Nuo ko pradėti norint parengti produkto poveikio aplinkai deklaraciją?

Svarstant apie EPD deklaracijas savo gaminiams, įmonėms reikia atsižvelgti į tai, kad EPD rengėjams reikės pateikti gaminio poveikio aplinkai įvertinimui reikalingą informaciją – nuo gaminiui naudojamų žaliavų iki gaminio sutvarkymo būdų, kai šis nebėra naudojamas.

„Pirmiausia reikia pateikti norimo įvertinti produkto gamybos apimtis ir gamybos sąnaudas per vienerius metus. Tai reiškia, kad reikia pateikti informaciją ne tik kiek deklaruojamo produkto buvo pagaminta per vienerius metus, bet ir kiek gamyboje buvo sunaudota žaliavų, energijos, kuro, vandens ir kiek susidarė atliekų. Taip pat svarbia informacija laikoma tai, iš kur, kokiu atstumu buvo atsivežtos žaliavos, kur priduodamos ir kaip tvarkomos atliekos“, – pasakoja dr. S. Židonienė.

Pasak jos, svarbu pateikti informaciją ir apie tai, kaip deklaruojamas produktas yra sutvarkomas gyvavimo ciklo pabaigoje, kai tampa atlieka – ar jis perdirbamas, deginamas, pakartotinai naudojamas ar šalinamas sąvartyne.

„Visa ši informacija reikalinga tik EPD rengėjams atlikti skaičiavimus, jokia jautri verslo informacija nėra pateikiama EPD deklaracijoje, tad gamintojams dėl duomenų konfidencialumo nereikėtų nerimauti“, – pabrėžia pašnekovė.

Rengiant EPD deklaracijas specialūs tyrimai laboratorijose nėra atliekami, tačiau EPD rengėjams reikia pateikti įrodymus apie turimus sertifikatus, įdiegtus ISO standartus, žaliavų techninius pasus, žalios energijos sertifikatus ir kitus dokumentus, jeigu jų reikia skaičiavimams atlikti.

„Jeigu gamyboje naudojamos žaliavos turi savo EPD, taip pat labai svarbu pateikti šią informaciją, nes žaliavų EPD maksimaliai padidina deklaruojamo gaminio poveikio aplinkai įvertinimo tikslumą“, – sako dr. S. Židonienė.

Galioja 5 metus

EPD deklaracijų rengimo trukmė įprastai užtrunka 2-3 mėnesius – tai priklauso nuo gaminio sudėtingumo ir kaip gerai įmonė valdo savo turimą informaciją. Parengtoje EPD deklaracijoje pateikiama informacija apie gaminio technines charakteristikas, gaminio naudojimo būdus ir sritis, gaminio sudėtį ir poveikio aplinkai vertinimo rezultatai.

„EPD deklaracijos gali būti rengiamos patiems įvairiausiems gaminiams – dažniausiai statybinėms medžiagoms, maisto produktams, baldams, pakuotėms. EPD gali būti parengtas ir tekstilės gaminiams, pramonės įrenginiams, chemijos produktams, taip pat kai kurioms paslaugoms. Esminiai EPD deklaracijos rengimo procesai nesiskiria, nes vadovaujamasi tais pačiais kertiniais standartais, tačiau kai kurios produktų grupės turi papildomus, tik tai grupei, taikomus standartus“, – aiškina dr. S. Židonienė.

Pavyzdžiui, išskirtinis statybinių medžiagų EPD bruožas, kad rezultatai yra pateikiami per gyvavimo ciklo etapus, suskirstant juos į modulius, pavyzdžiui, A1 – žaliavų išgavimas, A2 – žaliavų transportavimas, A3 – gamyba ir t. t. Tuo tarpu kitų gaminių, kaip maisto, kosmetikos, pakuotės ir kiti, rezultatai gali būti pateikiami per tris etapus: pradiniai procesai (žaliavų išgavimas, jų transportavimas), esminiai procesai (gamyba) ir tolimesni procesai (gaminių išvežiojimas, jų naudojimas, sutvarkymas tapus atlieka). 

„EPD deklaracija suteikiama 5 metams. Jei per tą laiką gaminys buvo atnaujintas arba iš esmės pasikeitė gamybos procesai ir bent vienas iš rezultatų indikatorių padidėjo daugiau nei 10 proc., reikia iš naujo įvertinti produkto poveikį aplinkai ir atnaujinti turimą EPD deklaraciją. EPD atnaujinimo procesas yra šiek tiek greitesnis, nei naujo rengimas, tačiau vis tiek  reikia atlikti naujus skaičiavimus su atnaujintais duomenimis“, – sako nepriklausoma EPD vertintoja.

Pirmenybę teikia skandinavams

EPD deklaracijas registruoja nepriklausomos organizacijos – EPD operatoriai. Jos tikrina ir prižiūri, kad EPD būtų parengtos pagal reikiamus standartus ir taisykles, bei būtų verifikuotos nepriklausomos šalies.

Šiuo metu Europoje priskaičiuojama apie 15 EPD operatorių. Vieni jų labiau orientuojasi į savo šalies gamintojus ir labiau vertinami šalių viduje, kaip „EPD Italy“ (Italija) ar „FDES INIES“ (Prancūzija). Kiti, tokie kaip „EPD International“ (Švedija), labiau orientuojasi į visą Europą.

„Lietuvos įmonės dažniausiai renkasi Švedijos EPD operatorių „EPD International“ ir Norvegijos „EPD Norge“. Kadangi Lietuvos gamintojams dažniausiai  EPD deklaracijų prireikia norint pasiūlyti savo gaminius eksporto rinkoms, automatiškai renkasi norimose rinkose gerai žinomus ir atpažįstamus EPD operatorius“, – sako „Vesta Consulting“ atstovė.

Kiekviena EPD deklaracija turi unikalų registracijos numerį – EPD operatoriai naudoja savo koduotę, deklaracijoje nurodoma ir operatoriaus informacija, jo logotipas ir tinklalapis, kur galima pasitikrinti EPD registraciją.

Investicija į tvarumą

Produkto poveikio aplinkai įvertinimas yra mokama paslauga. EPD deklaracijos kaina susideda iš trijų dedamųjų: EPD rengimo, nepriklausomos šalies verifikavimo ir EPD operatoriaus mokesčių.

„Kiek reikės sumokėti už EPD rengimą, priklauso nuo kelių faktorių: gaminio sudėtingumo, gaminių grupės, gamybos vietų skaičiaus, kaina gali priklausyti ir nuo rengiamų EPD deklaracijų skaičiaus. Analogiškai nepriklausomos šalies verifikavimo kaina priklauso nuo EPD sudėtingumo, pasirinkto nepriklausomo vertintojo patirties ir kainodaros. EPD registracijos kaina operatorių platformose priklauso nuo operatoriaus pasirinkimo. Kiekvienas operatorius taiko savo kainodarą, priklausomai nuo įmonės dydžio, įmonės pajamų, registruojamų EPD skaičiaus. Operatorių kainodarą galima patikrinti jų puslapiuose“, – vardija dr. S. Židonienė.

Pasak jos, jei gamintojams kyla dvejonių, ar verta investuoti į EPD, pirmiausia jiems reikėtų sau atsakyti į klausimą – kokiu tikslu jiems yra reikalinga produkto poveikio aplinkai deklaracija: „Vieniems tai yra galimybė pasiekti užsienio rinkas, kuriose EPD deklaracija yra būtina sąlyga, kitiems – būdas įvertinti savo produkcijos poveikį aplinkai ir imtis pokyčių, siekiant tvaresnės gamybos.“