Tvarumo konsultantai: vidinių tvarumo specialistų ir išorinių konsultantų sinergija yra neišvengiama

Pastaraisiais metais tvarumo sritis Lietuvoje stipriai pasistūmėjo į priekį – duomenų saugos, klimato, lyčių lygybės ir kiti tvarumo iššūkiai visuomenėje tapo plačiau žinomi ir geriau suprantami. Prie tvarumo plėtros prisideda ir stiprėjanti Europos Sąjungos politika tvarumo kontekste.

„Prieš 5 metus buvo labiau įprasta girdėti apie įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, o dabar greta jų vis dažniau įvardinami tvarumo aspektai. Į pirmą planą iškilo ESG (angl. Environmenal, Social and Governance) reitingai ir strategijos, tampančios įprasta praktika įmonėms, siekiančioms pritraukti investuotojų, arba investiciniams fondams“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovas Kiril Simbirskij.

Spaudimą įmonėms užtikrinti tvarią veiklą, tvarių produktų ar paslaugų pasiūlą ir vertės kūrimą ne tik savo naudos gavėjams, bet ir platesniam ratui daro ir suinteresuotosios šalys – klientai, tiekėjai, partneriai, bendruomenė ir patys darbuotojai.

Tvarumo ataskaitų rengimas užtrunka kelis mėnesius

Verslui vystant tvarumo strategijas, neišvengiamai kyla poreikis komunikuoti suinteresuotosioms šalims apie įgyvendinamus pokyčius – rengiamos tvarumo ataskaitos. Dėl šios priežasties neretai laikoma, kad tvarumo ataskaitos rengimu turi rūpintis komunikacijos specialistai, ypač jei įmonė neturi dedikuoto tvarumo vadovo.

„Tokiu atveju, norint užtikrinti, kad tvarumo ataskaita atitiktų pasirinktus tvarumo ataskaitos rengimo standartus, o pateikiama informacija atspindėtų įmonės reikšmingas temas ir neklaidintų suinteresuotųjų šalių, aktualu, kad į šį projektą būtų įtraukiami išoriniai tvarumo konsultantai“, – pastebi K. Simbirskij.

Viskas gerokai paprasčiau, kai įmonė turi tvarumo vadovą ar dedikuotą specialistą, atsakingą už tvarumo valdymą ar koordinavimą – jis gali teikti turinį ir reikalingą informaciją apie įmonės progresą tvaraus vystymosi link, o komunikacijos specialistui belieka pasirūpinti tvarumo ataskaitos pateikimo forma.

Įprastai tvarumo ataskaitos rengimas trunka 2-3 mėn., procesą palengvina pasirinktas standartas. Pasak pašnekovo, įmonės dažniausiai tvarumo ataskaitas rengia pagal „GRI Universal Standards“.

„Šis standartas ne tik suteikia tvarumo ataskaitos rėmus ir nurodo aktualią informaciją, kurią reikia atskleisti kiekvienu atveju, tačiau ir yra lengvai kombinuojama su kitais standartais ar įmonės norima pateikti informacija“, – sako jis.

Procesas gali užtrukti tuo atveju, jei įmonė neturi atliktų suinteresuotųjų šalių ir reikšmingumo analizių. Itin sudėtingi būna pirmieji metai, jei įmonė nebuvo rengusi nuoseklios tvarumo strategijos, kuri ataskaitą praturtina detalia informacija apie organizacijos siekius, procesus, progresą siekiant nusistatytų tvarumo tikslų ir indikatorių.

Išorinis ar vidinis specialistas?

Pasak K. Simbirskij, įprastai vidinį tvarumo specialistą aktualu turėti didelėms įmonėms, kuriose tvarumo funkcijos valdymas reikalauja nemažai laiko resursų dėl veiklos kompleksiškumo ir kuriamų poveikių gausos. Dėl pastarųjų aspektų neretai prireikia ir išorinio tvarumo konsultanto pagalbos aktualiais klausimais.

„Mažoms ir vidutinėms įmonėms pakanka turėti kombinuotą vidinį specialistą, kuris be savo pagrindinių funkcijų atlieka ir tvarumo funkcijos koordinavimą, tačiau neretai ši kombinacija tampa iššūkiu pačiam specialistui, bandančiam imtis skirtingų veiklų vienu metu. Tokiu atveju siūlome apsvarstyti išorinio tvarumo vadovo paslaugą“, – sako pašnekovas.

Vidinio tvarumo specialisto ir išorinio konsultanto sinergija yra sveikintinas dalykas, nes organizacijų tvarumas apima aplinkosauginių, socialinių, valdysenos ir ekonominių poveikių valdymą bei jų balansą, o visas šias sritis išmanyti yra praktiškai neįmanoma.

„Šiuo metu rinkoje trūksta patyrusių ir tvarumo sritį gerai išmanančių specialistų, tad bendradarbiavimas yra neišvengiamas. Išoriniai tvarumo konsultantai išties gali turėti daugiau patirties dirbant su labai įvairiomis įmonėmis ir projektais bei geriau suprasti, kokie sprendimai įprastai veiksmingai taikomi rinkoje. Tačiau norint sukurti naudos klientui, visuomet reikia gerai pajausti vidinį įmonės pulsą, kadangi skirtingose įmonėse gali reikėti vis kitokių sprendimų ir kas veikia vienose, nebūtinai pasiteisins kitose įmonėse. Todėl patyrę išoriniai konsultantai paprastai siekia užmegzti glaudų bendradarbiavimą su įmonės atstovais – vidiniais tvarumo specialistais – ir pasikliauti jų patirtimi įmonėje“, – pabrėžia K. Simbirskij.

Ar įmanoma išmokti tvarumo?

Augant tvarumo specialistų poreikiui, su įmonės tvarumo valdymu susijusias atsakomybes gauna įvairių sričių darbuotojai. Pasak pašnekovo, vienos sėkmingos tvarumo specialisto karjeros formulės tiesiog nėra.

„Tvarumas yra plati sritis ir įvairių sričių specialistai gali įmonei suteikti naudingas ir unikalias įžvalgas bei specifines žinias, reikalingas spręsti tam tikrus tvarumo iššūkius. Tačiau svarbu, kad tvarumo specialistai gebėtų suprasti ir vertinti platų bei itin sudėtingą tvarumo kontekstą, kaip skirtingi tvarumo aspektai (poveikiai, sprendimai, priemonės) sąveikauja tarpusavyje ir siejasi su globaliais bei lokaliais tvarumo iššūkiais. Ne ką mažiau svarbu įvertinti, kur atsiranda tvarumo principams prieštaraujančios įtampos, galinčios kurti neigiamą poveikį aplinkai ar ilgiajame laikotarpyje ir pačiai įmonei“, – pasakoja „Vesta Consulting“ atstovas.

Šiuo metu Lietuvoje universitetai tik pradeda siūlyti tvarumui dedikuotas mokslo programas. Daug paprasčiau jas galima rasti užsienio švietimo įstaigose, kuriose noriai žinių semiasi ir Lietuvos tvarumo specialistai. Pasak K. Simbirskij, praktinis darbas tvarumo srityje yra ne ką mažiau svarbus nei teorija: „Tvarumo kontekstas nuolat kinta, tad konkrečių priemonių įgyvendinimas gali tapti iššūkiu.“

Pašnekovas įsitikinęs, organizacijų tvarumas yra itin dinamiška disciplina, nuolat kintanti dėl atsirandančių gerųjų praktikų ir ją reguliuojančių įstatymų, direktyvų ir reglamentų, dėl ko tvarumą galima laikyti nuolatinio mokymosi procesu.