Po tragedijos Rygoje – lietuvių gamintojų prekyba stabtelėjo
„Bet kuri nelaimė tautą supurto ir natūralu, kad po tokios tragedijos perdirbėjų eksportas susitraukia. „Maxima“ – vienintelis prekybos tinklas, kuris vedė mūsų gamintojus į Baltijos šalis. Kol įmonės įsitvirtins kituose tinkluose, reikės bent metų. Tuščių lentynų, kurias kas nors skubėtų užpildyti, šiais laikais nėra“, – aiškina Vilius Kaikaris, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius, UAB „Delikatesas“ bendraturtis.
Verslininkas pabrėžia darbo su „Maxima“ pranašumą – plėtra buvo sisteminė. Tinklui atidarant parduotuves, kartu augo ir jų tiekėjų pardavimai. Naujam objektui nebuvo ieškoma naujų gamintojų – jau esantieji galėjo vežti didesnius produkcijos kiekius. Dabar Latvijoje tinklo plėtra pristabdyta.
15% krepšelio
Pasak Olgos Malaškevičienės, "Maxima group" atstovės, lietuviškos kilmės galutinio vartojimo produktai "Maxima Latvijoje" krepšelyje vidutiniškai sudaro apie 15%. Daugiausia tai - šviežia mėsa, pieno produktai, saldainiai, karamelė, dražė.
„Versli Lietuva“ analitikai suskaičiavo, kad 2012 m. „Maxima“ Latvijos rinkoje realizavo maždaug 6% viso lietuviškos kilmės produktų eksporto į Latviją:
"Lietuviškos kilmės produktai, atmetus reeksportą, „Maxima Latvija“ krepšelyje sudarė maždaug 15%. Tuo metu „Maxima“ Latvijoje apyvarta siekė 2,187 mlrd Lt. Bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas į Latviją pernai siekė 4,9 mlrd.Lt. Įvertinus tai, kad mažmeninės prekybos įmonių bendrasis pelningumas buvo 16,71%, galime teigti, kad iš 4,9 mlrd Lt „Maxima“ Latvijoje teko iki 300 mln. Lt (bet ne mažiau 250 mln. Lt). Arba maždaug 6% viso lietuviškos kilmės produktų eksporto“, - skaičiavo Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyresnysis analitikas. Visgi tiksliai pasakyti, kiek per "Maxima group" lietuviai realizuoja produkcijos Latvijoje, yra sudėtinga, mat tinklas apyvartas skaičiuoja ne visai pagal kalendorinius metus. Tačiau "Maxima group" patvirtino, kad analitiko skaičiavimai tikslūs.
Vis dėlto šiemet greičiausiai "Maximai" tenkanti lietuviškų prekių eksporto dalis bus mažesnė. Mat Ignas Staškevičius, „Maxima Latvija“ valdančios bendrovės „Vilniaus prekyba“ akcininkas, Latvijos žiniasklaidai pripažino, kad „Maxima“ tinklo pelnas Latvijoje šių metų pabaigoje, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, smuko maždaug penktadaliu, arba 20%, skelbia naujienų agentūra LEPA.
Prekyba stabtelėjo
Rasa Bagdonienė, „Mondelez International“ (buv. AB „Kraft Foods“) korporatyvinių reikalų vadovė Baltijos šalims, VŽ taip pat prisipažino, kad pardavimai „Maxima“ tinkle Latvijoje po tragedijos sumažėjo.
„Tačiau pajutome didesnį pirkėjų aktyvumą kituose tinkluose arba individualiose prekybos vietose. Norėčiau priminti, kad mūsų produktai – kava, šokoladas, sausainiai – į namus atneša kalėdinių skanių džiugesio akimirkų, todėl tikimės su Latvijos pirkėjais pasidalyti Kalėdų šiluma, kurios taip reikia mums visiems“, – sako p. Bagdonienė.
Sigitas Krivickas, sausųjų pusryčių ir dribsnių gamintojos IĮ „Fasma“ savininkas, praneša, kad pardavimai Latvjoje smuktelėjo. Tačiau, tikina verslininkas, šis kritimas – ne tendencija ir vertinti kaip besileidžiančią pardavimo kreivę dar anksti. Užsakymai svyruoja: „Dirbame su Latvijos „Maxima“, per kelias savaites pardavimai mažėjo apie 5%. Tiekiame ir kitiems tinklams. Kol kas neturime konkrečios statistikos, kaip keičiasi kitų partnerių užsakymai Latvijoje. Jei prekyba lietuvių valdomose parduotuvėse neatsigaus, teks daugiau dirbti su kitais prekybininkais“.
„Kalbant apie Latviją, reikia skirti kelias dalis. Tai yra Ryga – milijoninis miestas, turintis didelę perkamąją galią, ir likusi šalis“, – aiškina p. Kaikaris ir pabrėžia kitus skirtumus – etninius.
Žmonių, gyvenančių skirtinguose regionuose, vartojimo įpročiai ir mentalitetas skiriasi ir prie to reikia taikytis. Vienas gyvenimo būdas – rusiškai kalbančių piliečių, kitoks – gyvenančiųjų pajūryje, trečias – įsikūrusių netoli sienos su Lietuva, panašus į mums įprastą. Skiriasi šių regionų ir mentalitetas, ir mėgstami produktai.
„Prekybos rinka Latvijoje padalyta panašiai kaip pas mus. Veikia tie patys tinklai, tačiau vietoj „Norfos“, kaip Lietuvoje, dirba keli gan dideli vietos prekybininkai. Latviai, kaip ir lietuviai, jei tik gali, pirmenybę teikia savo gamintojams ir savo įmonėms“, – aiškina p. Kaikaris.
„Jei derybos dėl įėjimo į naujus Latvijos prekybos tinklus ir didesnių kiekių bus pradėtos šiandien, pirmieji gaminiai į naujas parduotuves bus išvežti gegužę“, – paprastai skaičiuoja p. Kaikaris ir prognozuoja, kad įprastų prekybos kanalų greitai pakeisti nepavyks.
Didžiausi „Maxima Latvijos“ tiekėjai
AB „Vilniaus pergalė“
AB „Grigiškės“
AB „Alita“, Alytus
AB Kelmės pieninė
AB „Žemaitijos pienas“, Telšiai
UAB "Kretingalės mėsa"
UAB „Nestle Baltics“
UAB „Sanitex“
AB „Pieno žvaigždės“
AB Vilniaus paukštynas
IĮ „Desė“
AB „Kraft Foods Lietuva“
AB „Anykščių vynas“
UAB „Jovaigė“
AB Krekenavos agrofirma
UAB „Marijampolės pieno konservai“
AB „Kauno grūdai“
AB „Klaipėdos pienas“
UAB Vilniaus margarino gamykla
UAB „Druskininkų Rasa“
Šaltinis: „Maxima group“.
