Energetinė nepriklausomybė yra viena sąlygų, svarbių konkuruojant dėl užsienio investicijų

Reklama publikuota: 2020-12-17
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kol Lietuva nesujungs su Europa gamtinių dujų bei elektros tinklų, energetikos rinka nebus harmoninga, o tai mažina ekonomikos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Tvari energetikos rinka Lietuvoje – ir visame Baltijos šalių regione – bus sukurta  tik užbaigus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties GIPL statybas bei elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

„Norint, kad ekonomika sėkmingai konkuruotų tarptautinėje rinkoje ir pritrauktų kapitalo, svarbiausias veiksnys yra vienodos sąlygos su konkurentais. Energetikos dedamoji mums iki šiol kiša koją. Dujų rinkoje situaciją normalizavo Klaipėdos SGD terminalas, o elektros kainas dažnai turime aukštesnes nei Skandinavijos šalyse ar kitose Europos rinkose, nes mums trūksta elektros jungčių. Lietuva, Latvija bei iš dalies Estija vis dar yra izoliuota energetikos sala“, – kalba Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, daug energijos vartojančioms pramonės bendrovėms tai apsunkina konkurenciją eksporto rinkose, nes gamybos sąnaudos būna didesnės nei konkurentų. Be to, energetinė šalies nepriklausomybė yra svarbus konkurencinis veiksnys pritraukiant užsienio kapitalo investuotojus.

„Energetinė nepriklausomybė yra galimybė laisvai pasirinkti energetinių išteklių tiekėjus – nebūti priklausomiems nuo vieno tiekėjo, vieno transportavimo kanalo. Kai turi vienintelį tiekėją, jis ima diktuoti sąlygas ir jos paprastai nebūna tokios palankios, kaip šalyse, kurios turi alternatyvius energijos šaltinius. Šalims, priklausomoms nuo vieno ar dviejų tiekėjų,  sunkiau pritraukti investuotojų ir dėl to kenčia visa ekonomika“, – teigia Ž. Mauricas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šiuo metu Lietuva įgyvendina du projektus, svarbius viso Baltijos regiono energetinio saugumo užtikrinimui – elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa, kuris bus užbaigtas 2025 m. bei Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL (Gas Interconnection Poland Lithuania) statybas, kurias užbaigs 2021 m. pabaigoje.

„Kol nesujungėme energetikos tinklų su Europa, Baltijos regionas yra izoliuotas. Tinklų integracija reiškia rinkų integraciją, įsiliejimą į didelę rinką ir prieigą prie daug konkuruojančių energijos tiekėjų.  Posakis „energetinė nepriklausomybė“ kartais gali klaidinti, nes tai galima interpretuoti kaip siekį atsiskirti. Tačiau iš tiesų siekis yra sukurti ir subalansuoti tarpusavio priklausomybes taip, kad tai būtų partnerystė, o ne dominavimas. Būtent tai ir padaro laisva rinka“, – teigia Ž. Mauricas.  

Anot Ž. Maurico, gamtinių dujų rinkos stiprinimas yra aktualus, nepaisant siekio iki 2050 m. atsisakyti iškastinio kuro energijos gamyboje. Tai mažiausiai taršus iškastinis kuras, kurio pasaulis atsisakys paskiausiai, todėl prieš pereinant į žaliosios energetikos erą gamtinių dujų rinka bus labai gyvybinga.

Kviečiame klausyti pokalbį su Žygimantu Mauricu, banko „Luminor“ vyriausiuoju ekonomistu apie energetinės nepriklausomybės reikšmę Lietuvos ekonomikai.

videoklipas::1

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku