Lenkija atnaujino Darbo kodeksą: įteisintos darbo iš namų išimtys ir blaivumo tikrinimas
Įsigaliojus naujai tvarkai, darbdaviai nebegalės atsisakyti išleisti kai kurių darbuotojų dirbti namie. Į šią grupę įeina vaikus iki 4 metų auginantys darbuotojai, tie, kurie prižiūri neįgaliuosius, nėščiosios. Šioms grupėms priklausantiems žmonėms darbdaviai privalės leisti dirbti namie, jeigu jų darbo pobūdis tai leidžia, rašo portalas „Notes From Poland“.
Tuo metu tie žmonės, kurie įprastai dirba biure ir nepatenka į Darbo kodekse numatytas išimtines grupes, turės teisę namie dirbti iki 24 dienų per metus. Tokius prašymus darbuotojas galės pagrįsti savo nuožiūra.
Darbo kodeksas taip pat numato prievolę personalui būtinai dirbti namie, jeigu įvyksta kritiniai atvejai, pavyzdžiui, prasideda pandemija.
Kodekso papildyme taip pat numatyta, kad abejonių dėl darbuotojų blaivumo turintis darbdavys turės teisę jį patikrinti. Tai bus galima padaryti įtariant, kad žmogus yra apsvaigęs arba esant būtinybei apsaugoti kitų darbuotojų sveikatą, gyvybę ar nuosavybę.
Kompensacijos už elektrą ir kitus patarnavimus
Žmonės, dirbantys namie, turės teisę kreiptis dėl kompensacijų už išlaidas, kurias patiria neišėję į biurą, pavyzdžiui, už elektros sąnaudas, interneto ryšį ar kitus patarnavimus.
Nuotoliu dirbantys žmonės privalės užtikrinti, kad namie turi tinkamą aplinką ir darbo priemones, kad galėtų kokybiškai dirbti. Jeigu žmogus to užtikrinti negali, bet turi teisę dirbti namie, priemones privalės parūpinti darbdavys.
VŽ anksčiau rašė, apie 50 šalių atliktą tyrimą apie darbą iš namų ir jo reglamentavimą skirtingose valstybėse.
Vienas iš tirtų aspektų buvo kompensacijos už elektros ir kitas išlaidas darbuotojams, kurie dirba namie.
Studiją pristačiusio Liudgardo Maculevičiaus, „Rodl & Partner“ advokato, teigimu, didžiausias skirtumas tarp nuotolinį darbą teisiškai reglamentuojančių valstybių yra būtent kompensacijų mokėjimas.
„Vienos valstybės gana įsakmiai reglamentuoja, kad darbuotojui turi būti kompensuojama tam tikra sąnaudų dalis, pavyzdžiui, už elektrą, šildymą, darbo vietos įrengimą, o kitos valstybės to nereglamentuoja. Tai dažniausiai lieka laisvam darbuotojo ir darbdavio susitarimui“, – apibendrina teisininkas.
Pasak pašnekovo, vienais atvejais susitarimai gerai veikia, kai įmonės nutaria kompensuoti dalį darbuotojo patiriamų išlaidų. Tačiau yra ir darbdavių, kurie vengia bet kokių kompensacijų. Kai tokios taisyklės nereglamentuojamas nacionaliniu lygiu, darbo ginčų baigtis paprastai palankesnė darbdaviui.
