Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų

„Iš daugiau negu pusės kirtaviečių turime atsakymus. (...) Keliose kirtavietėse buvo atžymėti (numatyti nukirsti – BNS) per jauni medynai. Taip pat buvo rasta savavalių kirtimų: vienas privačioje valdoje, kitas – valstybės miške. Jie nelabai dideli, kalbama apie šešias pušis. Taip pat neturėjo būti to nužymėjimo, kaip kirtimo vietos, prie Kertuojų ežero“, – penktadienį LRT radijui teigė p. Navickas.

Pasak ministro, pušis galima kirsti nuo 101 metų amžiaus, o kirtimų Labanoro girioje atveju, buvo nužymėtos 94-95 metų. Pono Navicko teigimu, todėl tai „netraktuojama kaip pažeidimas“, nes leidžiama kertamų medžių amžiaus penkerių metų paklaida.

„To atsargumo turėtume laikytis, ypatingai saugomose teritorijose. Paklaidos minuso neturėtų būti. Labiau galvoti į pliusą. Per visus valstybinius miškus turime pakankamai daug subrendusių medžių, tai tokiose vietose jau geriau išlaukti tuos penkerius ar dešimt metų, kad nekiltų interpretacijų“, – kalbėjo p. Navickas.

Jis pranešė, kad tarp kitų siūlymų bus siekiama uždrausti kirtimus paukščių apsaugai skirtuose miškuose kasmet nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos.

Paaiškino, kodėl kirtimus didina tik 2%

Teisės aktai, kurie koreguos miškų kirtimus, bus parengti iki metų pabaigos, o nuo lapkričio turėtų įsigalioti atnaujintos kirtimų valstybės miškuose taisyklės.

Ministras Navickas praėjusią savaitę taip pat patvirtino valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2019 m. normą – ji apims 11.391 ha plotą, kuriame bus leidžiama iškirsti 3,4 mln. kub. m likvidinės medienos. Ši apimtis yra 459 ha mažesnė, nei siūlė Vyriausybė, ir šiek tiek – 223 ha, arba 2% – didesnė už galiojusią 2014-2018 metais. Vyriausybė šį rugpjūtį nutarimu nustatė, kad 2019-2023 m. laikotarpiu metinė kirtimo norma didės 6%, iki 11.850 ha.

Ministras tikslina, kad Vyriausybė nustatė kirtimo normos didinimo maksimalią ribą ir teigia, kad ją didinti 2%, o ne 6% pasirinko dėl šių priežasčių: „Matome, kad medienos apdirbimo pramonei aukščiausios klasės pušies, eglės medienos užtenka tiek, kiek pasiūloma.  Kita vertus, miškuose turime perbrendusių minkštųjų lapuočių - juodalksnių, beržų, drebulių. Be to, valstybiniai miškai kasmet perima vis daugiau rezervinių miškų – jie sudaro apie 10% arba 200.000 ha nuo 2 mln. ha visų Lietuvos miškų.“

Kitąmet tų rezervinių miškų didžioji dalis vėl pereis valstybės nuosavybėn, o juose ilgus metus nebuvo vykdoma jokia veikla.  „Tai ten tų krituolių ir malkinės medienos yra tikrai daug“, – VŽ sakė ministras.

VŽ paklaustas, kokias kirtimo normas planuoja 2020-iems ir vėlesniems metams, aplinkos ministras sakė, kad daug kas priklausys nuo to, kaip seksis periminėti tuos rezervinius miškus ir kaip „judės pramonė“, o tai ir nulems, kaip bus didinamos kirtimų normos. 

Rugpjūčio pabaigoje viešumoje kilo visuomenės nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų. Mėnesiui buvo sustabdytas šių miškų kirtimas. Jų analizės išvadas žurnalistams pristatytos penktadienį.

Ribojimai įsigalios nuo lapkričio ir sausio

Aplinkos ministerija atsižvelgdama į sudarytos darbo grupės pasiūlymus sugriežtino miškų kirtimą valstybei priklausančiuose miškuose.

Pasak aplinkos ministro, valstybiniuose draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose (pvz., esančius ir miestuose) – jie sudaro 11,9% visų šalies miškų –  nuo lapkričio pirmos dienos bus draudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus, o leidžiama tik specialiuosius ir išskirtinio pavojaus atvejais – sanitarinius kirtimus. 

Trečioje miškų grupėje – apsauginiuose valstybiniuose miškuose (320 ha, sudaro 14,6% visų miškų) – nuo kitų metų sausio 1 d. bus draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus kelis atvejus, būtinus miško atkūrimui. 

„Nevykdyti iš viso, išskyrus kelis atvejus, kai reikalinga, dėl biologinės įvairovės išsaugojimo. Kitas atvejis, kai reikalinga miško atkūrimui, jei norime, pavyzdžiui, atkurti pušynus, nes būtinai reikia šviesos, ar tam tikrų sąlygų, tada kirtimai bus leidžiami, bet tai išimtys, o ne taisyklės“,– penktadienį žurnalistams sakė p. Navickas.

Ketvirtos grupės – ūkiniuose miškuose – regioninių parkų valstybiniuose miškuose nuo kitų metų plynųjų miško kirtimų plotas mažinamas nuo 8 iki 3 ha. Be to, Šiuose miškuose visi kirtimai ir medienos ištraukimas bus draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio pradžios, išskyrus labai pažeistų medžių kirtimus, kol juose neapsigyveno pavojingi kenkėjai.

„Labai svarbu, saugant biologinę įvairovę, paukščių apsaugai svarbiuose miškuose neleisti kirtimų nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos“,– sakė ministras.

Dėl privačių miškų teiks pataisas

Darbo grupė siūlo pradėti konsultacijas, kad tokie patys apribojimai būtų taikomi ir privačių miškų valdose.

„Iki metų pabaigos Aplinkos ministerija pateiks Miškų įstatymo pataisas derinimui ir jie bus pristatyti. Tik pakeitimams įsigaliojus, jie apims ir privačius miškus“, - VŽ sakė Martynas Norbutas, aplinkos viceministras.

Visuomeniniai (valstybiniai) miškai užima 1,1 mln. ha plotą, o privatūs - dar 0,8  mln. ha, likę - rezerviniai (0,2 mln. ha).

Kirtimų draudimo Labanore nepratęsė

Penktadienį baigėsi ir mėnesį galiojęs draudimas Labanoro regioniniame parke kirsti miškus. Draudimas pratęstas nebuvo.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) savo ruožtų turėjo peržiūrėti kirtimų planavimo procedūras. Valstybinei miškų tarnybai buvo pavesta patikrinti, kaip laikomasi miško kirtimo taisyklių. Labanoro regioniniame parke šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta.

„Moratoriumas pasibaigė, tai kaip įmonė (VMU - VŽ) susiplanuos savo veiklas, tai taip tuos kirtimus ir vykdys. Reikia pasakyti, kad pati įmonė jau pakeitė kai kurias biržes, dalį kirtimų perkėlė į kitas vietas, kad kirstume atsargiau. Tie įvesti pakeitimai padaryti dėl didesnės biologinės įvairovės ir siekiant labiau tenkinti rekreacinius poreikius.  Manau, kad pamatysime kokybinius pokyčius Labanoro girioje“, – žurnalistams sakė ministras Navickas.

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius, VŽ anksčiau duotame interviu teigė, kad kilęs triukšmas dėl plynųjų kirtimų Labanoro girioje - tai natūrali žmonių reakcija, kai parodomas nukirstas miškas lydimas skambių pareiškimų. O iki daugiau nei 11.000 ha apimanti metinė valstybinių miškų kirtimo norma gal skamba įspūdingai, bet jei palyginame šį skaičių su 1,1 mln. ha augančio valstybinio miško, tai jau menkas dydis.

Lietuvos miškų plotas ir metinis prieaugis nuolatos didėja, o kertama medienos kasmet mažiau nei jos priauga.

Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus – iki 542,7 mln. kub. m. 2017 m. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, kasmet iškertama apie 1,8% Lietuvos miškuose esančio žalių medžių tūrio, arba apie 60% metinio prieaugio. Pasaulyje laikoma, kad miškininkavimas yra darnus iškertant iki 95% metinio prieaugio.

Panašiu intensyvumu kaip mes kerta lenkai ir vokiečiai. Latvių jis siekia apie 2%, dar intensyviau kerta suomiai, švedai.