Investavimo evoliucija: kuo patrauklios alternatyvios investicijos

Vaidotas Rūkas, „SB Asset Management“ vadovas, sako, kad investavimo kreivė Lietuvoje jau kurį laiką krypsta tik į viršų: investuojančių žmonių daugėja ir sumos didėja.

„Investavimas yra išmintingas taupymas. Yra žmonių, kuriems dar reikia išsiugdyti geresnius taupymo įgūdžius, o tiems, kuriems tai jau pavyksta, verta apsvarstyti išmintingo taupymo galimybes“, – teigia jis.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose šiuo metu sukaupta apie 8 mlrd. Eur, o investiciniams fondams patikėta apie 0,5 mlrd. Eur. Investicinius fondus šiuo metu yra įsigiję apie 100 000 šalies gyventojų – per pastaruosius trejus metus jų skaičius padvigubėjo. Tai rodo, kad investuotojai, pradėję nuo pensijų fondų, įvertina jų rezultatus ir ryžtasi plėsti savo akiratį, atsigręždami į kitus taupymo ir investavimo būdus, tokius kaip alternatyviosios investicijos.

Anot V. Rūko, saugesnių investavimo galimybių ieškantys gyventojai gali rinktis obligacijas ar jų fondus, o tie, kas siekia aukštesnės ilgalaikės grąžos, greta lietuviams įprastų investicijų į nekilnojamąjį turtą, vis labiau domisi ir alternatyviosiomis investicijomis.

„Privačios alternatyviosios investicijos, kaip ir tradicinės, apima tas pačias tris turto klases: akcijas, skolos priemones bei fizinį turtą. Nuo tradicinių investicijų jos skiriasi tuo, kad viešose akcijų ar obligacijų biržose jų neįsigysi.

Galimybė investuoti privačiose rinkose atveria gerokai daugiau galimybių pasiekti ir nekilnojamąjį turtą kartu su žeme ir mišku, infrastruktūros objektais bei atsinaujinančia energetika, taip pat ir privačių įmonių akcijas bei skolinimą joms“, – atsiveriančias galimybes vardija V. Rūkas.

Jis teigia, kad tai, jog alternatyviojo turto populiarumas auga, identifikuoja Lietuvos Banko skelbiamos apžvalgos apie IISKIS turto ir dalyvių skaičių.

“IISKIS – kolektyviniai investavimo subjektai, skirti profesionaliems, pasiturintiems investuotojams. Šių fondų valdomas turtas ir dalyvių skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo net penkis kartus, – populiarumo rodikliais dalinasi V. Rūkas. – Vis dėlto, dėl investuojamų sumų ribojimų jis yra pasiekiamas tik nedidelei daliai gyventojų. Situaciją norime pakeisti patys atverdami langą privačioms alternatyviosioms investicijoms ir mažmeniniams investuotojams”.

Pasieks, kas nepasiekiama

Metaforinis langas, apie kurį kalba V. Rūkas – mažmeniniams investuotojams skirtas naujas atvirojo tipo specialusis, į kitus kolektyvinio investavimo subjektus investuojantis „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“, kurį birželį pristatė jo vadovaujama Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonė „SB Asset Management“.

„2022 m. įkūrėme pirmąjį alternatyviųjų investicijų fondą, kuris suteikė galimybę mažmeniniams investuotojams investuoti į diversifikuotą skirtingų alternatyvių turto klasių portfelį.

Antrasis toks fondas pradėjo veiklą pernai. Trečiasis fondas taip pat yra sukurtas specialiai investavimui į visas turto rūšis: įmones (jų akcijas), skolos priemones, iš dalies – ir į fizinį turtą. Esminis naujojo fondo išskirtinumas – suteikiama likvidumo galimybė. Į pirmuosius du mūsų alternatyviųjų investicijų fondus žmonės investavo dešimčiai metų ir tuo laikotarpiu pasitraukti negali“ – pasakoja V. Rūkas.

Investicijomis į šį fondą galima pasiekti tokias privačias rinkas, kurių neprofesionalūs investuotojai pasiekti negali.

„Paprastai alternatyviosios turto klasės yra prieinamos tik profesionaliems investuotojams, galintiems skirti nuo 125 tūkstančių eurų. „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ leidžia alternatyviąsias turto klases pasiekti mažmeniniams investuotojams su 5000 eurų.  Turėdami daugiau ir platesnių investavimo galimybių investuotojai tuo pačiu galės aiškiau planuoti savo investicijų prioritetus – siekti geresnės grąžos galimybių ar rinktis mažesnę riziką“, – sako vadovas.

Jis patikslina, kad formulės, kuri apibrėžtų, kiek privačiųjų alternatyvų turėtų būti investicijų krepšelyje, nėra – paprastai viešai prieinamose analitinėse publikacijose kalbama apie tai, kaip keičiasi portfelio charakteristikos, kai jį sudaro trečdalis privačių alternatyvų.

„SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ investuos į pasaulyje ir Baltijos regione žinomų privataus kapitalo valdytojų, tokių kaip Švedijos EQT, Šveicarijos „Partners Group“ ar Lietuvos „Invalda INVL“ grupės valdomus investicinius fondus bei kitą alternatyvųjį turtą. 

Šių fondų portfeliuose – ir tokios konkrečios, gerai žinomos įmonės, kaip lietuviškasis vienaragis “Vinted” ar Šveicarijos laikrodžių gamintojas “Breitling”.

„Investuotojams sieksime 8-8,5 proc. vidutinės metinės grąžos jau atskaičius visus mokesčius ir tikime, kad tai gali būti patraukli ilgalaikė investicija 8 ar 10 metų laikotarpiui“, – pažymi V. Rūkas.

Rinka pasirengusi

Paklaustas, kodėl alternatyvių investicijų fondai atrodo paklausūs pačiai valdytojų komandai, V. Rūkas sako, kad jie yra ilgamečio įdirbio rezultatas. 

„Šiaulių banko grupės valdomų pensijų fondų išskirtinė strategijos dalis yra investuoti į privačias alternatyvas. Mūsų valdytojų komanda alternatyviųjų investicijų atranką daro jau ne vienus metus ir yra sukaupusi didžiulį patirties bagažą, kuris paskatino žengti logišką žingsnį: savo kompetencijos rezultatą pasiūlyti ne tik per pensijų fondus, bet ir tiesiogiai investuotojams, ieškančių savo portfeliui tinkamų investicijų, kurių iki šiol jie negalėjo pasiekti“, – pasakoja V. Rūkas. 

Jis sako, kad ženklų, jog rinka yra pasiruošusi tokiam produktui, buvo nuo pat pradžių 

„Tie, kas investuoja, tikrai žino, kas yra privačios alternatyvos, suvokia jų privalumus,  trūkumus ir vertę, kodėl gali būti naudinga turėti tokį instrumentą savo krepšelyje.  Nemažai investuotojų, išgirdę apie naują fondą, patys kreipėsi, išreikšdami norą investuoti. Vadinasi, lietuviai investuotojai žino tokią investicijų formą bei yra pasirengę ja pasinaudoti“, – teigia pašnekovas. 

Ar tokia investicija turi trūkumų? Žinoma. Ko gero akivaizdžiausias – atlygis valdymo įmonei už fondo valdymą. Alternatyvių investicijų krepšelį susiformuoti pačiam gali būti pigiau su bent dviem sąlygomis – jeigu užtenka asmeninio laiko bei kompetencijų ir, nelengvai įveikiama kliūtis mažmeniniam investuotojui, - didelių sumų, su kuriomis galima belstis pas pasaulio alternatyvaus turto valdytojus, kaip Šveicarijos „Partners Group“ ar Švedijos EQT. 

Šias kliūtis įveikia „SB Asset Management“, tiek parinkdama perspektyvius investavimo objektus, tiek apjungdama klientų lėšas ir taip atverdama duris į gana uždarą pasaulinių investicinių fondų ratą. 

Daugiau informacijos apie „SB Alternatyviųjų investicijų fondą III“ rasite www.sb.lt/aif3. 

Svarbu žinoti: 

Investicijos į atvirojo tipo specialiojo investicinio fondo, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus „SB alternatyviųjų investicijų fondo III“ (toliau – Fondas) investicinius vienetus yra susijusios su investicine rizika ir kitomis rizikomis, nurodytomis Fondo taisyklėse ir prospekte. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, investuotojas gali atgauti mažiau nei investavo arba net prarasti visas investuotas lėšas. Fondo valdymo įmonė UAB „SB Asset Management“ (toliau – Valdymo įmonė) negarantuoja investicijų pelningumo. Investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti, turėtų pats ar padedamas investicijų konsultantų įvertinti Fondo investavimo strategiją, taikomus mokesčius, visas su investavimu susijusias rizikas bei atidžiai perskaityti Fondo prospektą, taisykles, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir kitus investuotojams skirtus dokumentus, kuriuos galima rasti interneto svetainėje www.sb.lt/aif3 ar nemokamai gauti klientų aptarnavimo vietose. 

Fondas didesniąją turto dalį investuos į kitus kolektyvinio investavimo subjektus. Į kitus nei suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant nustatytus reikalavimus atitinkančius specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus, informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus ir kitus nei suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus, kurie savo ruožtu didžiąją dalį turto investuoja į alternatyvaus turto kategoriją, apimančią privatų kapitalą, skolą, tikrąjį turtą (daugiausiai infrastruktūra),  kitas alternatyvaus turto klases (toliau – Alternatyvieji KIS), gali būti investuota iki 100 proc. Fondo turto. Fondo veiklos pradžioje ir (ar) nesant galimybės Fondo turto investuoti į Alternatyviuosius KIS, ir (ar) siekiant valdyti Fondo likvidumo riziką, Fondo turtas, laikantis diversifikavimo reikalavimų, gali būti investuojamas į investicinių fondų, investuojančių į skolos vertybinius popierius, investicinius vienetus ir (ar) kitas pinigų rinkos (įskaitant indėlius) ar skolos finansines priemones (tiesiogiai ar per kitus kolektyvinio investavimo subjektus). Investuojant Fondo turtą pirmenybė bus teikiama kitiems Valdymo įmonės valdomiems kolektyvinio investavimo subjektams. Fondas sieks investuoti į tokį kolektyvinio investavimo subjektų portfelį, kurio siekiama vidutinė metinė grąža atskaičius mokesčius yra 8- 8.5 proc.(konkretus dydis priklauso nuo investuotos sumos). Valdymo įmonė atkreipia investuotojų dėmesį, kad faktiniai Fondo investicinės veiklos rezultatai gali būti ir kitokie, o Valdymo įmonė negarantuoja nei investicijų pelningumo, nei to, kad Fondo veiklos tikslai bus pasiekti. 

Fondas yra atvirojo tipo, tačiau pirmus 2 metus nuo Fondo veiklos pradžios gali būti taikomas iki 10 proc. išpirkimo mokestis, o Fondo vienetų išpirkimas bus vykdomas Prospekte ir Taisyklėse nustatyta tvarka. 

Visa išdėstyta informacija yra reklaminio – informacinio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į Fondo investicinius vienetus. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar jo dalis.