Agroverslo finansuotojas: mūsų misija – paskolomis prisidėti prie tvaraus ūkio augimo

podcast::A04F5Ujf

Anot R. Gucu, banko specialistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ūkininkai didelės karo įtakos auginamai produkcijai dar neturėtų pajausti, bet 2023 m. galimas didelis kainų kintamumas. SEB bankas su agroverslo įmonėmis bendradarbiauja ne vieną dešimtmetį, šį sektorių laiko prioritetiniu ir planuoja jį remti ateityje atsižvelgdamas į modernizaciją ir naujų ūkininkavimo būdų paiešką, Europos žaliojo kurso reikalavimus. SEB banko atstovė teigia, kad Lietuvos žemės ūkis tvirtai laikosi dėl augalininkystės ir gyvulininkystės.

Tačiau augalininkystė, kurios šalyje apie pusę sudaro grūdininkystė, sukuria per mažą pridėtinę vertę (Vakarų Europoje grūdininkystė paprastai sudaro apie 20% visos augalininkystės). Bankas mato dideles perspektyvas padėti modernizuoti įvairaus dydžio ūkius. Nors agroverslo indėlis į šalie bendrąjį vidaus produktą (BVP) per paskutinį dešimtmetį padvigubėjo, Lietuvos verslas turi dideles perspektyvas pereiti prie didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos.

„Mes norime padėti augti ir patiems mažiausiems ūkiams, – tvirtina SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė. – Žmonėms visuomet reikės valgyti, o Lietuvos ūkininkai maitina ir daug kitų šalių gyventojų.“Pavyzdžiui, šiemet prognozuojamas 6,5 mln. tonų javų derlius. Lietuvoje suvartojama apie 1,5 mln. tonų javų, o kita derliaus dalis – eksportuojama.

SEB banko ekspertė  akcentuoja, kad ne tik bankas, bet ir valstybė turėtų orientuotis į tokių ūkininkų, kurie planuoja inovacijas, kursiančias didesnę pridėtinę vertę ir siekiančius įgyvendinti tvarumo tikslus, paramą. R. Gucu pokalbyje taip pat atskleidžia daugiau matymų, kas kelia ar dar gali labiau didinti ūkių veiklos efektyvumą, kokiais finansavimo produktais ūkininkai naudojasi dažniausiai ir kodėl, kam jie skiria 2/3 iš banko gautą finansavimą, ar pamatuotai kreipiasi dėl ūkiui reikalingos technikos finansavimo.