Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų

Publikuota: 2018-10-19
Atnaujinta 2018-10-19 14:26
Kęstutis Navickas, aplinkos ministrasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Navickas, aplinkos ministrasJuditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Remiantis šia analize Aplinkos ministerija nuo kitų metų numato uždrausti plynus kirtimus apsauginiuose miškuose, kurie sudaro maždaug 15% visų Lietuvos miškų, taip pat beveik pusmetį per metus neleisti kirtimų ūkinės paskirties miškuose, kurie yra regioninių parkų valstybiniuose miškuose. Analogiški ribojimai privatiems miškams įsigalios, jei bus priimtos atitinkamos ministerijos rengiamos Miškų įstatymo pataisos.

„Iš daugiau negu pusės kirtaviečių turime atsakymus. (...) Keliose kirtavietėse buvo atžymėti (numatyti nukirsti – BNS) per jauni medynai. Taip pat buvo rasta savavalių kirtimų: vienas privačioje valdoje, kitas – valstybės miške. Jie nelabai dideli, kalbama apie šešias pušis. Taip pat neturėjo būti to nužymėjimo, kaip kirtimo vietos, prie Kertuojų ežero“, – penktadienį LRT radijui teigė p. Navickas.

Pasak ministro, pušis galima kirsti nuo 101 metų amžiaus, o kirtimų Labanoro girioje atveju, buvo nužymėtos 94-95 metų. Pono Navicko teigimu, todėl tai „netraktuojama kaip pažeidimas“, nes leidžiama kertamų medžių amžiaus penkerių metų paklaida.

„To atsargumo turėtume laikytis, ypatingai saugomose teritorijose. Paklaidos minuso neturėtų būti. Labiau galvoti į pliusą. Per visus valstybinius miškus turime pakankamai daug subrendusių medžių, tai tokiose vietose jau geriau išlaukti tuos penkerius ar dešimt metų, kad nekiltų interpretacijų“, – kalbėjo p. Navickas.

Jis pranešė, kad tarp kitų siūlymų bus siekiama uždrausti kirtimus paukščių apsaugai skirtuose miškuose kasmet nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos.

Paaiškino, kodėl kirtimus didina tik 2%

Teisės aktai, kurie koreguos miškų kirtimus, bus parengti iki metų pabaigos, o nuo lapkričio turėtų įsigalioti atnaujintos kirtimų valstybės miškuose taisyklės.

Ministras Navickas praėjusią savaitę taip pat patvirtino valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2019 m. normą – ji apims 11.391 ha plotą, kuriame bus leidžiama iškirsti 3,4 mln. kub. m likvidinės medienos. Ši apimtis yra 459 ha mažesnė, nei siūlė Vyriausybė, ir šiek tiek – 223 ha, arba 2% – didesnė už galiojusią 2014-2018 metais. Vyriausybė šį rugpjūtį nutarimu nustatė, kad 2019-2023 m. laikotarpiu metinė kirtimo norma didės 6%, iki 11.850 ha.

Ministras tikslina, kad Vyriausybė nustatė kirtimo normos didinimo maksimalią ribą ir teigia, kad ją didinti 2%, o ne 6% pasirinko dėl šių priežasčių: „Matome, kad medienos apdirbimo pramonei aukščiausios klasės pušies, eglės medienos užtenka tiek, kiek pasiūloma.  Kita vertus, miškuose turime perbrendusių minkštųjų lapuočių - juodalksnių, beržų, drebulių. Be to, valstybiniai miškai kasmet perima vis daugiau rezervinių miškų – jie sudaro apie 10% arba 200.000 ha nuo 2 mln. ha visų Lietuvos miškų.“

Kitąmet tų rezervinių miškų didžioji dalis vėl pereis valstybės nuosavybėn, o juose ilgus metus nebuvo vykdoma jokia veikla.  „Tai ten tų krituolių ir malkinės medienos yra tikrai daug“, – VŽ sakė ministras.

VŽ paklaustas, kokias kirtimo normas planuoja 2020-iems ir vėlesniems metams, aplinkos ministras sakė, kad daug kas priklausys nuo to, kaip seksis periminėti tuos rezervinius miškus ir kaip „judės pramonė“, o tai ir nulems, kaip bus didinamos kirtimų normos. 

Rugpjūčio pabaigoje viešumoje kilo visuomenės nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų. Mėnesiui buvo sustabdytas šių miškų kirtimas. Jų analizės išvadas žurnalistams pristatytos penktadienį.

Ribojimai įsigalios nuo lapkričio ir sausio

Aplinkos ministerija atsižvelgdama į sudarytos darbo grupės pasiūlymus sugriežtino miškų kirtimą valstybei priklausančiuose miškuose.

Pasak aplinkos ministro, valstybiniuose draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose (pvz., esančius ir miestuose) – jie sudaro 11,9% visų šalies miškų –  nuo lapkričio pirmos dienos bus draudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus, o leidžiama tik specialiuosius ir išskirtinio pavojaus atvejais – sanitarinius kirtimus. 

Trečioje miškų grupėje – apsauginiuose valstybiniuose miškuose (320 ha, sudaro 14,6% visų miškų) – nuo kitų metų sausio 1 d. bus draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus kelis atvejus, būtinus miško atkūrimui. 

„Nevykdyti iš viso, išskyrus kelis atvejus, kai reikalinga, dėl biologinės įvairovės išsaugojimo. Kitas atvejis, kai reikalinga miško atkūrimui, jei norime, pavyzdžiui, atkurti pušynus, nes būtinai reikia šviesos, ar tam tikrų sąlygų, tada kirtimai bus leidžiami, bet tai išimtys, o ne taisyklės“,– penktadienį žurnalistams sakė p. Navickas.

Ketvirtos grupės – ūkiniuose miškuose – regioninių parkų valstybiniuose miškuose nuo kitų metų plynųjų miško kirtimų plotas mažinamas nuo 8 iki 3 ha. Be to, Šiuose miškuose visi kirtimai ir medienos ištraukimas bus draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio pradžios, išskyrus labai pažeistų medžių kirtimus, kol juose neapsigyveno pavojingi kenkėjai.

„Labai svarbu, saugant biologinę įvairovę, paukščių apsaugai svarbiuose miškuose neleisti kirtimų nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos“,– sakė ministras.

Dėl privačių miškų teiks pataisas

Darbo grupė siūlo pradėti konsultacijas, kad tokie patys apribojimai būtų taikomi ir privačių miškų valdose.

„Iki metų pabaigos Aplinkos ministerija pateiks Miškų įstatymo pataisas derinimui ir jie bus pristatyti. Tik pakeitimams įsigaliojus, jie apims ir privačius miškus“, - VŽ sakė Martynas Norbutas, aplinkos viceministras.

Visuomeniniai (valstybiniai) miškai užima 1,1 mln. ha plotą, o privatūs - dar 0,8  mln. ha, likę - rezerviniai (0,2 mln. ha).

Kirtimų draudimo Labanore nepratęsė

Penktadienį baigėsi ir mėnesį galiojęs draudimas Labanoro regioniniame parke kirsti miškus. Draudimas pratęstas nebuvo.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) savo ruožtų turėjo peržiūrėti kirtimų planavimo procedūras. Valstybinei miškų tarnybai buvo pavesta patikrinti, kaip laikomasi miško kirtimo taisyklių. Labanoro regioniniame parke šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta.

„Moratoriumas pasibaigė, tai kaip įmonė (VMU - VŽ) susiplanuos savo veiklas, tai taip tuos kirtimus ir vykdys. Reikia pasakyti, kad pati įmonė jau pakeitė kai kurias biržes, dalį kirtimų perkėlė į kitas vietas, kad kirstume atsargiau. Tie įvesti pakeitimai padaryti dėl didesnės biologinės įvairovės ir siekiant labiau tenkinti rekreacinius poreikius.  Manau, kad pamatysime kokybinius pokyčius Labanoro girioje“, – žurnalistams sakė ministras Navickas.

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius, VŽ anksčiau duotame interviu teigė, kad kilęs triukšmas dėl plynųjų kirtimų Labanoro girioje - tai natūrali žmonių reakcija, kai parodomas nukirstas miškas lydimas skambių pareiškimų. O iki daugiau nei 11.000 ha apimanti metinė valstybinių miškų kirtimo norma gal skamba įspūdingai, bet jei palyginame šį skaičių su 1,1 mln. ha augančio valstybinio miško, tai jau menkas dydis.

Lietuvos miškų plotas ir metinis prieaugis nuolatos didėja, o kertama medienos kasmet mažiau nei jos priauga.

Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus – iki 542,7 mln. kub. m. 2017 m. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, kasmet iškertama apie 1,8% Lietuvos miškuose esančio žalių medžių tūrio, arba apie 60% metinio prieaugio. Pasaulyje laikoma, kad miškininkavimas yra darnus iškertant iki 95% metinio prieaugio.

Panašiu intensyvumu kaip mes kerta lenkai ir vokiečiai. Latvių jis siekia apie 2%, dar intensyviau kerta suomiai, švedai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
D. Grybauskaitė: klausimai apie moteris Lietuvos Vyriausybėje Davose nebus malonūs

Davoso ekonomikos forume apie moterų lyderystę diskutuosianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad...

Ar užteks parako iššūkiams nugalėti?

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
05:45
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 4

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 2

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22
Vokietija ir Prancūzija pasirašė naują draugystės sutartį 1

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 18

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Nori įteisinti prievolę darbo skelbimuose įvardyti siūlomą atlygį 22

Keturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai siūlo įteisinti įstatymo projektą, kuriuo nori, kad...

Vadyba
2019.01.22
Švietimo ministras: mokytojų atlyginimai turi iki 30% viršyti vidutinę algą 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi būti 20 arba...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Tvarkos ir teisingumo“ byla prasidėjo bandymu nušalinti teisėją

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinės korupcijos byla Panevėžio apygardos teisme antradienį prasidėjo...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Google“ gavo 50 mln. Eur baudą už BDAR pažeidimus 4

Prancūzijos duomenų prievaizdai (CNIL) nubaudė JAV milžinę už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)...

Technologijos
2019.01.22
Valstybės tarnautojų skaičius ima tirpti kiek sparčiau Premium 4

Sulig naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įdiegimu ėmė kiek sparčiau mažėti valdininkų skaičius institucijose.

Verslo aplinka
2019.01.22
JK Leiboristų partija ruošia dirvą antrajam „Brexit“ referendumui 1

Jungtinės Karalystės (JK) pagrindinė opozicinė Leiboristų partija rengia planą, kuriuo būtų atvertas kelias...

Verslo aplinka
2019.01.22
Lietuvoje mažai girdėta įmonė Švedijoje – viena stipriausių Rėmėjo turinys 7

Konkurencijai Lietuvos statybos sektoriuje vis didėjant, ne viena įmonė žengia į užsienio rinkas, dažniausiai...

Statyba ir NT
2019.01.22
Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka Rėmėjo turinys 3

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą...

Verslo aplinka
2019.01.22
Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Th. May grįžo į Bendruomenių rūmus pristatyti „plano B“ 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė pirmadienį kreipėsi į Bendruomenių rūmus, kad pristatytų savo „Brexit“...

Verslo aplinka
2019.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau