Miško savininkai: aplinkos ministras pataikauja garsiau rėkiantiems

Publikuota: 2018-10-22
Atnaujinta 2018-10-22 16:38
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Miško savininkai neigiamai vertina nuo 2019 m. numatomus taikyti apribojimus atlikti kirtimo darbus maždaug 15% Lietuvos miškų. Draudimai įvedami reaguojant į kilusį triukšmą dėl plynų kirtimų Labanoro girioje. Siūloma greta ekologinių, neignoruoti socialinių ir ekonominių tikslų administruojant visuomeninius (valstybės) miškus. 

VŽ rašė, kad penktadienį Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, pristatė planus nuo kitų metų uždrausti plynus kirtimus apsauginiuose miškuose, kurie sudaro maždaug 15% visų Lietuvos miškų, taip pat beveik pusmetį per metus neleisti kirtimų ūkinės paskirties miškuose, kurie yra regioninių parkų valstybiniuose miškuose. Analogiški ribojimai privatiems miškams įsigalios, jei bus priimtos atitinkamos ministerijos rengiamos Miškų įstatymo pataisos.

„Kitaip vertinti, kaip tik rimtais bandančių atrodyt politikų pataikavimą garsiau rėkiantiems, neišeina“, - sako Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius.

Jo nuomone, tokie ministerijos sprendimai yra nedarnūs, jie akivaizdžiai proteguoja tik ekologinę miškų funkciją, užmirštami socialiniai ir ekonominiai veiksniai.

nuotrauka:: 1left

„Juk suprastės miško darbuotojų darbo sąlygos, sumažės darbo vietų regionuose, atsiras papildomos įtampos medienos tiekimo grandinėje, išaugs kaštai, padaugės medienvežių mašinų srautas, o tai atsilieps blogėjančiai miško kelių būklei ir reikš papildomus anglies dvideginio išmetimus. Galima vardinti ir vardinti, bet panašu, kad tai niekam neįdomu“, - sako p. Pivoriūnas. 

Su draudimais laukia kompensacijų

Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, komentuoja, kad kol nebus pakeistas Miškų įstatymas ir po to seksiantys poįstatyminių teisės aktų pakeitimai, Aplinkos ministerijos pristatyti siektini kirtimų apribojimai privatiems miško savininkams galios grynai laisvanoriškumo principu.

„Jei bus svarstoma kaip uždėti naujus ribojimus privatiems miškams, tuomet iš anksto savininkams turi būti nustatytas kompensavimo arba išpirkimo mechanizmas, - sako p. Gaižutis. - Pavyzdžiui, valstybė išperka už rinkos kainą ir tuomet (ne)ūkininkauja, kaip tinkama. Ar keliamų gamtotvarkinių tikslų miškuose negalima siekti racionalesniais būdais? Akivaizdu, kad galima.“

nuotrauka:: 2right

VĮ Valstybinės miškų urėdijos (VMU) atveju Aplinkos ministerija gali laisvai pasiekti paprasčiausiai įpareigodama sau pavaldžią valstybinę įstaigą atitinkamai ūkininkauti.

„VMU ir dabar gali savanoriškai užsidrausti visus kirtimus. Klausimas kitas- kaip tada VMU pasiekti po urėdijų reformos keliamus ekonominio efektyvumo tikslus, išsilaikyti ir iš ko finansuoti visas priskirtąsias viešąsias funkcijas?“, - klausia p. Gaižutis.

Pono Gaižučio įsitikinimu, darnaus vystymosi dedamosios - ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė - turi būti vienodai reikšmingos, neperlenkiant vienos kurios tai naudai. 
Pašnekovas apgailestauja, kad nepaprastai svarbūs sprendimai, numatomi taikyti gana didelei Lietuvos ūkio šakai – miškininkystei, paveiksiantys dešimtis tūkstančių vienaip ar kitaip su šia ūkio šaka susijusių profesionaliai dirbančių žmonių ateitį,  tradiciškai sprendžiami skubos tvarka, pasiduodant viešoje erdvėje keliamo skandalo spaudimui.

VMU: medienos pasiūla nemažės

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius, pripažįsta, kad nuo šių metų lapkričio ir nuo 2019 m. sausio įsigaliosiantys apribojimai užtikrins daugiau dėmesio ekologinėms miškų funkcijoms, turės įtakos Valstybinių miškų urėdijos darbų organizavimui, „bet ne medienos pasiūlai“. VMU keliami tikslai - tvariai valdyti valstybės patikėtą turtą balansuojant ir maksimaliai derinant ekonomines, socialines ir ekologines miškų funkcijas.

„2019 metams Aplinkos ministerijos patvirtinta metinė kirtimo norma yra 2% didesnė nei vidutinė ankstesnių penkerių metų kirtimo norma, vertinant ekvivalentiniu plotu, todėl medienos pasiūla kitąmet, tikėtina, bus kiek didesnė nei 2018 metais“, - prognozuoja p. Pulkauninkas.

nuotrauka:: 3left

Savo ruožtu Vyriausybė rugpjūtį priėmė nutarimą, kuriuo leido kirtimo normą 2019-2023 m. didinti iki 6%.  2014–2018 m. metinė kirtimų norma taip pat buvo 6% didesnė nei 2009–2013 m.

VMU vadovas priduria, kad yra nemažai kitų veiksnių, turinčių įtakos medienos pasiūlai, ir gamtinės sąlygos yra labai svarbios, kaip ir miško kirtimo taisyklės.  Pavyzdžiui, 2017-ieji buvo itin lietingi, ir įvažiuoti į miškus nukirsti medienos ar ją ištraukti buvo labai komplikuota. 2018-ieji, priešingai, prasidėjo sausa žiema, o sausas pavasaris ir ilga vasara taip pat leido ilgai džiaugtis sausais keliais ir neapsunkino patekimo į mišką iki pat rudens.

Antra vertus, 2018 m. medienos ruošos rezultatai rodo, kad valstybiniuose miškuose pagaminama ir parduodama vidutiniškai 10% mažiau medienos nei 2017 metais. Dalis priežasčių nulemta to, kad 2018-ieji yra paskutinieji penkerių metų laikotarpio, kuriam nustatoma miško kirtimo norma, metai.

VŽ kartu primena, kad dėl šiemet pabrangusios medienos VMU pajamų per 2018 m. 8 mėn. gavo 122,3 mln. Eur - 9,8% daugiau nei per tą patį 2017-ųjų laikotarpį. Palyginti per š. m. sausį-rugpjūtį VMU medienos pardavė 10,2% mažiau (2,33 mln. kub.m) nei tuo pačiu metu pernai. 

Ribojimai įsigalios nuo lapkričio ir sausio

Rugpjūčio pabaigoje viešumoje kilo visuomenės nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų. Mėnesiui buvo sustabdytas šių miškų kirtimas. Praėjusį penktadienį draudimas buvo atšauktas, atsižvelgiant į tai, kad grubių pažeidimų nebuvo padaryta.

Aplinkos ministerija atsižvelgdama į sudarytos darbo grupės pasiūlymus sugriežtino miškų kirtimą valstybei priklausančiuose miškuose. Pasak aplinkos ministro, valstybiniuose draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose (pvz., esančius ir miestuose) – jie sudaro 11,9% visų šalies miškų –  nuo lapkričio pirmos dienos bus draudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus, o leidžiama tik specialiuosius ir išskirtinio pavojaus atvejais – sanitarinius kirtimus. 

Trečioje miškų grupėje – apsauginiuose valstybiniuose miškuose (320 ha, sudaro 14,6% visų miškų) – nuo kitų metų sausio 1 d. bus draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus kelis atvejus, būtinus miško atkūrimui. 

Ketvirtos grupės – ūkiniuose miškuose – regioninių parkų valstybiniuose miškuose nuo kitų metų plynųjų miško kirtimų plotas mažinamas nuo 8 iki 3 ha. Be to, šiuose miškuose visi kirtimai ir medienos ištraukimas bus draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio pradžios, išskyrus labai pažeistų medžių kirtimus, kol juose neapsigyveno pavojingi kenkėjai.

Iki metų pabaigos Aplinkos ministerija pateiks Miškų įstatymo pataisas derinimui ir jie bus pristatyti Seime. Tik pakeitimams įsigaliojus, jie apims ir privačius miškus.

Ponas Pivoriūnas prisimena, kad prieš daugiau nei dešimt metų buvo kilusi neva dėl perinčių paukščių kilusi iniciatyva drausti medžiapjūtę, kuriai pasidavė politikai - iki šiol nėra atliktas joks įvestų draudimų poveikio aplinkai vertinimas.

„Esu įsitikinęs, kad taip bus ir šį kartą“, - sako jis.

Jis sako, kad ne medžiapjūtės laikotarpį reikia riboti, o rimtai galvoti, kaip padaryti taip, kad valstybinės reikšmės kariniai poligonai, tokie kaip Labanoro ir Pabradės atvejais, neatsirastų saugomose teritorijose. Be to, techninis draudimų laikotarpio galiojimo prailginimas irgi demonstruoja procesų gamtoje neišmanymą, nes dėl klimato kaitos, ūkinių darbų sezonai yra pasikeitę.

Visuomeniniai (valstybiniai) miškai užima 1,1 mln. ha plotą, o privatūs - dar 0,8  mln. ha, likę - rezerviniai (0,2 mln. ha).

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nukentėjusiems nuo liūčių – daugiau pigesnio kuro 1

Didinami papildomi gazolių, apmokestintų sumažintu akcizo tarifu ir skirtų naudoti žemės ūkio veiklos...

Agroverslas
2018.11.07
Graikinį riešutmedį vadina Lietuvos sodų ateities medžiu Premium 4

Graikiniai riešutai, pasirodo, puikiai dera ir Lietuvoje, o kai kurie riešutmedžių augintojai šį augalą net...

Agroverslas
2018.11.02
Lietuvoje grūdų kaina didėjo, bet eksportas smuko 70%

Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje toliau didėja – spalio viduryje grūdų supirkimo įmonės grūdus supirko 7,6%...

Agroverslas
2018.10.29
Avokadų populiarumas muša rekordus 3

Avokadai nepraranda savo populiarumo – per pastaruosius 12 mėnesių jų pardavimai išaugo 35%, praneša...

Agroverslas
2018.10.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau