Lietuvos ekonomika skrieja aukštesne pavara

Publikuota: 2017-07-31
Atnaujinta 2017-07-31 14:05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo 3,9%, o per visą pirmąjį pusmetį – 4%, lyginant su tais pačiais laikotarpiais prieš metus. Ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ūkis sparčius augimo tempus išlaikys per visus 2017 metus.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 19,6 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 4,0%, pranešė Lietuvos statistikos departamentas

2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,6%. Palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,9% (nepašalinus – 3,9%).

Tęsinys po grafiku.

infogram.com:: bendrasis_vidaus_produktas_ir_jo_pokyciai_ii_ketv

Viena sparčiausių ES

„Lietuvos ūkio augimas – vienas sparčiausių ES, jis viršijo daugelio institucijų prognozes. Tikėtina, kad panašius augimo tempus pavyks išlaikyti iki 2017 m. pabaigos“, – vertina Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities“, – konstatuoja Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyriausioji analitikė.

„Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus“, – tvirtina Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas,

Pono Mačiulio vertinimu, solidų šiųmetinį Lietuvos ūkio augimo mastą lėmė visas priežasčių kompleksas. Jam įtakos turėjo spartus eksporto augimas, kurį lėmė tiek atsigaunanti euro zona, tiek pagyvėjusi pasaulinė prekyba. Antroji priežastis – tolesnis namų ūkių vartojimo didėjimas, labiausiai sietinas su darbo užmokesčio augimu.

Eksportas ir investicijos

„Trečia, ypač džiuginanti priežastis – atsigaunančios investicijos. Po ilgalaikės stagnacijos 2017 m. pirmąjį ketvirtį investicijų mastas pagaliau pradėjo spartėti ir viršijo 10%. Panašu, kad tai tęsėsi ir antrąjį metų ketvirtį“, – pabrėžia p. Mačiulis.

Anot jo, įmonės šiemet ryžtasi daugiau investuoti, nes gamybinių pajėgumų panaudojimas pasiekęs ribas, skolinimasis išlieka pigus, o įmonių nuosavi kapitalo rezervai yra istorinėse aukštumose.

Pasak Dariaus Imbraso, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto, prie sparčios Lietuvos ūkio plėtros ypač prisidėjo pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą. Tuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos, tokios kaip apdirbamoji gamyba bei transportas.

„Pagyvėjus tarptautinei prekybai, daugiau auga apdirbamoji gamyba. Jos apimtis augo ir eksporto, ir Lietuvos rinkose: eksportą labiausiai didino mašinų ir įrenginių, metalo gaminių, medienos ir baldų gamintojai, pardavimus Lietuvos rinkoje – metalo gaminių ir baldų gamintojai. Siekdamos didinti gamybos apimtį, šios veiklos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet jau ne trumpą laiką bando efektyvinti veiklą ir kartu našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas“, – aiškina p. Imbrasas.

Jis atkreipia dėmesį, kad 2016 m. reikšmingai padidinusios automobilių parką, Lietuvos transporto įmonės sugebėjo pasinaudoti padidėjusia transporto paslaugų paklausa, kurią toliau augina tarptautinės prekybos prekėmis apimtis.

„Prie gerų šios transporto veiklos rezultatų prisidėjo ir tai, kad įmonėms pavyko susirasti naujų prekybos partnerių Vakarų šalių rinkose: Lietuvos transporto įmonės sėkmingai konkuruoja su kitų šalių vežėjais, ir jų užimama eksporto rinkų dalis didėja“, - nurodo jis.

Anot p. Grajausko, 2017 m. antrąjį ketvirtį gamybos apimtys augo šiek tiek lėčiau nei metų pradžioje tik dėl susitraukusių gėrimų pramonės apimčių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gėrimus gaminančių įmonių perdavimai susitraukė net 31%., o didžiausios įtakos tam turėjo nuo kovo augę akcizai alkoholiui, kurie smarkiai padidino alkoholinių gėrimų kainas.

Jo teigimu, akcizų poveikis ekonomikos augimui buvo juntamas ir per kitą – vartojimo – pusę. Mažmeninės prekybos apimčių augimas antrąjį metų ketvirtį buvo lėčiausias per pastaruosius dvejus metus ir siekė 4,7%, o viena iš priežasčių, nulėmusių tokį rezultatą, buvo smarkiai kritę alkoholinių gėrimų pardavimai. Į

Antroji priežastis, stabdžiusi vartojimą, yra įsibėgėjanti infliacija, kuri suvalgo vis didesnę dalį gyventojų perkamosios galios. Vidutinė infliacija antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3,4%. ir buvo aukščiausia per pastaruosius penkerius metus.

„Išankstinis liepos mėnesio rodiklis jau signalizavo 4,1% infliaciją – tokio kainų augimo Lietuvoje nebuvo nuo 2011-ųjų pabaigos“, – atkreipia dėmesį p. Grajauskas.

Našumas didėja, bet nepakankamai

Jo nuomone, pagrindinė rizika vidutiniu laikotarpiu išlieka tai, kad įsibėgėjant kainų ir atlyginimų augimui, Lietuvoje gaminamos prekės ir paslaugos gali prarasti konkurencingumą užsienio rinkose. Norint to išvengti, reikalingos investicijos į našumo didinimą, o svarbiausia – į ekonomikos struktūros kaitą, persiorientuojant į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias gamybos ir paslaugų šakas.

Ponios Genytės–Pikčienės, nuomone, įsibėgėjantis eksporto augimas jau leidžia nedrąsiai tikėtis, kad netrukus Lietuva galės mėgautis subalansuota plėtra, kai BVP augimą lemia ne tik vidaus vartojimas, bet ir išorės paklausa. Optimistines nuotaikas, anot jos, palaiko ir tvarus įmonių gamybinių pajėgumų atsinaujinimo procesas, kuris iš dalies sietinas ir su darbo užmokesčio augimo tendencija.

„Verslininkai stengiasi efektyvinti procesus ir mažinti gamybos imlumą darbui. Produktyviųjų investicijų augimas – reikšmingas indėlis į ilgalaikės ir sparčios ekonominės plėtros ateityje pamatą, jau pradedame jaust pirmus jų rezultatus: pirmąjį ketvirtį stebėjome daug spartesnį ne anksčiau Lietuvos darbo našumo augimą – realus vienos valandos darbo našumas per metus šoktelėjo 6,3%, kai pernai ir užpernai našumo augimas Lietuvoje vos viršijo nulį“, – teigiamus ženklus įžvelgia ji.

Lietuvos banko vertinimu, 2017 m. antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą, koks buvo pirmąjį pusmetį. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi, pabrėžia p. Imbrasas.

Anot p. Genytės–Pikčienės, vertindami Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, DNB banko analitikai lieka ištikimi savo pernykštei 3,2% BVP augimo prognozei.

„Ūkio plėtra likusiais šių metų ketvirčiais neturėtų reikšmingai išsikvėpti. Ją palaikys atsigaunančios užsienio rinkos bei numatomas efektyvesnis ES paramos lėšų įsisavinimas. O kertiniu Lietuvos ūkio plėtros varikliu ir toliau išliks namų ūkių vartojimas“, – nurodo ji.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismui perduota šnipinėjimu įtariamo vyro byla

Teismui perduota šnipinėjimu kaltinamo Lietuvos piliečio R. Š. byla.

Lietuva pasauliniame talentų reitinge smuktelėjo dar žemiau 1

2018 m. pasauliniame IMD talentų reitinge Lietuva krito trimis pozicijomis žemyn ir užima žemiausią vietą iš...

Vadyba
13:13
Nepavyko susiderėti dėl kitų metų ES biudžeto

Europos Komisija (EK) turės pateikti naują pasiūlymą dėl 2019 m. biudžeto – pirmadienį derybininkams...

Opozicija surinko parašus po interpeliacija švietimo ministrei J. Petrauskienei 1

Opoziciniai konservatoriai antradienį pranešė surinkę reikalingus parlamentarų parašus po interpeliacija...

V. Pranckietis palaiko PVM lengvatą spaudai ir malkoms 4

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad Seimas įteisins 5% pridėtinės vertės mokestį (PVM)...

Jeigu A. Prokopčiukas taps Interpolo vadovu, Lietuva svarstys trauktis iš organizacijos 2

Jeigu Interpolo vadu būtų išrinktas Rusijos atstovas Aleksandras Prokopčiukas, Lietuva turėtų svarstyti...

Įmonė pavargo ieškoti kaltų dėl neveikiančių IT paslaugų Rėmėjo turinys 2

Pirmaujanti inžinerinių įrenginių tiekimo ir aptarnavimo įmonė „Vilpra“, pernai pradėjusi naudotis debesijos...

Partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas pripažintas buvęs valstybės vadovu 3

Seimas antradienį pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija...

Mirė režisierius E. Nekrošius 8

Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66...

Laisvalaikis
08:48
VŽ paaiškina, kaip gali susvyruoti Th. May postas Premium

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May ir toliau namie dėl „Brexit“ susitarimo su ES patiria...

Baltųjų rūmų spaudos konferencijos: vieno klausimo taisyklė

Baltieji rūmai atstatė CNN žurnalisto Jimo Acostos spaudos leidimą, tačiau skelbia naujas taisykles,...

Rinkodara
10:21
Baltieji rūmai dar kartą taikosi į CNN žurnalisto teises

Nors JAV federalinis teismas penktadienį nurodė Baltiesiems rūmams atstatyti CNN žurnalisto Jimo Acostos...

Rinkodara
07:20
Kas juda, tas ir laimikius skaičiuoja 3

Lietuvos savivaldybių indekse tarp didžiųjų miestų – du lyderiai: Klaipėda ir Vilnius. Šiose pozicijose...

Afganistane apšaudyta karinė bazė, kur tarnauja Lietuvos kariai 4

Afganistane sekmadienį apšaudyta Kandaharo karinių pajėgų bazė, kur tarnauja Lietuvos specialiųjų operacijų...

Verslo aplinka
2018.11.19
Tarp geriausiai valdomų VVĮ – „EPSO-G“, prasčiausiai – „Registrų centras“

Tarp valstybės valdomų įmonių  (VVĮ) labiausiai gerojo valdymo principus atitinka UAB „EPSO-G“ ir UAB...

Verslo aplinka
2018.11.19
S. Skvernelis Briuselyje ragina NATO stiprinti oro gynybą Baltijos jūros regione 7

Briuselyje viešintis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį paragino NATO stiprinti oro gynybą...

Verslo aplinka
2018.11.19
Geriausių savivaldybių varžytinėse Vilnių šiemet įveikė Klaipėda 3

Ūkiškiausiai besitvarkančių didžiųjų savivaldybių rikiuotėje Vilnių šiemet įveikė Klaipėda. Lietuvos sostinė...

Verslo aplinka
2018.11.19
L. Linkevičius: Sakartvelo prezidento rinkimų data kelia abejonių dėl jų skaidrumo

Linas Linkevičius, užsienio reikalų ministras, pirmadienį pareiškė, kad antrojo Sakartvelo prezidento rinkimų...

Verslo aplinka
2018.11.19
Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė rinkimuose dalyvaus su komitetu 1

Širvintų rajono merė socialdarbietė Živilė Pinskuvienė savivaldos rinkimuose ketina dalyvauti su visuomeniniu...

Verslo aplinka
2018.11.19
Alytaus meras V. Grigaravičius antros kadencijos nesieks

Į visuomeninio komiteto „Alytaus piliečiai“ sąrašą įtrauktas Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius...

Verslo aplinka
2018.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau