Siuntos stringa dažniausiai dėl netvarkingų dokumentų

Publikuota: 2013-06-08
Nuotrauka: Gintauto Degučio
„Verslo žinios“

Pašte įstringančios iš ne ES šalių atkeliaujančios prekės gali daug kainuoti smulkiajam verslui, nes kol siunta guli pašte, gali baigtis pinigų už nekokybišką prekę garantija. UAB Lietuvos paštas priekaištus dėl vilkinamų procedūrų atmeta.

Internetu įsigyta prekė iš Kinijos tūkstančius kilometrų iki Lietuvos įveikė greičiau, nei atstumą nuo Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento iki gavėjo durų. Su tokia realybe teigia ne kartą susidūręs dažnai internetu prekių iš užsienio perkantis vilnietis (vardas, pavardė, siuntos numeris redakcijai žinomi).Žmogus pasakoja kartkartėmis per „eBay“ perkantis prekių iš ne ES šalių. Sumokėjus  per sistemą „PayPal“, prekės siunčiamos paštu. Tačiau atvežti į Lietuvą įsigyti daiktai neretai užlaikomi Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamente.„Paprastai tokiu atveju šis departamentas siunčia laišką su nurodymu per el. paštą arba „online“ pateikti su siunta susijusius dokumentus. Tačiau net juos pateikus paštas reaguoja lėtai, nors pagal nustatytą tvarką muitinės procedūros turi trukti 2–3 dienas“, – skundžiasi jis.Pastarąjį sykį su pašto lėtumu jis teigia susidūręs prieš mėnesį.„Pašto muitinės laišką, kuriame prašoma pateikti su siunta susijusius dokumentus, gavau gegužę ir tą pačią dieną puoliau vykdyti reikalavimus, tačiau iki šiol tyla – jau mėnesį mano prekė įstrigusi pašte“, – kalba jis.

Bijo nuostolių

Įstrigusių siuntų problema aktuali smulkiesiems verslininkams, perkantiems prekių iš užsienio internetu. Pašto operatyvumas svarbus ir dėl to, kad, užsakius prekę internetu, asmuo iš karto sumoka 100% prekės ir pristatymo vertės, o sistema „PayPal“ teikia pinigų grąžinimo garantiją tik 45 dienas.„Taigi jei prekė iš Kinijos įprastai keliauja 2–3 savaites ir dar 3 savaites stringa lietuviškame pašte, pirkėjas rizikuoja netekti garantijų. Pvz., jeigu prekė nekokybiška arba apskritai nepristatyta, pinigų jis neatgaus“, – kalba vartotojas.„Kartą nuvažiavau į tą pašto departamentą aiškintis. Susidarė įspūdis, kad ten ne paštas, o tarybinių laikų muziejus. Darbo metu pastatas buvo užrakintas. Šiaip taip patekau vidun, kai vienas darbuotojas išeidamas netyčia mane įleido. Įėjus labiausiai papiktino, kad jų klientų informacijos telefono ragelis pakeltas ir padėtas ant šono – supratau, kodėl valandų valandas man skambinant buvo užimta. Trijų žmonių eilėje  laukiau 3 valandas, kol jie teikėsi pagaliau sutvarkyti muitą ir atiduoti man prekę“, –  piktinasi jis.

Strėles peradresuoja paštui

Henrika Rukšėnienė, Lietuvos muitinės Komunikacijos skyriaus viršininkė, VŽ paaiškino, kad pašto siunta pirmiausia atkeliauja į Pašto skirstymo departamentą. Čia pašto darbuotojai formina siuntą: tikrina dokumentus, prašo papildomų dokumentų ir pan. Importuojamas prekes muitinei deklaruoja paštas.„Kadangi iš išsiuntimo šalies muitiniam forminimui reikalingi išsamūs dokumentai – sąskaitos, užsakymai – su siuntomis atsiunčiami labai retai, paštas, kaip deklarantas, turi kreiptis į siuntų gavėjus dėl tų dokumentų pateikimo, o tai, be abejonės, užtrunka. Pagal pašto ir muitinės susitarimą muitinė įsipareigojusi muitinės dokumentus forminti operatyviai ir šį įsipareigojimą vykdo, t. y. formina dokumentus ir išleidžia prekes nedelsiant po to, kai Lietuvos paštas pateikia pašto siuntą ir visus reikiamus dokumentus“, – teigia ji.Pasak jos, siuntos atidavimas gavėjui priklauso nuo to, kaip greitai paštas susisiekia su pašto siuntų gavėjais, jei reikia muitiniam tikrinimui pateikti tam tikrus dokumentus, ir viską operatyviai pateikia muitinei. Be to, nesklandumų pasitaiko su tomis pašto siuntomis vežamomis prekėmis, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, o siuntos gavėjas nėra iš anksto pasirūpinęs gauti atitinkamų leidimų įvežti prekes į ES.„Šiemet muitinėje buvo gauti trys skundai dėl pašto siuntų. Atlikus patikrinimą, konstatuota, kad skundai buvo susiję su AB Lietuvos pašto kompetencija“, – nurodo p. Rukšėnienė.

Paštas ginasi

Aurelija Jonušaitė, Lietuvos pašto atstovė spaudai, sako, kad nežinant siuntos numerio sunku komentuoti VŽ minimą atvejį. „Siunta galėjo būti sulaikyta muitinėje, nes buvo siųsta ne iš ES šalies. Siuntą išduoti galėjo užtrukti ir dėl to, kad gavėjas  pateikė ne visus reikalingus dokumentus į muitinę siuntai deklaruoti“, – kalba ji.Pasak jos, Lietuvos paštas yra muitinės tarpininkas, kuris iš gavėjo surenka visą reikalingą informaciją siuntai deklaruoti. Su siunta susijusius dokumentus deklarantai užpildo ir pateikia muitinei. Jei siuntos gavėjas internetu pateikia visus reikalingus duomenis, Lietuvos pašto deklarantai 99% atvejų reaguoja per 3 val. nuo informacijos gavimo. Gavę visus reikalingus dokumentus iš Lietuvos pašto deklarantų, muitininkai siuntą įformina vidutiniškai per 12 val.„Siuntos deklaravimo procesas dažniausiai priklauso nuo to, kaip greitai siuntos gavėjas pateikia visus siuntai deklaruoti reikalingus dokumentus“, – aiškina p. Jonušaitė.Pasak jos, per metus Lietuvos paštas išsiunčia ir gauna daugiau kaip 50 mln. įvairių siuntų. Pvz., š. m. I ketvirtį gauti skundai sudarė tik dėl 0,0027% visų siuntų.Lietuvos paštas su muitine yra susitaręs, per kiek laiko turi būti sumokėtas siuntos muitas nuo dokumentų pateikimo. Tik retais atvejais šių terminų nepavyksta laikytis, pvz., prieš Kalėdas, kai siuntų skaičius išauga kelis kartus, muitinėje siuntos užlaikomos ilgiau, nei numatyta“, – sako p. Jonušaitė.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau