Kas tai? Veiklos sukaktis

Kiek socialinės atsakomybės telpa į verslo pėdsaką?

Publikuota: 2018-01-11

Veiklos tvarumas, skaidrumas, teigiama įtaka visuomenei ir nuoširdus rūpinimasis savo darbuotojais – šios sritys sulaukia daugiausia ekspertų dėmesio, kai analizuojama verslo socialinė atsakomybė. „Lego“, „Microsoft“, „Google“, „Walt Disney Company“, „BMW Group“ – visame pasaulyje gerai žinomos kompanijos, kurių socialinės atsakomybės rodikliai, pagal 2017 metais „Reputation Institute“ atliktą tyrimą, buvo patys aukščiausi. Šių kompanijų prekės ženklai lengvai atpažįstami ir Lietuvoje. Tačiau ar lietuviai atpažįsta socialinės atsakomybės ženklus ir kaip mūsų šalyje vyksta verslo socialinės atsakomybės raida?

Nauji socialinės atsakomybės uždaviniai

Tyrimai JAV rodo, kad visuomenė iš didžiųjų kompanijų tikisi lyderystės ne tik versle. Agentūros „Cone Communications“ pernai atliktos apklausos rezultatai liudija, kad visuomenės grupės nori svaresnio verslo indėlio sprendžiant aktualius klausimus, tokius kaip socialinės atskirties mažinimas, lyčių lygybė, klimato kaita, energijos ir vandens taupymas ir t.t. Be to, siūlymai „socialinę atsakomybę“ pervadinti į „socialinę įtaką“ liudija apie lūkesčius: mažiau neutralumo, daugiau aktyvumo ir įsitraukimo.

Kai kurios problemos yra labai aktualios vietos bendruomenei, tačiau gali būti menkai susijusios su tiesiogine konkrečios kompanijos veikla. Todėl tai tampa didžiuoju socialinės atsakomybės uždaviniu verslui: socialinė partnerystė, dėmesys problemai, sprendimų paieška ir ryžtas skirti išteklių atskleidžia, koks yra verslo santykis su jį supančia aplinka. Neretai pokyčius tenka pradėti nuo savęs, pavyzdžiui, įdiegti energiją taupančius sprendimus arba užtikrinti, kad sąlygos siekti karjeros organizacijoje moterims būtų tokios pačios kaip ir vyrams.

Anot užsienio ekspertų, socialinės atsakomybės raidos tendencijos rodo, kad 2018 metais verslas turės dar aiškiau atstovauti savo vertybinėms pozicijoms, drąsiai pasisakyti visuomenei aktualiais klausimais ir net įsivelti į diskusijas, kurios patikrins jų vertybinio stuburo tvirtumą. Todėl įmonėms labai svarbu apsibrėžti savo socialinės atsakomybės kryptis ir veiklų erdvę, kad organizacijos žingsnius sekantys klientai be pastangų suvoktų, kodėl kompanija inicijuoja, remia ir vykdo pokyčius, užima tam tikrą poziciją.

Nebe tik labdara

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Audronė Alijošiutė sako, kad Lietuvoje verslas socialinei atsakomybei deramą ir nuoseklų dėmesį ėmė skirti šiek tiek daugiau negu prieš dešimtmetį. Tuo laikotarpiu mūsų šalyje vyko gana svarbus lūžis, kai keitėsi pačios socialinės atsakomybės suvokimas ir vertinimas.

nuotrauka::1 right

„Tuo metu užmarštin ėjo tie laikai, kai socialinė įmonės atsakomybė buvo suvokiama tik kaip įmonės pelno dalies skyrimas labdarai ar visuomenės problemoms spręsti. Pasauliniai pavyzdžiai, didesnė vadovų patirtis, įmonių branda ir užsienio investuotojų į mūsų šalį atsivežta darnios veiklos praktika keitė ir požiūrį, ir elgseną. Dabar šiuolaikinis vadovas ir visa įmonė privalo gebėti įvertinti savo verslo poveikį aplinkai ir visuomenei – tiesioginį ir netiesioginį, rasti būdų įvairiomis priemonėmis prisidėti prie teigiamų pokyčių jos supančioje fizinėje aplinkoje, bendruomenėje ir panašiai“, – teigia p. Alijošiutė.

Nors, ekspertės manymu, Lietuvoje dar nemažai manančiųjų, kad būti atsakingam yra per brangu: pirmiausia reikia uždirbti, o tik po to ieškoti atsakingų tiekėjų, naudoti saugesnius įrenginius ir t. t., įvairūs verslo tyrimai rodo, kad Lietuvoje organizacijos keičiasi.

„Džiugina, kad Lietuvos verslas vis didesnį dėmesį kreipia verslo strategijos pokyčiams, integruodamas socialinę atsakomybę į verslo esmę, o ne tik įgyvendina atskiras iniciatyvas. Tuo labiau, kad šiandien galima rasti tiek daug formų ir būdų būti socialiai atsakingiems – tai ir savanorystė, talentų ugdymas, kultūros ir meno rėmimai ir dar daug kitų galimybių “, – pastebi p. Alijošiutė. Jos teigimu, darniai veiklai dėmesio visai neskiriančios įmonės, besiorientuojančios tik į pelno siekimą, ilgainiui praranda ryšį su savo klientais ir pamažu izoliuoja save.

Darni veikla – lyderio savybė

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris R. Valiūnas socialinę atsakomybę skiria į dvi sritis: į nesavanaudišką pagalbą tiems, kuriems jos reikia, ir į visuomeninę veiklą. Jo nuomone, požiūris į socialinę atsakomybę atskleidžia verslo organizacijos lyderystę.

„Ryžtas padėti ir prisidėti, noras gilintis į naujas sritis stiprina bendruomenę ir kuria geresnę aplinką. Savo žinias ir patirtį stengiamės išnaudoti kuo efektyviau – matome prasmę daugybėje sričių ir vienaip ar kitaip prisidedame. Teisės klinika, „Gelbėkit vaikus“, „Mentor Lietuva“ – tai tik keli „Ellex Valiunas“ partnerysčių pavyzdžiai, rodantys, kad teisės profesionalų kompetencijos gali būti pritaikomos labai plačiai – juk tai yra pagrindinis mūsų kontoros išteklius“.

Didžiausios Baltijos šalyse advokatų kontoros vadovaujantysis partneris tiki, kad išteklių socialinėms iniciatyvoms turi kiekviena brandi įmonė, o jų Lietuvoje kasmet tik daugės.

Tam pritaria ir Kęstutis Šliužas, IT ir telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovas, teigiantis, kad atsakingo verslo principai ir investicijos į visuomenės pažangą turėtų būti viso verslo neatskiriama strategijos dalis.

„Socialinė atsakomybė yra ne tik verslo įsipareigojimas, bet ir ilgalaikė investicija, kuri be visa ko formuoja įmonės reputaciją, o sudarytos sąlygos augti kitiems skatina ir pačios organizacijos augimą. „Telia“ yra bendrovė, iš vienų rankų siūlanti visas ryšio ir IT paslaugas gyventojams ir verslui. Puikiai žinome, koks reikšmingas yra technologijų vaidmuo šiandien ir jaučiamės atsakingi už tinkamą jų naudojimą ir pritaikymą. Mums svarbu būti ne tik finansiškai sėkmingiems, bet naudingiems visuomenei. Natūralu, daugiausiai koncentruojamės į technologijų pritaikymą mūsų socialinei atsakomybei: siekiame mažinti skaitmeninę ir socialinę atskirtį, padėti žmonėms lengviau dalintis žiniomis bei informacija, skatinti inovacijas ir pažangą“, – sako p. Šliužas.

Skaidrų verslą vienijančios iniciatyvos „Baltoji banga“ ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vertinimu, „Telia Lietuva“ yra viena iš atskaitingiausių šalies bendrovių.

Pagalbą suteikė 50 tūkst. žmonių

Lietuvoje įmonių ar jų grupių socialinių atsakomybės projektų kaip niekada padaugėjo pastaraisiais metais. Pasak LAVA direktorės p. Alijošiutės, nors proaktyvumą šioje srityje daugiausia demonstruoja didžiosios šalies įmonės, geroji praktika pamažu sklinda plačiau. Be to, jos pastebėjimu, labai svarbu, kad bendrovės ir įvairios organizacijos bei institucijos suvienija jėgas ir dirba drauge taip pasiekdamos kur kas geresnių socialinės veiklos rezultatų.

Vienas pirmųjų jungtinių socialinės atsakomybės projektų Lietuvoje buvo pradėtas dar prieš 20 metų – 1998 m. Vilniaus Universitetas (VU) kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe ir advokatų kontora „Ellex Valiunas“ (tuomet – LAWIN) įsteigė VU Teisės kliniką. Jos misija – teikti nemokamą teisinę pagalbą jaunoms, besikuriančioms įmonėms ir startuoliams, nevyriausybinėms organizacijoms, socialiai pažeidžiamiems fiziniams asmenims, Vilniaus universiteto darbuotojams ir studentams. Per du savo gyvavimo dešimtmečius VU Teisės klinika jau padėjo daugiau negu 50 tūkst. žmonių.

nuotrauka::2 right

Vienas iš Teisės klinikos kuratorių, VU Teisės fakulteto dekanas, profesorius Tomas Davulis pažymi, kad visuomenė labai palankiai sutiko bendrą universiteto dėstytojų, studentų ir privataus verslo projektą. „1998 metais valstybė žengė dar tik pirmuosius žingsnius teisinės pagalbos srityje. Susidūrę su teisiniais iššūkiais žmonės dėl finansinių priežasčių ar žinių stokos retai ryždavosi kreiptis į profesionalius teisininkus. Teisinės pagalbos poreikis buvo milžiniškas, o šis projektas padėjo jį atliepti“, – prisimena prof. Davulis.

Ilgainiui prie šio projekto prisijungė ir daugiau šalies bendrovių – plėtėsi projekto rėmėjų ir mecenatų gretos. Tai užtikrino projekto ilgaamžiškumą ir nuoseklią jo veiklą.

„Vos pradėjusi veikti VU Teisės klinika tapo vienu iš ryškiausių socialinės atsakomybės pavyzdžių Lietuvoje. Jo naudą pajuto visos pusės: negalintys gauti reikiamos teisinės pagalbos ją gavo, tuo tarpu gabiausi studentai, vadovaujami žinomų šalies teisininkų, per metus vidutiniškai įgyvendina apie 4 tūkstančius teisinių projektų taip gilindami savo žinias ir ugdydami įgūdžius“, – pastebi prof. Davulis.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris p. Valiūnas teigia, kad ilgalaikio projekto sėkmė įrodo, kad socialinė atsakomybė yra visapusiškai naudinga, o per verslo organizaciją ir visuomenę susiejančius vertybinius ryšius vyksta svarbūs pokyčiai.

Nuo moterų lyderystės iki meno pažinimo

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos nariai pažymi, kad per socialinius projektus bendrų jungčių randa skirtingų sričių verslo organizacijos. Tokios iniciatyvos kaip „Už saugią Lietuvą“, „Baltoji banga“, „Idėja Lietuvai“, ar „Vaikų svajonės“ suteikia galimybę verslui geriau pažinti visuomenę ir jos problemas, taip pat atsiranda proga pasiūlyti savo sumanymų, kurie puoselėtų aplinką, pagerintų žmonių gyvenimo kokybę, sustiprintų bendruomenę. Pavyzdžiui, verslo ir visuomeninėje aplinkoje aktyvių moterų suburta asociacija „Lyderė“ skatina moterų lyderystę ir siekia užtikrinti lyčių balansą vadovaujančiose pozicijose viešajame bei privačiajame sektoriuje, panaikinti moterų ir vyrų atlyginimo skirtumus, pritaikyti pripažintas tarptautines gerąsias praktikas moterų karjeros srityje.

Per 25 metus įmonės Lietuvoje išmoko atsirinkti socialinės atsakomybės formas, geriausiai atitinkančias jų verslo esmę ir vertybes. Vienos iniciatyvos didesnį dėmesį skiria permainoms organizacijos viduje, kitos inicijuoja pokyčius išorėje. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimas ir trukmė atskleidžia įmonės santykį su aplinka, gebėjimą strategiškai mąstyti ir veikti, orientaciją į ilgalaikę visuomeninę naudą. Juk tokie klausimai kaip talentų ugdymas, socialinės atskirties mažinimas, lyčių lygybė ar paveldo išsaugojimas reikalauja kompleksinių sprendimų ir neturi vieno problemos rakto.

Tačiau į konkrečius sprendimus susikoncentravęs verslas gali pasiekti puikių rezultatų. Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė sako, kad būtent privačių įmonių Lietuvos muziejams sunkiu laikotarpiu dėka šalyje pavyko išsaugoti daug meno vertybių.

„Verslo dėmesys menui yra viena iš seniausių socialinės atsakomybės formų. Visame pasaulyje verslas, skiriantis dėmesio menui, bendradarbiauja su muziejais ir galerijomis. Ne išimtis ir Lietuva – Nacionalinė dailės galerija nuolat bendradarbiauja su kolekcininkais ir įmonėmis, kurių meno kolekcijose esantys kūriniai papildo rengiamas ekspozicijas ir parodas. Dažnai tai būna visuomenei ilgą laiką arba apskritai niekada nematyti puikūs dailininkų ir kitų menininkų darbai“, – pažymi doc. dr. Jablonskienė.

Pasak dr. Jablonskienės, kultūros sklaidai yra labai svarbi kita bendradarbiavimo kryptis – bendrų projektų įgyvendinimas. „Pavyzdžiui, su advokatų kontora „Ellex Valiunas“ (kuri tuomet vadinosi LAWIN) pirmą bendrą parodą surengėme 2012 metais. Tada plačioji visuomenė bene pirmą kartą galėjo plačiau susipažinti su šioje privačioje kolekcijoje sukauptais įdomiais dailės darbais, itin svarbiais Lietuvai. Ši partnerystė tęsiasi iki šiol, todėl galime meno mylėtojams surengti išskirtinių parodų“, – pavyzdį pateikia doc. dr. Jablonskienė.

Akivaizdu, verslas gali svariai prisidėti prie visuomenės socialinės gerovės kūrimo – dėmesys kultūrai ir menui, parama švietimui, sportui ir talentų ugdymui, savanorystė ir pastangos gerinti šalies investicinę verslo aplinką – tai papildomai prisiimti iššūkiai, kurie augina ir verslą, ir jo aplinką. Todėl Lietuvoje gausėjantys socialinės atsakomybės projektai kuria vis glaudesnius verslo ir visuomenės tarpusavio ryšius, būtinus šalies pažangai ir progresui.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau