Darbo tarybos: palengvins darbdavio naštą?
Darbdaviai tik pradeda gilintis į tai, kokie yra DK pakeitimai ir kaip reikės juos įgyvendinti. „Verslininkai kol kas neskuba, per galvą nesiverčia – daugiau klausia, dalyvauja mokymuose, konsultuojasi. Matyti, kad įmonės jaučia moralinę teisę neskubėti: jei įstatymo leidėjas taip ilgai dėl DK diskutavo, tiek daug viską keitė, ir verslininkai neprivalo nuo pirmų dienų viską suprasti ir diegti“, – VŽ padėtį yra apibūdinęs Tomas Bagdanskis, DK klausimais konsultuojantis advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ vadovaujantysis partneris. Kita vertus, dėl naujų DK nuostatų taikymo įmonėms kyla nemažai klausimų, tad jos renkasi taktiką palaukti institucijų ir teisininkų išaiškinimo.
Pagal naująjį DK kiekvienoje bendrovėje, turinčioje daugiau nei 20 darbuotojų, tarybos turėtų būti įkurtos iki šių metų galo. Nors prievolė steigti tarybas šiame kodekse yra griežtesnė, pačių tarybų funkcijos – siauresnės. Darbo tarybos nebeturi galios rengti kolektyvines sutartis, kuriose darbuotojai su darbdaviais galėtų susitarti dėl atostogų ar algų, Ši galia priklauso tik profesinėms sąjungoms. Jei darbdavys nori kolektyvinės sutarties, jis yra priverstas inicijuoti steigti profesinę sąjungą ir skatinti darbuotojus tapti jos nariais. Jei bent trečdalis įmonės darbuotojų priklauso profesinei sąjungai, darbo tarybos steigti nereikia.
Kuriant darbo tarybas, pagrindinė darbdavio prievolė – suorganizuoti darbo tarybos rinkimų komisiją: ją sudaro 3–7 asmenys, kurie turi ilgiausią stažą bendrovėje. Komisija turi surengti pirmuosius darbo tarybos rinkimus, registruoti kandidatus ir t. t. Darbo tarybos nariais, kurie renkami 3 metų kadencijai, gali būti darbuotojai, kurie įmonėje dirba daugiau kaip 6 mėnesius. Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti taryboje.
Giedrė Domkutė, advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė, VŽ aiškina: darbdavys turi būti suinteresuotas, kad taryba veiktų efektyviai, kad tai nebūtų mistika: turėtų būti susitarimas dėl darbo laiko skyrimo tarybos funkcijoms vykdyti, dėl priemonių, patalpų skyrimo, bendradarbiavimo principų, informacijos pateikimo ir kt. Ir nepamiršti nuostatų dėl konfidencialumo.
Teisininkė tikina, kad darbo tarybos gali duoti naudos įmonei, – kokybiškai veikiančios darbo tarybos gali bendrovėje įvesti daugiau skaidrumo, nukelti nuo darbdavio pečių dalį sunkių sprendimų naštos. Pasak p. Domkutės, dažnai būna, kad darbuotojams tiesiog pranešama apie įvykusį faktą, – įkurtos darbo tarybos atliks tarpininko funkciją, padės priimti sprendimus, informuos apie juos darbuotojus. Darbo tarybos gali sumažinti ir darbo ginčų skaičių, pvz., mažinant etatų skaičių įmonėje ir atleidžiant dalį darbuotojų, vykdančių tą pačią funkciją, reikia su darbo taryba derinti kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kas bus atleistas. O atranką vykdo komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas tarybos narys. „Nuo darbdavio tam tikra prasme nukeliama atsakomybė“, – teigia p. Domkutė (VŽ, 2017 08 10).
Verslas neskuba įgyvendinti DK nuostatų pirmiausia dėl skirtingo jų interpretavimo. Net Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojai kartais pateikia skirtingus atsakymus į tą patį klausimą – nelygu pas kokį specialistą pateksi. Pasak teisininkų, VDI yra institucija, kuri orientuojasi į darbuotojų gynimą, todėl DK nuostatas interpretuoja per šią prizmę. Tačiau teismų išaiškinimai gali būti kitokie nei inspekcijos. Premjeras Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad ir po liepos 1 d., kai įsigaliojo naujas DK, bus galima teikti pasiūlymus, juos svarstyti ir galbūt taisyti bei papildyti DK.
VŽ nuomone, jei jau buvo įteisintas toks nevisiškai tobulas DK, jokių baudų darbdaviai neturėtų sulaukti – juolab kad dar nėra susiformavusi nauja teisminė praktika, ir kurioje vietoje yra teisybė, nesiryžtų tvirtinti niekas. Tad vienodo atsakymo į tą patį klausimą, ko gero, teks palaukti.
