JAV leista kultivuoti modifikuotą, maistui tinkamą medvilnę

Publikuota: 2018-10-23
5653077 01.10.2018 Workers pour out harvested raw cotton at a farm field in Stavropol region, Russia, October 1, 2018. Š”otton growing has been well developed in southern regions of Russia 50 years ago and this year farmers started to harvest it again after a long break. Denis Abramov / Sputnik
5653077 01.10.2018 Workers pour out harvested raw cotton at a farm field in Stavropol region, Russia, October 1, 2018. Š”otton growing has been well developed in southern regions of Russia 50 years ago and this year farmers started to harvest it again after a long break. Denis Abramov / Sputnik

JAV reguliacinės tarnybos suteikė savo šalies ūkininkams teisę auginti medvilnę, kuri yra genetiškai modifikuota taip, kad būtų tinkama žmonių maitinimui. Manoma, kad šis naujas, daug proteinų turintis maisto šaltinis galėtų itin pasitarnauti medvilnę gaminančioms šalims, susiduriančios su problemomis dėl nevisavertės mitybos.

Nauja medvilnės rūšis, kuriai žalią šviesą uždegė JAV Žemės ūkio departamentas, buvo sukurta Teksaso „A&M“ universiteto mokslininkų, rašo „Reuters“. Tiesa, kol kas iš šio augalo, kurio sėklos pritaikytos žmonių mitybai, maisto produktų ar pašarų gyvuliams gamintis dar negalima – tam trūksta Maisto saugos administracijos leidimo.

Medvilnė auginama visame pasaulyje. Jos pluoštas naudojamas tekstilės pramonėje, o sėklos – tokių gyvulių, kaip galvijai ar avys, turinčių kelis skrandžio kanalus, šėrimui. Įprastos medvilnės sėklos žmonėms bei daugeliui gyvulių nėra tinkamos, nes jose randama daug gosipolio, kuris organizmui yra toksiškas.

Finansiškai remiami medvilnės industrijos, mokslininkai, kuriems vadovavo Keerti Rathore, pasinaudojo RNAi technologija ir „nutildė“ tam tikrus genus, taip teoriškai pašalindami gosipolį iš medvilnės sėklų. Likusiame augale paliktas natūralus gosipolio lygis, mat taip medvilnė apsisaugo nuo ligų bei kenkėjų.

„Asmeniškai man medvilnės sėklos savo skoniu primena avinžirnius ir manau iš jų nesunkiai būtų galima pagaminti skanų humusą“, – „Reuters“ cituoja p. Rathone.

Jis teigia, kad iš medvilnės sėklos išspaudus aliejų, kuris yra tinkamas kepimui, likusi sėkla gali būti panaudojama įvairiai – malama į miltus, kepama ar gardinama prieskoniais, smulkinama į tyrę.

Jei visos šiuo metu pasaulyje užauginamos medvilnės sėklos būtų pradėtos naudoti žmonių mitybai, iš jų kasdienę proteinų dozę galėtų gauti 575 mln. žmonių.

Tiesa, tam kad naujieji augalai galėtų būti auginami ir kitose šalyse, jų tarnybos turėtų tam duoti atskirus leidimus. Didžiausias komercinis naujųjų medvilnės sėklų potencialas – pašaras naminiams paukščiams, kiaulėms bei veisiamoms žuvims ar krevetėms.

Pono Rathone teigimu, šis atradimas gali būti itin svarbus besivystančioms šalims. Iš 80 valstybių, kuriose auginama medvilnė, daug šalių, ypač Azijoje ir Afrikoje, kenčia nuo nepakankamos savo gyventojų mitybos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau