Praleistos progos patylėti

Prezidentės Dalios Grybauskaitės naujametis sveikinimas sukėlė tikrą šaršalą valstiečių stovykloje, tiksliau – jų vadavietėje. Žodis „populizmas“ tarsi ugnimi nutvilkė antrą ir trečią šalies asmenį, vakar prie jų prisijungė ir pats valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis. Šalies vadovė, pabrėždama, kad 2019 m. laukia daugybė iššūkių šalyje ir tarptautinėje arenoje, pareiškė: „Viską įveiksime, jeigu neleisime įsigalėti karingam neraštingumui ir agresyviam populizmui.“ Žodis „populizmas“ buvo suprastas kaip raktinis. Pirmasis „ant ambrazūros“ krūtine puolė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sukritikavęs prezidentės linkėjimą kovoti su šiuo reiškiniu.

„Manau, kad kartais susigalvojame po kokią iškilesnę frazę, kurią naudojame, kad ji būtų cituojama“, – „klastą“ įžvelgė jis. Premjeras Saulius Skvernelis buvo kiek gudresnis – jis tiesiog pasakė, kad p. Grybauskaitės žodžiai negali būti taikyti valstiečių atžvilgiu. Tik, matyt, savo nuomonės ministras pirmininkas nesuskubo (ar nepagalvojo) suderinti su jį premjeriavimui delegavusios partijos vadovu. Nes p. Karbauskis vakar žodžių į vatą nevyniojo ir kritiką tuoj pat prisimatavo sau. Regis, valstiečių vedliui populizmas ir yra skaudžioji nuospauda, kurią gelia net ir jos neliečiant. Ką įžvelgė p. Karbauskis naujamečiame šalies prezidentės sveikinime? Pasirodo, agitaciją prieš rinkimus.

„Jau nebe prezidentė šneka su tauta, kaip norėtųsi, kad būtų, o šneka žmogus, kuris galvoja, o kas tuos rinkimus laimės. Supratome, kad „ne tie laimėjo“, tą girdėjome, bet taip grubiai pereiti į rinkimų retoriką, tai nepuošia prezidentės“, – neištvėrė vakar valstiečių guru. Ir perspėjo šalies vadovę: „Nereikia per paskutinį pusmetį savo įvaizdį sudarkyti iki to, kad pereitų į atvirą agitavimą prieš vienus.“

O gal p. Karbauskiui, Seimo Kultūros komiteto pirmininkui, piliečiui, pirmiausia reikėtų susirūpinti savo įvaizdžiu? Ir suprasti, kad kalba ne apie konkrečią personaliją, o apie prezidentinę instituciją – aukščiausią šalies valdžią. Ir kad į ją besišluostantys kojas menkina ir patys save.

Tik ne valdantiesiems kalbėti apie p. Grybauskaitės „rinkimų retoriką“. Šį arkliuką pasikinkė ir šuoliais pirmyn varo būtent valstiečiai, kurie vis neišdrįsta viešai paskelbti savo kandidato į prezidento postą – nors tai seniai žinoma vieša „paslaptis“. O ta „paslaptis“ p. Skvernelio asmenyje irgi rado, ką paauklėti – jo dėmesio neišvengė žinomas ekonomistas, Lietuvos banko vadovo pavaduotojas, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Raimondas Kuodis. Žmogus, dalyvavęs kuriant ilgalaikę Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 m. strategiją, dalies apie valstybės finansų strategiją autorius, premjero nemalonės irgi susilaukė už kritiką. Mokesčių reformą „išdrįsusį“ sukritikuoti ekonomistą buvęs policininkas pasiuntė rūpintis savo reikalais – „koncentruotis būtent į tas funkcijas, kurios pavestos Lietuvos bankui“.

Stebina, kad jau ne pirmus metus valdžioje besisukiojantys asmenys taip ir neįgijo nei politinės išminties, nei politinės (ir ne tik) kultūros – rinkimų šviesa akina, žodžių nebėra kada atsirinkti. Taip ir knieti minėtai trijulei priminti garsiąją buvusio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco frazę apie „praleistą progą patylėti“. Nes nepatylėjo ir p. Pranckietis, pareiškęs, kad populizmas visada buvo ir bus, o „per rinkimus yra žadama daugiau, nei galima įgyvendinti“.

VŽ nori paklausti – tai ko tuomet pykstate ant prezidentės? Ir ko veržiatės aukštyn, į šalies vadovo postą, jei patys pripažįstate, kad rinkimų pažadai – muilo burbulas?