Pandemija sprogdina Europos darbo rinką: kur dings 59 mln. darbo vietų

Lietuvos verslui COVID-19 atsiliepė skaudžiai – beveik 87% įmonių pajuto neigiamą koronaviruso poveikį, per 70% verslų pajamos smuko, atšaukus karantiną dauguma tikisi neigiamos ekonominės aplinkos, tačiau darbuotojus stengiasi išsaugoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Keletą savaičių taikiusi griežtas karantino priemones, Europa apmaldė įsisiautėjusios koronaviruso pandemijos mastą. Tačiau akivaizdu, kad vienodai efektyviai apsaugoti žmonių gyvybės ir jų gyvenimo būdo neįmanoma. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje COVID-19 sukelta krizė pasiglemš 59 mln. darbo vietų.

Lietuvos verslui COVID-19 atsiliepė skaudžiai – beveik 87% įmonių pajuto neigiamą koronaviruso poveikį, per 70% verslų pajamos smuko.
Visuotinis karantinas tapo katalizatoriumi ir pagreitino verslo procesų robotizavimą ir skaitmeninimą.
Mokslininkų, tyrusių ekonominius padarinius ir poveikį darbo rinkai po SARS ir MERS epidemijų, yra nustatyta, kad pažeidžiamiausios darbuotojų grupės krizės laikotarpiu tampa dar labiau pažeidžiamos.
Epidemijos darbo rinką veikia dviem kryptimis: jaučiamas darbo jėgos poreikio sumažėjimas, dėl baimės užsikrėsti keičiasi darbuotojų elgesys.

Daugelis ekonomikos ekspertų COVID-19 sukeltą sumaištį lygina su 2008–2009 m. krize, kai finansinis šokas labai greitai tapo realiais ekonominiais padariniais. Prasidėjusi kaip viešosios sveikatos krizė, pandemija dabar irgi sėja ne tik mirtis, paniką, bet ir aštrius ekonominius padarinius. Anot konsultacijų bendrovės „McKinsey“, kuri atliko tyrimą ir aiškinosi, kokį poveikį COVID-19 turi Europos darbo rinkai, priežastingumas aiškus: karantinas tapo smūgiu verslui ir kartu – darbuotojams.