plačios, stabdžių bei pavarų rankenėlių konstrukcija leidžia akimirksniu perjungti pavaras ar stabdyti. Dviračio rėmas ir įranga pritaikyta važiuoti per akmenis, minkštą gruntą, purvą ar balas.

Renkantis dviratį verta atkreipti dėmesį į gamintojo istoriją ir reputaciją, nes rinka yra užtvindyta mažai žinomų ar trumpai gyvuojančių, bet pigių bendrovių produkcija. Tarp specialistų populiarūs „Trek“ (JAV), „Scott“ (JAV), „Giant" (Taivanas), „Cannondale“ (JAV), „Specialized“ (JAV), „Bianchi“ (Italija), „Pinarello“ (Italija) ir kt. dviračių gamintojai.

Kokiais dviračiais važinėja Lietuvos bendrovių vadovai ir politikai

Šarūnas Nedzinskas, DNB banko prezidento pavaduotojas

Mano dviratis „Trek full suspension Fuel, 9.8“  anglies pluošto rėmu ir 26 colių ratais yra puikus kalnuotoje vietovėje  —  Antakalnio miškuose, Žaliųjų ežerų apylinkėse. Jis manevringas ir gerai valdomas, lengvas, puikiai sugeria mikrovibraciją.  Kitas dviratis – „Cannondale“ su „hardtail“ (be galinio amortizatoriaus) rėmu ir ypač stangriu priekiniu amortizatoriumi „Lefty“ (jis sugeria bet kokio stiprumo smūgius), su 29 colių padangomis – yra greitas bekelėje, skirtas ilgoms distancijoms.

Dviratį „Scott“ 10 klasės (ji aukščiausia savo kategorijoje) su plonomis, bet rauplėtomis padangomis prilyginčiau miesto visureigiui. Jis netinkamas kelionei neasfaltuota danga, bet patogus važiuoti turistiniu režimu. Iš visų savo dviračių išskirti vieno geriausio negaliu, visi turi savo paskirtį, kiekvienas atitinka važiavimo greitį, stilių. Dviračio funkcionalumas atsiskleidžia kritiškomis sąlygomis, kai važiuoji ekstremaliai, tuomet išaiškėja jo gerosios ir blogosios savybės. Na, bet jei reiktų pasilikti vieną dviratį, nedvejodamas imčiau „Trek full suspension Fuel, 9.8“. Jis važiuoja lengviausiai. Ne važiuoja, o tiesiog sklendžia.

Ugnius Jankauskas, UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius


Man dviratis ir sportas, ir hobis. Net 90% važiavimo dviračiu laiko skiriu treniruotėms. Ja paverčiu ir važiavimą į darbą ir atgal – taip sutaupau laiko. Turiu du dviračius – plento „Scott Speedster“ ir kalnų „Giant Anthem“. Į darbą važiuoju pirmuoju, su juo po miestą važinėti maloniau. Kas bandė įveikti Šeškinės kalną Vilniuje plento ir kalnų dviračiais, man pritars. Plento dviratis kur kas lengvesnis — sveria 7–9 kg, jį minti paprasčiau, rieda greičiau. Kalnų dviratis sveria 10–13 kg, jame daug įrangos, vien amortizatoriai prideda 1–3 kg svorio, o važiuojant asfaltu ar suplūktais parko takeliais, jie nereikalingi.

Plento dviratį prilyginčiau sportiniam automobiliui. Šio tipo automobilius mėgsta ne vien sportininkai, Vakarų Europoje juos perka ir pensininkai, nes jie tiesiog smagūs, greiti ir manevringi. Pirmąjį dviratį įsigijau už 1.500 Lt, antrąjį — už 3.000 Lt, ketvirtąjį, jau naudotą „Giant  Anthem“ — už 5.000 Lt (naujas kainuoja  per 10.000 Lt). Brangesnius perku ne todėl, kad turiu daugiau atliekamų pinigų: man dviratis yra malonumas, o kuo dviratis brangesnis, tuo jis lengvesnis, kokybiškesnis, geriau veikia visi mazgai, patogesni komponentai, tarkim, vairas, sėdynė.

Saulius Ružinskas, VšĮ  „Du ratai“ ir  UAB  „Baltic Bike Travel“ direktorius


Turiu tris dviračius: kasdienį  „Peugeot“, sulankstomąjį rankų darbo anglišką „Brompton“ ir tolimesnėms kelionėms skirtą „Kalkhoff“. „Brompton“ mėgstu, nes jis kompaktiškas, sulankstytas lengvai telpa į bet kokio automobilio, autobuso ar jachtos bagažinę. Sulankstyti jį paprasta, trunka iki 20 sekundžių. Šių dviračių rėmai gaminami iš aukštos kokybės plieno ar titano lydinio (titaniniai  ~1 kg lengvesni, bet 2.500 Lt brangesni), todėl yra standūs, patvarūs. Plieninio rėmo 3 pavarų dviratis be bagažinės sveria ~11,5 kg.

Mano „Brompton“ dviračio ratai mažesni (16“) nei įprastų sulankstomųjų dviračių, bet greitis toks kaip dviračio su dideliais ratais. Dviratį komplektavau pagal savo poreikius, galima rinktis pavarų skaičių (1, 2, 3 arba 6 pavaros), užsakyti  palengvintas arba pagreitintas pavaras, pasirinkti tinkamą sėdynės kotą, vairo tipą. Įvairi ir „Brompton“ dviračių spalvinė gama.

Su hibridiniu „Kalkhoff“ važiuoju į tolimas keliones. Prieš keletą metų juo įveikiau 800 km, kai su draugais keliavau iš Tbilisio į Baku. Žygiuose svarbus ir geras kelioninis dviračio inventorius. Krepšiai turi būti patvarūs ir atsparūs vandeniui.

Gintautas Galvanauskas, „Danske bank“ A/S Lietuvos filialo generalinis direktorius
Dviračiu važinėju beveik trisdešimt metų ir dažniausiai jį renkuosi kaip alternatyvą automobiliui — važiuoju į darbą ir namo (susidaro apie 40 kilometrų). Ne visada pavyksta, bet turiu tikslą į darbą atminti bent du kartus per savaitę. Esu susikomplektavęs dviratį visiems gyvenimo atvejams. Dabartinis  „Scott Sportster P1“ yra penktas mano dviratis.

Pirkau prieš 4 metus, nes buvo vienas universaliausių iš savo klasės. Dviratis iš aliuminio lydinio rėmo su 27 pavaromis sveria apie 14 kilogramų, yra pritaikytas važinėti įvairiomis dangomis. Dažnai tenka važiuoti tamsoje, tad įsigijau ypač galingą žibintą ir užpakalinį atšvaitą. Keturių švietimo režimų „Sigma Power Led“ šviečia iki 900 liumenų, matymo lauką pailgina iki 100 m ir gali šviesti iki 11 valandų. Važiavimo dviračiu neįsivaizduoju ir be specialaus „Garmin Edge 810“ navigatoriaus, jis ne tik rodo maršrutą, bet ir savotiškai atstoja trenerį. Prietaisas padeda stebėti važiavimo tempą, matuoja širdies ritmą, o per mobiliąją programėlę turi belaidę sąsają su išmaniuoju telefonu, gali informuoti apie numatomus orus. Kai pavogė ketvirtą dviratį, įsigijau sulankstomąją „Abus Bordo“ 9 lygio kodinę spyną. Vagims ji sunkiau įveikiama, be to, patogi transportuoti. 

Andrius Kubilius, Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas


Važiuojant dviračiu labiausiai džiugina žmonos kompanija. Kiekvieną savaitgalį išsiruošiame į keliones aplink Vilnių. Važiuojame tandemu  „Panther  Mixte“: aliumininis rėmas, 28“ dydžio sustiprinti ratai, 24 pavaros („Shimano Deore“) su hidrauliniais stabdžiais ir priekiniu amortizatoriumi. Turime du tandemo tipo dviračius. Mums jie patinka, nes žmonai minti lengviau, važiuodami galime ramiai pasikalbėti. Pripratome prie dvigubų dviračių, tad nieko išskirtinio apie juos pasakyti negaliu, na, gal į kalną minti sunkiau, bet nuokalne rieda dvigubai greičiau nei vienviečiai dviračiai.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ priede „De Luxe“.

52795
130817
52791