Krizės pamokos: arba nuskęs visi, arba dalies atsikračius, kiti turės šansą išgyventi

„Demonstracija žygiuoja, visi dainuoja, mojuoja vėliavėlėmis ir įžygiuoja į tunelį, kurio gale – grotos. Priekinius žmones jau traiško, o einantys demonstracijos gale vis dar dainuoja“, – metaforiškai apie 2008-ųjų krizę kalba Gintautas Pangonis, AB „Grigeo“ prezidentas.

Pasak jo, panaši situacija buvo ir prieš dešimtmetį, kai atrodo, kad ekonomika klesti, tačiau randasi šiokių tokių keistų ženklų. Mat kai kurios verslo šakos vis dar veikia stabiliai, o kai kurios ima stagnuoti.

Įmonė veiklą vysto trimis kryptimis: gamina pakuotes, medienos plaušo plokštes ir higieninį popierių. Kad reikalai stabtelėjo ne trumpam ir laikinai, bendrovė suprato, kai rinkoje nebebuvo kas perka plokštes, kurios naudojamos baldų gamyboje. Nors buitinio higieninio popieriaus pardavimai nepakito, nuosekliai ėmė mažėti verslui skirto popieriaus užsakymai iš įmonių ir restoranų.

Vadovas kalba atvirai, kad tuo metu, net ir matant neigiamas tendencijas, nesinorėjo tiesiog imti ir sustabdyti gamybą. Tačiau kai sandėliai buvo pripildyti pagamintos produkcijos, o pardavimai mažėjo arba jų nebuvo, teko imtis drastiškų priemonių.

Kriziniu laikotarpiu, pasakoja p. Pangonis, kasdien ieškota būdų, kaip efektyvinti veiklą, kokių priemonių imtis, kad pavyktų išgyventi sunkmetį.

„Krizė – tas laikotarpis, kai iš tiesų galima efektyvinti veiklą. Sunkmečiu atleidome apie 50–60 darbuotojų. Pasirodė, kad galime dirbti ir be tiek žmonių. Vadinasi, gerais laikais tapome ne tokie efektyvūs, galbūt ir darbuotojai atsipalaidavo“, – pasakoja vadovas ir priduria, kad net ir padidinus gamybos apimtį darbuotojų skaičius negrįžo į ikikrizinį laikotarpį.

Kokias sunkmečio pamokas išmoko AB „Grigeo“ daugiau skaitykite „VŽ Premium“.