Startuoliai gerai, tačiau be stuburo – nė iš vietos
Naujų gamyklų traukos objektu pernai tapo Kauno regionas – statybų startą čia paskelbė pasaulyje žinomos kompanijos „Continental“, Vokietijos „Hella“. Šiemet prie šių įmonių jungiasi šveicarų automatizavimo sprendimų bendrovė „Mikron Group“ – bus gaminami automatizavimo sistemų moduliai. Pernai Marijampolės LEZ oficialiai atidaryta medinių langų gamybos UAB „Dovista“, Kauno LEZ praėjusių metų pabaigoje pradėjo veikti baldų gamybos ir interjero dizaino sprendimų fabrikas „Fitsout“ ir kt. Kiekvienos naujos įmonės investicijos skaičiuojamos dešimtimis ir šimtais milijonų eurų.
Žvelgiant į šių metų apdirbamosios pramonės įmonių planus, matoma tolesnė plėtra, taip pat – ir naujų gamyklų įkurtuvės. Ypač plačiai užsimojo baldų ir medienos apdirbimo pramonės įmonės – pernai baldų gamyba Lietuvoje išaugo 10,4%, šiemet numatomas tolesnis jos augimas. Vieną didžiausių investicijų Lietuvoje įgyvendinanti Vakarų medienos grupė per artimiausius 5 metus į tris gamybos įmones Akmenės LEZ numato investuoti apie 250–270 mln. Eur. Apie 100 mln. Eur per 5 metus siekiančias investicijas Vilniaus rajone šiemet pranešė Vokietijos bendrovė „Humanit“ – ji gamins medienos plaušų plokštes. Koncernas SBA šiemet šalia Klaipėdos pradeda naujo logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas, planuojama, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį bus baigta statyti nauja „Vilniaus baldų“ gamykla Trakų rajone. Per 2018 m. 26% užauginusi pardavimus ir uždirbusi kelis kartus daugiau pelno, medinius padėklų ruošinius gaminanti UAB „Juodeliai“ Marijampolėje pradeda statyti pasaulinio lygio pakavimo elementų gamyklą, kurios pajėgumas bus dukart didesnis negu dabar veikiančios įmonės.
Dar vienos įkurtuvės švenčiamos šiandien: baldų AB „Freda“ Kauno LEZ oficialiai atidaro naują baldų gamybos įmonę UAB Gerą baldų fabriką (GBF) – jame, naudojantis aukštosiomis technologijomis, bus gaminami naujos kartos baldai. GBF atstovai aiškina, kad pagrindiniai aspektai, renkantis technologinę įrangą, buvo tvarumas, inovatyvumas ir efektyvumas. Rimas Varanauskas, „Fredos“ valdybos pirmininkas, tikisi, kad patys subrendę šiam investiciniam žingsniui padrąsins ir kitas Lietuvos pramonės šakas investuoti į pažangias technologijas savo pramonės sektoriuje. Vienas „Fredos“ darbuotojas per metus pagamina dvigubai daugiau produkcijos nei Lietuvos pramonėje vidutiniškai – tai liudija apie aukštą šios įmonės gamybos ir veiklos efektyvumą. Ignas Stasiukonis, UAB „Juodeliai“ direktorius, skaičiuodamas itin išaugusias bendrovės pajamas tikina, kad tai padaryta be didesnių investicijų, didinant darbo našumą, dirbant efektyviau, su beveik tuo pačiu žmonių skaičiumi.
Plečiant esamus pajėgumus ar statant naujas gamyklas Lietuvoje, investuotojai neišvengiamai susiduria su darbuotojų stygiumi – beveik visuose pramonės sektoriuose. Todėl žvelgiant į artimiausią ateitį darosi aišku, kad pramonės investicijos į veiklos efektyvumo didinimą ir gamybos automatizavimą yra neišvengiamos. Antra priežastis – stiprėja „Pramonė 4.0“ tendencijos Vidurio Europoje ir Skandinavijoje, nuo kurių itin stipriai priklauso Lietuvos pramonei tenkantys užsakymai.
VŽ nuomone, klausantis investuotojų apie kliūtis, pasitaikančias jų kelyje, galima išgirsti ir apie vis dar pasitaikančius keblumus dėl statybos leidimų, neišnyko ir teritorijų planavimo problemos. Investuojanti apdirbamoji pramonė siekia didesnio konkurencingumo tarptautinėse rinkose, vykdo tvarias investicijas, todėl šis sektorius galėtų tikėtis daugiau valdžios dėmesio siekiant pašalinti veržlų įmonių judėjimą į priekį stabdančius trūkumus. Eksporto varikliu ir stuburu praminta apdirbamoji pramonė, investuojanti šimtamilijonines sumas ir kurianti tūkstančių tūkstančius naujų darbo vietų, to išties nusipelnė.
