GRESB: kiek tvarus jūsų NT verslas?
GRESB metodologija 2009 m. buvo sukurta kaip ESG (angl. environmental, social, governance) duomenų rinkimo, atskleidimo ir vertinimo etalonas finansų rinkoms. Šiuo įrankiu siekiama ne vien surinkti, validuoti ir įvertinti aktualią ESG informaciją, bet ir pateikti apibendrinančias ataskaitas, verslo įžvalgas – visa tai leidžia komunikuoti svarbią informaciją investuotojams, turto valdytojams ir plačiajai visuomenei.
„Lietuvoje GRESB įrankis kol kas nėra plačiai naudojamas, tačiau susidomėjimas juo regione sparčiai auga ypač dėl didėjančio spaudimo iš suinteresuotųjų šalių atskleisti su ESG ir tvarumu susijusią informaciją, bei įsigaliojus Europos Sąjungos reglamentams, kurie reguliuoja tokios informacijos atskleidimo privalomumą“, – teigia „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovas Kiril Simbirskij.
Pasak jo, GRESB įvertinimas leidžia atskleisti informaciją apie tai, kaip įmonė valdo savo ESG rizikas bei kokias su valdysena susijusias procedūras taiko. Taip pat padeda pasirengti informacijos atskleidimui pagal SFDR (Reglamentas (ES) 2019/2088) reikalavimus. Be to, GRESB įrankis pasitarnauja kaip būdas reikšmingai mažinti žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) riziką.
Būtinybė būti tvariu visais aspektais
NT sektoriaus tvarumo įvertinimas GRESB metodika vykdomas tikslingai, nes šis pasižymi reikšmingais aplinkosauginiais poveikiais per savo gyvavimo ciklą, taip pat turi nemažai su klimato kaita susijusių rizikų. Tuo tarpu netinkamas socialinių ir valdysenos rizikų valdymas gali sąlygoti turto vertės sumažėjimą bei sukelti žalą reputacijai – tai itin svarbu NT investuotojams.
„Pastatams suteikiami tarptautiniai tvarumo sertifikatai daugiausia dėmesio skiria aplinkosauginiams poveikiams ir iš dalies apima socialinius poveikius, tačiau nevertina su valdysena susijusių poveikių, kurie gali atsirasti dėl kontraversiškų veiklų vykdymo“, – aiškina pašnekovas.
Kaip pavyzdį jis nurodo galimą situaciją: NT vystytojas stato tvarius, sertifikuotus pastatus, tačiau pats nesilaiko skaidrumo ir etiško verslo principų – samdo nelegalius darbuotojus, darbo užmokestį moka „vokeliuose“ ir t. t.
„Tokiu atveju pastatas, turintis aukščiausius tvarumo įvertinimus, iš tikrųjų yra statomas pažeidžiant žmogaus teises, neužkertant kelio moderniai vergovei ar nelegaliam darbui, korupcinei veiklai ir kyšininkavimui, bei sukeliant kitus neigiamus poveikius. Tokia situacija nėra palanki investuotojams, siekiantiems, kad jų investicijos reikšmingai prisidėtų prie tvarios plėtros. Juo labiau, kilus reputacijos krizei pastatas praktiškai paveldi rizikas ir neigiamus poveikius ESG komponentams iš jo vystyme ar statyboje dalyvavusių verslo subjektų – vadinasi, krenta jo vertė ir patrauklumas“, – sako K. Simbirskij.
Pasak jo, būtent GRESB vertinimas padeda išvengti tokių situacijų – jis taikomas ne tik NT vystytojams, bet ir NT objektus valdantiems fondams.
Leidžia pasilyginti su konkurentais
Svarbią GRESB įvertinimo dalį sudaro realiai pasiekti rezultatai (angl. performance) – kai yra nagrinėjama, kaip yra mažinami neigiami poveikiai aplinkos komponentui, kaip yra valdomi ir gerinami poveikiai socialiniam komponentui. Nagrinėjamas pastato energijos vartojimo gerinimas, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, NT vystytojo ar fondo portfelį sudarančių sertifikuotų pastatų skaičius ir kt.
„GRESB padeda suprasti, kaip vertinamas subjektas atrodo lyginamosios grupės (angl. Peer group) atžvilgiu, t. y. ar jo veikla atitinka rinkoje vyraujančias praktikas, ar jas viršija, o galbūt yra žemiau nei rinkos vidurkis. Tai leidžia suvokti, kuriose srityse reikia pasitempti, o lyderiaujančioms įmonėms tai yra galimybė rodyti pavyzdį“, – sako K. Simbirskij.
GRESB balai ir reitingai yra suteikiami lyginant subjekto rezultatus su lyginamuoju etalonu (angl. benchmark), kuris sudaromas atsižvelgiant į kitų GRESB dalyvių pasiektus rezultatus. Galutinis įvertinimas pateikiamas 100 balų skalėje ir suteikiant žvaigždučių skaičių nuo 1 iki 5, kas parodo, kuriam kvantiliui priklauso rezultatai.
„Šiuo atveju 5 žvaigždutės nurodo, kad įvertinimo gavėjas yra tarp 20 proc. daugiausia balų surinkusių dalyvių, o 1 žvaigždutė – kad dalyvis yra tarp 20 proc. mažiausią balų skaičių surinkusių dalyvių. Tačiau net ir 1 žvaigždutę turintys dalyviai bendruoju atveju turi aukštesnės kokybės ESG rizikų valdymo procedūras ir pasižymi didesniu skaidrumu, nei įprastas rinkos dalyvis“, – pabrėžia „Vesta Consulting“ atstovas.
Pati GRESB metodika atitinka tarptautinius standartus ir gaires, nukreiptas į informacijos apie tvarumą atskleidimą: GRI, PRI, SASB, TCFD bei kitas.
Įvertinama kiekvienais metais
GRESB reitingas nėra vienkartinis įvertinimas – jis suteikiamas kiekvienais metais, atsižvelgiant į rinkos pažangą, todėl vertinimo dalyviai kasmet turi dėti pastangas, siekdami išlaikyti arba pagerinti prieš tai gautą įvertinimą.
„Pirminis įvertinimas pagal GRESB leidžia identifikuoti silpnąsias vietas, ypač tas, kurios yra susijusios su valdysenos praktikomis, rizikų vertinimu, suinteresuotųjų šalių įtraukimu. Įvertinus savo atitiktį pagal GRESB metodiką įmonė gali nustatyti kryptis, kuriomis turėtų būti dirbama, siekiant suvaldyti ESG rizikas“, – pasakoja K. Simbirskij.
Pasak jo, GRESB taip pat paskatina formalizuoti procedūras, kurios būna taikomos faktiškai, tačiau neturint specifinės politikos arba procedūros.
„Iš esmės GRESB ne tik leidžia identifikuoti rizikas ir galimybes, padeda suformuoti ilgalaikius tvaraus vystymo tikslus, bet ir padeda stebėti, kaip kinta NT portfelio rezultatai laike – kaip jis atrodo lyginant su konkurentais bei pritraukti investuotojų arba gauti palankesnes finansavimo sąlygas. Toks informacijos atskleidimas prisideda prie NT verslo skaidrumo didinimo ir padeda formuoti patikimo partnerio įvaizdį“, – sako tvarumo ekspertas.
