Kaip mikrobiologijos inovacija padeda kaupti anglį dirvožemyje ir mažinti CO2 emisijas
Biotechnologijų mokslininkas Stanislav Balion, bendrovės „Bioversio“ direktorius ir vienas kūrėjų, atkreipia dėmesį, kad netolimoje ateityje dirvožemis taps viena didžiausių CO2 saugyklų pasaulyje. Tiksliau ne CO2, o organinės anglies. Saugant anglį (C) dirvožemyje nesusidaro anglies dvideginio junginiai. Taip pat žinotina, kad organinės anglies sluoksnis dirvožemyje yra vadinamas humusu, kuris laikomas labai vertinga dirvožemio dalimi.
Nuolatiniai anglies šaltiniai
Ūkininkai daro dirvožemio tyrimus ir matuoja humuso kiekį, kokį procentą viršutiniame dirvožemio sluoksnyje jis sudaro. Kuo procentas didesnis, tuo geriau, tuo žemė derlingesnė. Humusas dar naudingas ir tuo, kad jame mažiau išsiplauna ir išsilaiko ne tik anglis, bet ir kitos augalų maisto medžiagos: azotas, fosforas, kalis. Beje, kai mažiau išplaunama ir išgarinama azoto, tai taip pat mažina ŠESD.
„Bioversio“ direktorius primena, kad CO2 gali būti saugomas dirvožemyje kaip organinė medžiaga. Šie junginiai gali susidaryti iš negyvų augalų ir kitų organinių medžiagų, kurių liekanos kaupiasi dirvožemyje. Organinė medžiaga su anglies turinčiais junginiais yra nuolatinis anglies šaltinis, nes jo ilgas laikymasis dirvožemyje padeda išlaikyti anglies dioksido lygio stabilumą. Kai organizmai miršta, pvz., nuėmus derlių lieka negyvų augalų šaknys, ražiena, smulkinti šiaudai, jų likučiai turi skaidytis dirvožemyje.
Taigi, anglis ir anglies dioksidas gali būti saugomi dirvožemyje kaip organinės medžiagos junginiai. Šis procesas padeda išlaikyti stabilų anglies dioksido lygį – tai svarbu ekosistemų ir žemės ūkio sistemų veikimui.
CO2 „užrakina“ dirvožemyje
„Tam, kad dirvožemyje sukauptume daugiau anglies, reikia daugiau organinės medžiagos ir kad jos liekanas skaidytų mikroskopiniai grybai skaidytojai. Jie vieninteliai gamtoje sugeba augdami išskirti fermentus, kurie skaido celiuliozę ir ligniną bei kuria humuso organinius junginius, – pasakoja biotechnologijų mokslininkas. – Tam mūsų bioinžinieriai turi sukūrę produktą „Biomas ORGANIC“, kurį sudaro mikroskopinių grybų skaidytojų sporos. Naudodami šį produktą ant augalinių liekanų ūkininkai užtikrina, kad lauke dominuos skaidytojai, kurie kaupia anglį ir maisto medžiagas dirvožemyje.“
Šio biotechnologinio sprendimo efektyvumui pagrįsti „Bioversio“ mokslininkų nuo 2017 m. atlieka tyrimus lauko sąlygomis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre. Kasmet matuojama, kaip kinta dirvožemio kokybiniai parametrai ir didėja humuso.
„Tyrimų metu nustatyta, kad naudojant „Bioversio“ mikroskopinius grybus dirvožemyje per metus vidutiniškai „užrakinta“ iki 3,67 t/ha CO2. Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra maždaug 1,5 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai gali būti sukaupta apie 5,5 mln. tonų CO2 – tai 1, 24 mln. tonų (29%) daugiau nei visa Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija. Beje, tai sudarytų 27% nuo visos Lietuvos ŠESD. Toks sumažinimas beveik prilygtų Europos Komisijos Lietuvai keliamus tikslus iki 2030 m. ŠESD emisiją sumažinti 33%, – skaičiuoja S. Balion. – Akivaizdu, kad biotechnologijų inovacijos, – ne tik teorija. Ūkininkai laukuose keletą metų naudoja mūsų produktus, taip pat ir mikroskopinius grybus šiaudams skaidyti, ir kasmet vis labiau įsileidžia biotechnologijas.“
„Bioversio“ pardavimai trečius metus iš eilės auga po du kartus. S. Balion neabejoja, kad augimui perspektyvų dar yra. Skaičiuojama, kad „Bioversio“ biotechnologiniai sprendimai Lietuvoje yra pasiekę apie 100.000 ha pasėlių, o jų iš viso yra apie 1,5 mln. ha.
„Tai rodo, kad turime dideles perspektyvas augti. Šiemet pradedame veiklą Estijoje ir Latvijoje, jau sulaukėme susidomėjimo ir pradėjome bendradarbiauti su Ukrainos žemės ūkio sektoriumi“, – ateities planus brėžia „Bioversio“ vadovas.
