Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas

Reklama publikuota: 2022-05-25
svg svg

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir nustatys konkrečius uždavinius Lietuvai. Sektoriaus atstovai teigia matę pirmines diskusinių dokumentų versijas, tarp kurių – ir itin nepalanki Lietuvai, ir reiškia lūkestį, kad Lietuvos žemės ūkio politikos formuotojai atstovėtų šalies interesus bei priimtų tik adekvačius tvarumo įsipareigojimus. Nes ant kortos – ateities maisto kainos ir jo saugumas.

„Briuselyje jau vyksta aktyvios diskusijos, kaip Žaliajame kurse ir kitose strategijose numatytus tvarumo tikslus paversti reglamentais ir teisiškai įpareigojančiais uždaviniais kiekvienos šalies žemės ūkiui. Mums teko matyti dvi neoficialias versijas, kurių viena – itin nepalanki, netgi, sakyčiau, sudaryta pagal klaidingą metodiką ir žlugdanti ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų centrinės ir rytų Europos šalių žemės ūkius“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė. 

Baiminasi įsipareigojimų neproporcingumo

ES strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatytas siekis augalų apsaugos produktų naudojimą sumažinti perpus reglamente bus paverstas konkrečiais tikslais valstybėms narėms – t.y. bus nurodyta, kiek Lietuva turės sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą. 

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Nepalankiajame projekte numatyta, kad jeigu visos 27-ios ES šalys bendrai turi sumažinti pesticidų naudojimą 50 proc., tai Lietuvai tektų atsakomybė pagal vieną rodiklį pesticidų naudojimą sumažinti 85 proc., o pagal kitą – net 165 procentais. Kitaip nei absurdu to nepavadinsi – Lietuva turėtų visiškai atsisakyti pesticidų ir dar liktų skolinga. Šis absurdiškumas kyla iš to, kad mažinimo tikslai išskaičiuojami pagal siūlomą ydingą formulę ir pagal ataskaitinį laikotarpį, kada Lietuvos ir kai kurių kitų šalių žemės ūkis augo. Problema dėl šių duomenų kyla ne tik Lietuvai – tai būtų daugelio ES naujesnių narių atžvilgiu nesąžininga metodika, nes Vakarų ar Pietų Europos šalys galėtų toliau naudoti neproporcingai daugiau trąšų ir augalų apsaugos produktų“, – aiškina Z. Varanavičienė. 

Ji taip pat akcentuoja, kad Lietuvos ūkininkai jau šiandien dirba žymiai tvariau nei Vakarų ar Pietų Europoje – jeigu mūsų žemdirbiai naudoja 0,8-0,9 kg augalų apsaugos produktų 1 ha plote, tai Vakarų ar Pietų šalyse – 5-8 kg/ha. „Tad apskritai kelti visiems vienodus procentinius mažinimo tikslus būtų labai nesąžininga – mūsų ūkiai nukentėtų labiau vien dėl to, jog šiandien dirba tvariau. Tai būtų diskriminacinė situacija, kuri pakenktų mūsų ūkių konkurencingumui Europoje. Todėl labai svarbu, kad Lietuvos politikai atstovėtų šalies interesus ES ir neprisiimtų tokių įsipareigojimų, kurie tikrai būtų neadekvačiai didelis smūgis Lietuvos žemės ūkiui“, – sako LAAA vadovė. 

Vertindama kitą „vaikštančią“ neoficialią palankesnę reglamento versiją, Z. Varanavičienė teigia, kad joje leidžiamas didesnis lankstumas tarp šalių ir rodiklių, leidžiama atsižvelgti į šalies ekonominę situaciją. 

„Dauguma Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atstovų pasisako už tai, kad būtų atsižvelgiama į realius skaičius ir įvertinta valstybių narių situacija, o ne keliami procentiniai mažinimo tikslai, neatsižvelgiant į realią situaciją. Tai sukurtų apylyges sąlygas žemdirbiams visoje Europoje“, – sako Z. Varanavičienė. 

Siūlo vengti „žaliojo smegenų plovimo“

Kokia bus galutinė reglamento versija dar nėra aišku. Tai, kad bendrą sutarimą pasiekti sudėtinga, rodo ir užtrukę tausaus pesticidų naudojimo reglamento svarstymai – šis dokumentas turėjo būti paviešintas kovo pabaigoje, tačiau dėl vykstančių diskusijų ir siekio priimti racionalius sprendimus, priėmimo data nukelta neaiškiam periodui. 

„Nepamatuoti sprendimai, ypač žinant ir dabartinio geopolitinio konteksto bei išaugusių energetikos kainų įtaką galutinėms maisto kainoms, yra prabanga ir neatsakingumas. Reikėtų atsisakyti skambių lozungų ar „žaliojo smegenų plovimo ir žengti Žaliuoju kursu remiantis mokslu, naujomis technologijomis, racionaliai, nežlugdant žemės ūkio sektoriaus ir užtikrinant prieinamas maisto kainas galutiniams vartotojams. Priešingu atveju teoriškai nustatyti tikslai bus paminti nelegalaus naudojimo ar uždraustų produktų naudojimo. Iš gerų tikslų liks tik veidmainystė“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė. 

Derlius Europoje mažės, kainos kils

Įvairūs Europoje mokslo institutų atlikti tyrimai rodo, kad Žaliojo kurso įgyvendinimas turės neigiamą poveikį derliaus dydžiui ir kokybei  Europoje, o per tai – ir maisto kainoms. Pavyzdžiui, Nyderlandų Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro (WUR) tyrimas nustatė, kad augalininkystės ūkiuose derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų. Dėl mažesnio derliaus žemdirbių pajamos sumažėtų 12 mlrd. eurų. 

Panašių išvadų priėjo ir Lenkijoje atliktos studijos autoriai (Kaimo ir žemės ūkio plėtros institutas (IRWiR PAN), Dirvožemio ir augalininkystės institutas (IUNG-PIB) ir Poznanės gyvybės mokslų universiteto Ekonomikos fakultetas (UPP). Jie nustatė, kad Žaliojo kurso įgyvendinimas sumažins apsirūpinimą maistu Lenkijoje, maisto kainos išaugs, o produktų prieinamumas sumažės. Dėl ribojimų pablogės Lenkijos tarptautinis konkurencingumas maisto produktų prekybos srityje – sumažės eksportas ir padidės importas, ypač iš ES nepriklausančių šalių. 

Studija taip pat parodė, kad Žaliojo kurso įgyvendinimas pilna apimtimi Lenkijos žemdirbių pajamas sumažintų 11 proc., derlius šalyje susitrauktų 13 proc., o pasėlių plotai sumažėtų 6 procentais. Kaip nurodo tyrimo autoriai, jeigu valstybė skatintų tiksliosios žemdirbystės ir skaitmeninių įrankių taikymą, neigiami padariniai būtų maždaug perpus mažesni – derlius mažėtų ne 13 proc., o 6 procentais. 

LAAA vadovė priduria, kad jau minėta Lenkijos mokslininkų studija nurodo, kad mokslas, skaitmeninės modernios technologijos, genų žirklių technologijos taikymas gali didinti tvarumą sumažinant derliaus nuostolius. Apie tai, kaip išgauti daugiau su mažiau žemės ūkio sektorių atstovai diskutuos š.m. birželio 29 d. – liepos 1 d. Kėdainių raj. vyksiančioje žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodoje „Agrovizija 2022“. Verslo įmonės ir mokslo organizacijos kviečiamos pristatyti savo inovatyvius tvarumą didinančius sprendimus parodoje. Registruoti ekspoziciją galima adresu https://agrovizija.lt/ 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Agroverslo ateitį sieja su inovacijomis ir tvarumu Verslo tribūna

Audronė Kuskytė, beveik tris dešimtmečius veikiančios agroverslo bendrovės „Agrochema“ generalinė direktorė,...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Agroverslo finansuotojas: mūsų misija – paskolomis prisidėti prie tvaraus ūkio augimo Verslo tribūna

Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Žemės ūkio ateitis – kaip išgauti daugiau su mažiau? Verslo tribūna

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų,...

Agroverslas 2023
2022.05.23
„Agrochema“: šiandien grūdų augintojai turi gerai paskaičiuoti, kurie sprendimai racionalūs Verslo tribūna

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos...

Agroverslas 2023
2022.05.23
Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna 1

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Agroverslas 2023
2022.05.20
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Ekspertų verdiktas: besikeičianti geopolitinė situacija didina naujų kompetencijų poreikį Lietuvos žemės ūkyje Verslo tribūna

Šalies agroversle taikomi nauji ūkininkavimo modeliai, pažangios technologijos, naudojama šiuolaikiška...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Svarstantiems apie nuosavą verslą kaime Verslo tribūna

Pastaruoju metu suteikiama nemažai galimybių ketinantiems kurti ir plėtoti verslą kaime: dirbti pagal verslo...

Agroverslas 2023
2022.05.12
Mineralinių trąšų ateitis: Lietuvos gamintojai siūlo efektyvesnius trąšų derinius Verslo tribūna

Šių metų birželį planuojamas Europos Sąjungos tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklių pakeitimo...

Agroverslas 2023
2022.05.11
Mikroorganizmai – šiuolaikinio žemės ūkio verslo ateitis Verslo tribūna

Intensyvią dirbamos žemės naudojimo strategiją dažnai pridengia skambūs lozungai. Diskusijos apie žemės ūkio...

Agroverslas 2023
2022.05.09
Iššūkiai žemės ūkyje skatina sektoriaus modernizaciją Verslo tribūna

Rusijos karo sukelti padariniai maisto grandinėms, kylančios kainos, infliacija, darbo jėgos trūkumas, ES...

Agroverslas 2023
2022.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku