„Verslo žinių“ konferencijoje ieškoma atsparumo formulės verslui: svarbiausios įžvalgos 2026-iesiems

Konferencijos pranešimuose ir diskusijose dalijamasi žiniomis, kurios tarsi turėtų tapti atsparumo ir saugumo rinkiniu verslams, norintiems būti žingsniu priekyje. Nors ateitį numatyti sunku ar kartais neįmanoma, tačiau prognozuoti, įžvelgti tendencijas ir dėlioti strategijas – privalu, sutinka renginio pranešėjai.

prognozuoti, įžvelgti tendencijas ir dėlioti strategijas – privalu, sutinka renginio pranešėjai.

„Nors verslas šiuo metu veikia neapibrėžtumo ir pokyčių įvairiausiose srityse sąlygomis, konferencijoje kalbame apie tai, kad reikia nepasiduoti, toliau veikti, kurti ir auginti verslus, apjungti žmones ir kurti bendrystę, kurios neįmanoma pralaužti“, – sakė konferencijos moderatorė Živilė Vaškytė-Lubienė, tvarumo konsultacijų įmonės „Tvarumo planas“ vadovė.

Ką žada 2026-ieji?

Indrė Genytė-Pikčienė,  „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė, įžanginiame pranešime patvirtino, kad pasaulyje matomas didelis netikrumas, keliantis nerimą tiek žmonėms, tiek verslui. „Kai neapibrėžtumo rūkas toks tamsus, vaikštoma mažais žingsneliais, investuojama atsargiau, tai savo ruožtu transformuojasi į tam tikras makroekonomines tendencijas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Neapibrėžtumo šaknys šiuo metu, pasak ekonomistės – anapus Atlanto. Antroji prezidento Donaldo Trumpo kadencija sujaukė daugybę nusistovėjusių normų ir išjudino ankstesnius demokratinius principus, kurie ilgą laiką iki D. Trumpo pastarosios kadencijos leido Jungtinėms Valstijoms būti pasaulio tvarkos stabilumo garantu.

„Po Rusijos invazijos į Ukrainą kalbėjome, kad pasaulis poliarizavosi į demokratinį ir nedemokratinį polius, o dabar matome pasaulio ekonomikos fragmentaciją. Matome rimtus signalus, kurie rodo, kad mūsų, Europos, regiono matymas ir partnerystės turi keistis“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Kalbėdama apie Lietuvos perspektyvas 2026-aisiais, ekonomistė pastebėjo, kad metai, tikėtina, bus energingi ir sėkmingi šalies viduje veikiantiems verslams, tačiau eksportuojančios šakos gali susidurti su iššūkiais. „Be to, Lietuvos politikai, matyt, mėgins vykdyti per rinkimus dalintus pažadus, tai irgi gali lemti trumpalaikes augimo tendencijas. Vis dėlto Lietuva yra maža, atvira ir išorės vėjų nesunkiai perpučiama ekonomika, tad jei gyvensime ne pagal savo išgales, ūkį išbalansuoti labai lengva“, – perspėjo ekonomistė.

Tomas Janeliūnas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius, atkreipė dėmesį į tris veiksnius, kurie kitais metais galėtų teikti optimizmo tiek Lietuvai, tiek platesniu mastu. Kitąmet tikimasi didelio proveržio Europos gynybos pramonėje, kadangi tam reikalingi politiniai sprendimai jau priimti.

Be to, viliamasi paliaubų Ukrainoje – jei tai įvyktų, Ukraina taptų didžiule šalies atstatymo rinka. „Tai galėtų tapti nauju postūmiu Ukrainos ekonominiams partneriams, taip pat ir Lietuvai“, – sakė T. Janeliūnas.

Jis priminė ir Artimųjų Rytų vaidmenį geopolitikoje. „Nors šis regionas geografiškai atokiau, tačiau stabilumas jame reikštų platesnes pozityvias pasekmes. Taika – tai, ko reikia šiam regionui, kad jis suklestėtų“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Naujos direktyvos – iššūkis verslui 

Marius Rindinas, advokatų kontoros NOOR partneris, advokatas, atkreipė dėmesį, kad 2026-ieji atneš reikšmingų naujovių darbo rinkai – įsigalios Skaidraus atlygio direktyva, Platformų direktyva. Taip pat tikėtinas migracijos procedūrų sugriežtinimas, Darbo kodekso pakeitimai.

„Verslui tai reikš poreikį iš esmės peržiūrėti atlygio sistemas, santykius su platformų darbuotojais ir pasirengti sudėtingesnei atitikties aplinkai. Verslas taip pat turės prisitaikyti ir prie pasikeitusių migracijos taisyklių. Trumpuoju laikotarpiu šie pokyčiai gali sukelti ir neigiamų padarinių. Tačiau jeigu žvelgsime į juos kaip į galimybę, ilgainiui žengsime į brandesnę, socialiai atsakingesnę darbo rinką“, – komentavo NOOR partneris M. Rindinas.

Statybų sektorius: ar spėja modernėti?

Antroji konferencijos diskusija skirta statybų sektoriui, kuris itin jautriai jaučia ekonomikos svyravimus ir technologinius pokyčius. Ekspertai, apžvelgdami 2025-uosius, teigė, kad jie buvo sėkmingi statybų industrijai.

„Atkreipkite dėmesį į miesto statybvietėse dirbančius kranus – tiek jų turbūt seniai nesame matę. Metai buvo pozityvūs, tą lėmė aktyvi būsto rinka, taip pat ir PPP projektai, rodantys, kad valstybės pasitikėjimas verslu auga. Norėtųsi tokio pozityvumo ir kitų metų perspektyvoje, tiesa, tam reikia ir valstybės indėlio, ir politinio stabilumo šalies viduje“, – sakė Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Kaip išsaugoti statybų sektoriaus stabilumą, turint galvoje tokius iššūkius, kaip medžiagų stygius ar darbuotojų trūkumas? Statybų industrija neturi „prabangos“ tiesiog gesinti kylančius gaisrus, pastebėjo generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis: „Stipri statybų bendrovė visada strategiškai planuoja pokyčius ir galvoja į priekį. Be tokio planavimo nebūtų išgyventos tokios krizės, kokią turėjome, pavyzdžiui, 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.“

R. Paliulis pabrėžė, kad pasaulyje vykstantys neramumai gali paveikti statybų sektorių Lietuvoje ir visoje Europoje, todėl privalu strateguoti, kad būtų sėkmingai įgyvendinami dideli, kelerius metus trunkantys projektai.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3223?placement=

„Privalome numatyti, ką darysime, jei nutiks planas A, B ar net Ž. Galiu drąsiai pasakyti, kad savo įmonės viduje jau kelerius metus įgyvendiname pokyčius, kurie skirti ne šios dienos problemoms spręsti, o tam, kad būtume atsparūs ateityje. Pavyzdys – įdiegta „Adizes“ valdymo metodika, kad įmonė veiktų kaip laikrodis, visi žinotų savo atsakomybes, būtų įgalinti priimti sprendimus čia ir dabar“, – kalbėjo R. Paliulis.

„Gilesta“ skaitmenizuoja visus duomenis tam, kad galėtų sekti istorinius pokyčius, stebėti, kaip skirtingose situacijoje keičiasi medžiagų kainos ir nuspėti, kas vyks toliau.

„Sprendimus priimame ne vedini nuojautos, o remdamiesi labai konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais. Tai  tampa mūsų stipriu išskirtinumu rinkoje: potencialiems klientams savo pasiūlymą argumentuojame ne „savo patirtimi“, o skaičiais ir duomenimis, įrodančiais tai, ką sakome. Tokiu atveju klientams pasitikėti ir investuoti yra daug lengviau“, – teigė įmonės vadovas.

Statybų sektorių keičia ir technologijų bei tvarumo temos. „Net tie, kurie naujoves priima lėčiau, turi planuoti strateginius pokyčius šia kryptimi, kadangi to reikalauja ir naujas reglamentavimas, ir ateinanti nauja darbuotojų karta. Statybų sektorius išgyvena rimtus tektoninius pokyčius, ir svarbiausia – gebėti tai suvaldyti ir panaudoti ne tam, kad kiltų naujos krizės, o kad būtų pasiekta dar geresnių rezultatų“, – pabrėžė „Gilestos“ vadovas.

DI ir rinkodaros burbulai

Tiek kalbant apie šiandienos verslo aplinką, tiek apie artimiausius metus, nebeįmanoma išvengti dirbtinio intelekto (DI) temos. Jai skirtas konferencijos pranešimas „DI ir rinkodaros burbulai: kas sprogo pernai, kas sprogs rytoj, o kas liks realybe iki 2030“, kurį pristatė skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys.

„Dirbtinis intelektas nėra stebuklinga lazdelė – tai tik įrankis. 2026-aisiais ir vėliau laimės ne tie, kurie aklai vejasi kiekvieną „hype“, ažiotažo, bangą, o tie, kurie moka išsirinkti realius įrankius ir sumaniai juos pritaikyti. Kaip pažymėjo vienos agentūros inovacijų vadovas, agentūros turi vengti aklo lėkimo paskui DI tam, kad pjautų biudžetus – vietoje to jos turi naudoti DI kurdamos aukštesnės kokybės darbus, o sutaupytą laiką investuoti į geresnes idėjas. Tai reiškia strateginį mąstymą: investuoti į tvarias inovacijas, ugdyti žmonių kompetencijas dirbti su DI, perkurti procesus, kur reikia“, – teigė A. P. Girčys.

Jis paaiškina, kaip atskirti „burbulus“, kurie lengvai sprogsta, nuo tvarių tendencijų: „Jei kas nors žada stebuklus per naktį ir tai atrodo kaip magija – greičiausiai tai burbulas, kuris sprogs. Verslo lyderiai neturėtų vaikytis kiekvieno blizgančio daikčiuko vien todėl, kad jis „ant bangos“. Kaip rodo BCG tyrimai, net pusė  pirmųjų DI naudotojų pripažįsta, kad kol kas nemato lauktos grąžos (angl. ROI, Return on Investment), nes pervertino ankstyvus pabandymus.  Perdėtas pakylėjimas sukelia nerealius lūkesčius, o po to seka nusivylimas.“

Tuo tarpu nuobodžiai technologiškai skambantys dalykai, kaip duomenų sekimas, procesų optimizavimas, tikėtina, gali sukurti tikrą vertę.

„Istorija rodo, jog didžiausi skaitmeniniai laimėjimai kyla ne iš euforijos, o iš kantraus tobulinimo. Skirti dėmesį „neįdomiems“ pagrindams apsimoka: įmonės, kurios tikslingai integruoja DI į savo procesus, gerina duomenis, treniruoja modelius, jau dabar pasiekia  apie 40% geresnę rezultatų kokybę ir 25% greitesnę veiklą. Tai nėra antraštėms skirti skaičiai, bet būtent jie lemia konkurencinį pranašumą“, – sakė skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas A. P. Girčys.  

Kibernetinių grėsmių frontas

Kibernetinės grėsmės – tema, aktuali kone visoms ekonomikos sritims. Kaip verslui atpažinti ir atremti šias grėsmes?

Andrius Šemeškevičius, „Telia Lietuva“ technologijų vadovas, pastebėjo, kad geopolitinė įtampa atsispindi ir kibernetinėje erdvėje: „Prasidėjus neramumams Europoje, Lietuva aiškiai išsakė savo vertybes, to pasekmė – kibernetinių atakų taikiklyje atsidūrė mūsų viešoji infrastruktūra. Tai ypač išryškėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Ir dabar daugelis kibernetinių atakų turi politinę potekstę.“

Diskusijos apie kibernetines grėsmes dalyviai nemano, kad kitais metais iš esmės keisis atakų pobūdis – dinamika veikiausiai išliks ta pati, tik, tobulėjant technologijoms, įsilaužėliams gali būti paprasčiau vykdyti savo piktadarystes, kadangi tokie įrankiai kaip DI leidžia taupyti resursus. Kaip atsakas į šias grėsmes, svarbus vadovų požiūris ir žmonių, įmonių darbuotojų, edukavimas, mokymai, kaip skaitmeninėje erdvėje atpažinti piktavališkus veiksmus.

„Vis dėlto to nepakanka, – argumentuoja A. Šemeškevičius, „Telia“ atstovas. – Aš siūlau įmonėms nusiimti „rožinius akinius“. Kartais atrodo, kad už kibernetinį saugumą atsakingas žmogus viskuo pasirūpino, įdiegė ir įmonė jaučiasi visiškai saugi. Bet absoliutaus saugumo niekada nėra. Kyla klausimas, kiek įmonės vadovai tą suvokia – spėti koja kojon su technologine pažanga labai sunku, tad verslo atsparumas kuriamas, nuolat investuojant į kibernetinį saugumą.“

Gytis Morkūnas, „SAP“ partnerysčių vadovas Baltijos šalims, kalbėjo, kad kibernetinės grėsmės – tarsi amžina gėrio ir blogio kova.

„Mūsų „SAP“ sistemos yra didelis kibernetinių atakų taikinys, nes įmonių verslo valdymo sistemose sukasi svarbiausi procesai, saugomi kritiniai duomenys. Juos pažeidus, verslas gali patirti didelių nuostolių. Taigi, mes nuolat kovojame su blogiu, nuolat investuojame į programinės įrangos atnaujinimus, susijusius su saugumu. Turime 24/7 veikiantį incidentų stebėjimo centrą. Tiesa, įdomu tai, kad labiausiai pažeidžiamumą lemia visgi ne sistema, o žmogiškieji veiksniai – kažkas blogai sukonfigūravo, neatnaujino, neįdiegė“, – pastebėjo G. Morkūnas.

Mažesnėms ir vidutinėms įmonėms, kurioms sudėtinga skirti dideles investicijas kibernetiniam saugumui, jis siūlo pasitelkti išorės tiekėjų paslaugas, naudotis debesijos sprendimais.

„Dramblys kambaryje“: amžizmas

Vis aštresnė tema senstančioje visuomenėje – diskriminacija dėl amžiaus. VŽ konferencijoje šiai temai buvo skirtas pokalbis su Laima Sereičikaite, bendrovės „BTA draudimas“ vykdomosios valdybos nare.

„BTA draudimas“ atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad vos 5 proc. žmonių Lietuvoje turi visiškai išlavintą įgūdį atpažinti diskriminaciją dėl amžiaus.

„Taigi, dauguma gyventojų vienaip ar kitaip ištiesia ranką amžizmo stereotipams. Kelius diskriminacijai nutiesiantys ir ją palaikantys stereotipai organizacijose neretai plinta dėl vadovų patirties trūkumo ar kai komandos yra pernelyg homogeniškos amžiaus atžvilgiu, tarsi kokie bendraklasiai“, – pastebėjo L. Sereičikaitė.

Ji pridūrė, kad Lietuvoje gyventojų amžiaus mediana yra kiek daugiau negu 44 metai, tai reiškia, jog pusė gyventojų yra jaunesni negu 44 metai, o pusė – vyresni.

„Tad vadovams – paprastas klausimas. Ar galvodami apie verslo plėtrą ir ilgalaikės vertės kūrimą, mąstote tik apie pusę savo organizacijos? Mūsų organizacija atpažino, kad visuomenė ir pati įmonė natūraliai sensta. Tai ne trūkumas, o realybė, kurią priėmėme ir sprendžiame. Įsitikinome, kad svarbiausia – veikti. Nereikia būti pirmiems ar tobuliems, svarbiausia pripažinti problemą ir pradėti daryti pokyčius“, – kalbėjo „BTA draudimo“ atstovė.

„BTA draudimas“ siekia į organizaciją pritraukti įvairaus amžiaus žmonių ir atvirai komunikuoja apie organizacijos įvairovę.

„Darbuotojai pamatė ir pajuto aiškiai suvokiamas organizacijos vertybių apraiškas ir poveikį. Padaugėjo kartų sinergijos, savanoriškų iniciatyvų – nuo atvirkštinės mentorystės iki studentų praktikos naujovių. Nuolat giliname savo darbuotojų žinias ir keliame jų kvalifikaciją. Nesame pastebėję, kad kuri nors amžiaus grupė išsiskirtų savo rezultatais. Mūsų praktika rodo, kad žmonių pasiekimai labiau priklauso nuo paruoštos mokomosios medžiagos kokybės, o ne nuo darbuotojų amžiaus“, – patirtimi dalijosi L. Sereičikaitė.

Dalijimosi ekonomikos reikšmė

Ar dalijimosi ekonomika – laikinas reiškinys, ar naujos darbo santykių eros pradžia? Dalijimasis – ne vien „Bolt“ ir „Wolt“, tačiau ir kitos platformos, suteikiančios žmonėms galimybes savarankiškai dirbti.   

„Dalijimosi ekonomika nėra atskira, ji yra šalia tradicinių darbo santykių, tarsi juos papildo ir atliepia tam tikrus poreikius. Palyginti su kai kuriomis užsienio jurisdikcijomis, Lietuvos darbo kodeksas tebėra palyginti lankstus ir mes čia laimime. Tiesa, reguliavimas mūsų šalyje dreifuoja į blogąją pusę, pavyzdžiui, kalbant apie keturių dienų darbo savaitę. Tai – neigiami signalai“, –  sakė Elijus Čivilis, „Investuok Lietuvoje“ vadovas. 

Deividas Jacka, „Civinity“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, priminė, kad dalijimosi ekonomika išpopuliarėjo po 2008–2009 m. finansinės krizės, kai žmonės ieškojo alternatyvių būdų užsidirbti ir efektyviau naudoti turimus išteklius. Pirmieji garsūs pavyzdžiai – „Airbnb“ (2008 m.) ir „Uber“ (2009 m.)  

„Šios platformos pakeitė logiką – iš „turėjimo“ į „naudojimąsi, kai reikia“. Iš pradžių dalinimosi ekonomika buvo siejama su mobilumu ir maistu, šiandien ji peržengė šias ribas: dalinimosi principai veikia apgyvendinimo sektoriuje, statybose, gamyboje, mažmeninėje prekyboje, sveikatos priežiūroje, švietime, net inžinerijoje“, – kalbėjo D. Jacka.

Šiuo metu, Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, platformų ekonomikoje visame pasaulyje dirba daugiau nei 150 mln. žmonių. ES skaičiavimais,  žmonių, dirbančių per skaitmenines platformas, skaičius 2025 m. pasieks 43 mln. (22% dirbančiųjų ES).

Didžiąją dalijimosi vertę ir šiandien kuria mobilumas, pristatymas bei vietinės paslaugos – visa tai kartu sudaro daugiau kaip 80% visų platforminių pajamų, rodo Europos Komisijos duomenys.

„Tačiau kas dar įdomiau, kad likę procentai – kūrybinės, profesinės, technologinės paslaugos. Tai reiškia, kad modelis turi potencialo evoliucionuoti iš fizinės darbo jėgos ekonomikos į žinių ir kompetencijų ekonomiką“, – mano „Civinity“ įkūrėjas.   

Pasak jo, dalijimosi ekonomikos privalumai – daugiau laisvės ir savarankiškumo žmonėms, o verslui – efektyvumas, greitis ir lankstus išteklių valdymas. Dalijimosi modelis padeda verslui spręsti žmonių trūkumo, sezoniškumo problemas, mažina rizikas ir skatina inovacijų tempą, kadangi įmonės gali išbandyti naujas kompetencijas be ilgų samdymo procesų.

Migracijos iššūkiai ir galimybės

Renginio diskusiją apie migracijos iššūkius moderavęs M. Rindinas, advokatų kontoros NOOR partneris, pažymėjo, kad Lietuva neturi aiškios ilgalaikės migracijos strategijos, todėl šiandien negalima kalbėti ir apie tvarią užsieniečių integraciją.

„Nežinome, į ką fokusuojamės – ar norime pritraukti talentus, ar sprendžiame trumpalaikį darbo jėgos trūkumą. Todėl tiek verslas, tiek valstybė turi veikti jau dabar, kad migracija taptų ne laikinu ekonominiu atsaku, o ilgalaikės raidos kryptimi. Jei gebėsime ją valdyti nuosekliai, turėsime stabilesnę, subalansuotą darbo rinką ir aiškesnį kelią į tvarią ekonomikos plėtrą“, – svarstė teisininkas.

Lietuvoje šiuo metu – 2,9 mln. gyventojų, iš jų užsieniečių – per 200 tūkst. Taigi, migracija nebėra išimtis, o visuomenės procesų dalis, teigė M. Rindinas.

„Tai nemažas sukrėtimas visuomenei – per mažiau nei 10 metų nuo mažiau nei 1 proc. užsieniečių dalies visuomenėje šis rodiklis išaugo iki 7,3 proc. Dar nespėjome prisitaikyti prie šio pokyčio. Didžiausias atvykėlių srauto augimas buvo 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje. Demografiškai tai buvo daugiausia moterys, tad verslas ėmė ieškoti galimybių atsivežti darbo jėgos iš kitų dalių. Dabar augimo tendencijas matome iš Uzbekistano, Indijos, Pakistano, Nigerijos, netgi Maroko“, – sakė Evelina Gudzinskaitė, migracijos departamento prie VRM direktorė.

Vytautas Šilinskas, „Investors’ Forum“ vykdantysis direktorius, patvirtino, kad demografijos tendencijos yra prastos, tad kyla klausimas, ar Lietuva nori toliau augti, ar susitaikys su mažėjančia gyvenimo kokybe.

„Verslas kuria vertę ir uždirba pinigus, taigi, jei norime būti turtingesni, reikia daugiau dirbančių žmonių. Mes laimime iš to, kad užsieniečiai čia atvyksta, dirba ir moka mokesčius. Tiesiog svarbu užtikrinti, kad čia atvykę jie galėtų dirbti“, – teigė V. Šilinskas.

Vartotojų ir broko dramos

Goda Aleksaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė, konferencijoje kalbėjo apie „dramas“, kylančias dėl vartotojų, nepatenkintų įsigytomis prekėmis ar paslaugomis. Tarnyba pernai išnagrinėjo daugiau nei 10 tūkst. vartotojų prašymų išnagrinėti ginčą su verslu ir šis skaičius kasmet auga. „Visų ginčų piniginė išraiška – 2,6 mln. eurų. Nuo suplyšusių batų ar negautų sušių rinkinio iki nepateisinusios lūkesčių organizuotos kelionės ar ką tik po įsigijimo sugedusio naujo automobilio“, – pasakojo G. Aleksaitė.

VVTAT skaičiuoja, kad kas ketvirtą prašymą išnagrinėti ginčą pavyko išspręsti taikiai, o 70-čia proc. atvejų vartotojai liko patenkinti sprendimu.

„Tai reiškia, kad vartotojas dauguma atvejų visgi teisus, ne veltui kelia dramą, lipa į sceną ir įrodinėja“, – teigė tarnybos vadovė.

Ji atkreipė dėmesį į situacijas, kuomet rinkoje atsiranda nesaugūs gaminiai: pavyzdžiui, iš daugiau nei 2000 patikrinimų, atliktų 2024 m., pažeidimai buvo nustatyti net 830 atvejais, o tarp jų – 154 pavojingi produktai. Apie 30 proc. nustatytų nesaugių produktų sudarė žaislai. Pavojingų produktų pardavėjai buvo įpareigoti sunaikinti nesaugias prekes, susigrąžinti jas iš vartotojų, jei buvo parduotos, bei gavo baudas.

Pasak VVTAT vadovės, kiekvienas tarnybos išnagrinėtas atvejis – pamoka. „Vis tik norisi daugiau mokymosi vieni iš kitų, įsiklausymo, pasitarimo ir, žinoma – mažiau dramų“, – kalbėjo pranešėja.

Transporto sektoriaus vaidmuo ekonomikoje

„Ar turtingoje Lietuvoje yra vietos transporto sektoriui?“ – tokiu intriguojančio pavadinimo pranešimu konferenciją užbaigė Vytenis Šuklys, „Girteka Group“ finansų direktorius. Jo įsitikinimu, transporto sektorius išlieka Lietuvos ekonomikos atrama, bet jo konkurencingumui reikia naujų sprendimų. Transporto ir logistikos sektorius 2024 m. sudarė 13,4 proc. šalies BVP ir išlaikė stiprią paslaugų eksporto poziciją. Tačiau ilgalaikiam konkurencingumui vien žemos kainos ar darbo jėgos pranašumo nebepakanka. Reikalingas sisteminis posūkis į efektyvumą, technologinę pažangą ir investicijas į žmones.

„Lietuvos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį stipriai pažengė – BVP augo daugiau nei trečdaliu, o 2025 m. pirmąjį pusmetį šalies ekonomika didėjo dar 3,2 proc. Tačiau kartu aiškiai matyti tendencija – Lietuva brangsta greičiau nei turtėja. Ši situacija kelia naujų iššūkių verslams, ypač tiems, kurie veikia žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose“, – pažymėjo V. Šuklys.

Pratęsdamas ankstesnę renginio diskusiją, „Girteka Group“ finansų vadovas pastebėjo, kad migracija – tai galimybė išlaikyti darbo rinkos balansą, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir palaikyti ekonomikos augimą. Tam būtina, kad valstybė migraciją valdytų protingai, o verslai kryptingai investuotų į veiklos transformaciją ir tarptautinį talentų pritraukimą.

„Lietuva turi potencialo išlikti transporto širdimi regione, tačiau tam reikia drąsos keistis. „Girtekoje“ jau žengiame šiuo keliu – investuojame į efektyvumą, verslo transformaciją ir skaitmenizaciją. Šiuo metu diegiama SAP sistema mums yra ne tik technologinis sprendimas, bet ir būdas sukurti tvirtą duomenų pagrindą ir procesus, kurie leis ateityje pilnai išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes. Kartu plečiame savo geografiją – turime biurus Sakartvele ir Lenkijoje, o dabar žvalgomės į kitas šalis, kuriose veikia mūsų klientai. Tai padeda mums išlikti konkurencingiems, kurti vertę klientams ir kartu stiprinti visos Lietuvos ekonomiką,“ – sakė „Girteka Group“ finansų vadovas V. Šuklys.

Pasak jo, finansų vadovai šiandien turi mąstyti į priekį – ne tik apie šiandienos pelną, bet ir apie ateities konkurencingumą. „Vien išlaikyti balansą tarp pajamų ir išlaidų šiandien nebeužtenka. Turime planuoti, kaip mūsų sprendimai veiks verslą po penkerių metų – kaip jie padės išlikti konkurencingiems rinkoje, kuri kasmet tampa sudėtingesnė,“ – pabrėžė V. Šuklys.