Lietuvos bankas tramdo greituosius kreditus

Publikuota: 2013-03-19
Nuotrauka: Vladimiro Ianovo
„Verslo žinios“

Lietuvos bankas patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus. Nuo liepos įsigaliosianti tvarka, kuri saugos vartotojus nuo jų pačių neatsakingų sprendimų, gali atimti iki 70% klientų iš greituosius kreditus teikiančių įmonių, baiminasi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija.

Nuo liepos 1 d. kredito davėjai, prieš sudarydami vartojimo kredito sutartį, privalės laikytis taisyklės, kad vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis pagal visus turimus asmens įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40% vartojimo kredito gavėjo pajamų, pripažįstamų tvariomis.Paprastai sakant, jei klientas uždirba 1.000 Lt, jis negalės paimti kredito mėnesiui, kuris su palūkanomis sudarys daugiau nei 400 Lt.Pasak Viliaus Šapokos, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus, tokių priemonių prisireikė, kai buvo įsitikinta, kad šiuo metu dažnai skolinama neatsakingai – įmonės uždirba iš žmonių, kuriems tenka išparduoti savo turtą, prašyti artimųjų pagalbos ar vienomis paskolomis dengti kitas.Jo teigimu, tokių atvejų mastai yra labai dideli. „Per visą (greitųjų kreditų įstaigų veikimo – VŽ) laikotarpį nesugebėta grąžinti tiek pat paskolų, matuojant pinigais, kiek šiuo metu jų yra išduota“, – tvirtina p. Šapoka.Tuo metu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) teigia, kad iš visų vartotojų tik 7% tampa skolininkais, ši dalis yra smarkiai sumažėjusi nuo to laiko, kai Lietuvoje pradėtos teikti tokios paslaugos.„Dėl 7% piliečių, kurie tapo skolininkais dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nuo aplaidaus įmonių vertinimo, atimti teisę naudotis paslaugomis iš visų 93%, aš manau, mažų mažiausia neteisinga“, – piktinasi Liutauras Valickas, LSVKA valdybos pirmininkas.Asociacijos skaičiavimais, apie 70% vartojimo kreditus teikiančių smulkiųjų įmonių klientų nebegalės naudotis paslaugomis – nebeatitiks LB nustatytų reikalavimų.„Tam, kad neprarastų savo lėšų, įmonės vartotojų mokumą vertino nuo pat šio verslo pradžios. Lietuvoje turime 16 duomenų bazių – tikrinama buvo pagal eilę kriterijų, kurie numatyti įmonių. Įmonės yra sukaupusios patirtį ir minimizavusios skolininkų skaičių – nuo 2009 m. jis ženkliai mažėja. Vertinamos pajamos, amžius, socialiniai saitai, socialinės, ekonominės, demografinės charakteristikos“, – argumentuoja p. Valickas.Jis tikina, kad vartojimo kreditai gyventojams dažnai yra gyvybiškai svarbūs, ir nuo šiol jie nebeturės iš kur jų gauti.Pasak pono Šapokos, LB savo sprendimą priėmė remdamasis statistine analize, pagrindinių rinkos žaidėjų patikrinimais ir skundais dėl vartojimo kredito davėjų. Jo teigimu, projektui nepritarė tik LSVKA, kita, stambesnius paskolų teikėjus vienijanti Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija, su reguliavimu sutiko.

Skirtingiems žaidėjams – vienodas reguliavimas

Anot LSVKA vadovo, negalima vienodai reglamentuoti skirtingų rinkos žaidėjų – indėlininkų pinigais disponuojančių bankų ir savo lėšas skolinančių greitųjų kreditų įstaigų.„LB modelis netinka šiam sektoriui, nes jis kardinaliai skirtingas nuo bankų ir kredito unijų. Vairuotojų kategorijos juk irgi skiriasi pagal automobilio svorį“, – lygina p. Valickas.Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, teigia, kad naująja reguliavimo tvarka visų pirma siekiama apginti klientą, ir nėra svarbu, kas vartojimo kreditą teikia - bankas ar specializuota vartojimo kreditų bendrovė. Anot jo, vartojimo paskolos sudaro labai mažą bankų kreditų portfelio dalį ir didesnės įtakos jų finansiniam stabilumui neturi.Jis taip pat primena, kad LB veikia pagal Europos Sąjungos (ES) vartojimo kreditų direktyvą.„Čia ne Lietuvos banko sugalvota, o yra direktyva, kuri reglamentuoja visus kredito davėjus, tarp jų ir lizingo bendroves. Iki šiol atsakingo skolinimo nuostatos galiojo kredito įstaigoms, ir jos turėjo tikrinti kliento finansinę padėtį, pajamas ir panašiai, o kiti tam pačiam klientui galėjo išduoti pinigus mygtuko paspaudimu. Kokia prasmė reikalauti iš vienų, kad būtų renkama visa informacija, jei kažkas kitas rinkoje gali tai daryti neatlikdamas tų operacijų“, – klausia p. Kropas.

Lietuva – viena pirmųjų

Ponas Šapoka teigia, kad ES direktyva tik nurodo valstybėms narėms spręsti klausimą, kad gyventojai nepradėtų perdėm įsiskolinti, o patį sprendimą sugalvoti turi atskiros šalys, tačiau kol kas nedaug kur sprendimas jau yra priimtas.„Galime pasidžiaugti, kad kaimyninės šalys ketina sekti mūsų pavyzdžiu. Latvija taip pat numato smarkiai griežtinti šią sritį, Jungtinė Karalystė tai planuoja padaryti 2014 m., diskusijos vyksta Skandinavijos šalyse. Kadangi greitųjų kreditų bumas visur vyko panašiu metu, kiekviena šalis ieškojo savų priemonių. Lietuva yra viena iš pirmųjų sprendžiant šią problemą“, – sako LB atstovas.Anot jo, buvo ir kitas galimas variantas – reguliuoti ne santykį tarp pajamų ir paskolos, bet palūkanas – nustatyti gerokai žemesnę maksimalią galimą jų ribą – ne 200%, kaip šiuo metu, bet, pavyzdžiui, 30%.40% santykis tarp asmens pajamų ir paskolos dydžio buvo pasirinktas pagal asmeninių finansų valdymo teoriją, kuri nurodo, kad santykis turėtų būti 30–40%, taigi, pasirinktas liberalesnis variantas.„Analizuojant kitų šalių patirtį, galima rasti ir 25% ar 30% ribas“, – teigia p. Šapoka.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
18:40
Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
11:41
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Didesnes draudimo įmokas pataria planuoti ne tik „Teslos“ gerbėjams  Premium

Draudimas yra atsparus verslo ciklų svyravimams, nes net recesijos metu žmonės įsigyja automobilių draudimą...

Finansai
2019.11.12
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Didžiosios Europos Sąjungos valstybės ragina įkurti naują priežiūros instituciją, kuri iš valstybių narių...

Finansai
2019.11.09
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Šiaulių banką sekantys analitikai atnaujino akcijų vertinimus Premium 1

Penktadienį Baltijos biržoje aktyvumą gelbėjo Talino prekyvietės flagmanai. Po trečiojo ketvirčio rezultatų...

Rinkos
2019.11.08
Naujam bankui Lietuvoje aptarnavimo skyriai ir sąskaitos nereikalingi Premium

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žengiantis estų bankas „Inbank“ Lietuvos vartojimo finansavimo ir lizingo...

Rinkos
2019.11.08
Europos bankai vienijasi prieš „Visa“ ir „Mastercard“ 

20 Europos bankų svarsto sukurti bendrą mokėjimų sistemą ir taip pasiūlyti alternatyvą mokėjimų segmente...

Finansai
2019.11.06
Naujas Lietuvos bankininkystės dalyvis planuoja obligacijų emisiją 1

Estijos bankas „Inbank“ artimiausiu metu planuoja kapitalo rinkoje pasiskolinti 8 mln. Eur.

Rinkos
2019.11.06
V. Žagūnis SEB banką keičia į „Citadele“ 3

Baltijos šalyse veikiančio banko „Citadele“ valdybos nariu turėtų tapti Vaidas Žagūnis, buvęs SEB banko...

Rinkos
2019.11.06
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje per šių metų devynis mėnesius lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU...

Finansai
2019.11.05
Išnaudojo banko rezultatų paskelbimą, kad „atlaisvintų“ portfelius Premium

Šiaulių banko akcijų kaina po paskelbtų rezultatų atpigo, tačiau makleriai tai sieja su dalies investuotojų...

Rinkos
2019.11.05
Draudimo rinka šiemet augo 7,9%

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir užsienio bendrovių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas per šių...

Finansai
2019.11.05
„Luminor“ imasi tarpininkauti obligacijų leidime 1

Baltijos šalių bankas „Luminor“ bankas pradeda konsultuoti stambias Baltijos šalių įmones, norinčias išplėsti...

Rinkos
2019.11.05
Šiaulių bankas ketvirčio pelną didino dviženkliu dydžiu 4

Šiaulių banko grupė šiemet per tris ketvirčius uždirbo 40,595 mln. Eur grynojo pelno – 5,5% daugiau, nei...

Rinkos
2019.11.05
Estijos „Coop Pank“ IPO darys – jau ruošia akcijų platinimo sąlygas

Estijos kapitalo bankas „Coop Pank“ galutinai apsisprendė eiti į Talino biržą ir tapti viešai kotiruojama...

Rinkos
2019.11.04
„Capitalia“ ambicijos rizikos kapitalo sektoriuje – investuoti į 5-7 įmones Premium

Baltijos šalių nebankinio finansavimo įmonė „Capitalia“ vis aktyviau pradeda veikti ir kaip rizikos bei...

Rinkos
2019.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau