Kitąmet pasienyje turinčios atsirasti tvoros statyba taps ypatingos svarbos projektu
Penktadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė aptarė ir kitą savaitę šaukiamai Seimo neeilinei sesijai pateikė specialaus įstatymo projektą dėl fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo.
Greitai ir maksimaliai skaidriai
Įstatymu numatoma pripažinti fizinio barjero pasienyje statybą ypatingos svarbos projektu ir sudaryti jam kai kurias išlygas vykdant viešųjų pirkimų, statybos leidimų gavimo ir kitas procedūras.
Anot premjerės Ingridos Šimonytės, šis įstatymo projektas turi sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, kuri stabdytų pastarosiosmis savaitėmis gerokai pagausėjusį neteisėtų migrantų antplūdį: „Čia turime rasti gerą balansą tarp dviejų užduočių: maksimaliai trumpo laiko, bet ir maksimaliai įmanomo skaidrumo šiomis sąlygomis, nes projektas yra didelis ir brangus.“
Įstatymo projekte, Vyriausybės vadovės nuomone, šis balansas yra atspindimas.
Seimo prašoma teikiamą įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka per kitą antradienį šaukiamą neeilinę sesiją.
Kas rašoma įstatyme?
Įstatymo projekte numatyta, kad „skubus fizinio barjero prie Lietuvos valstybės sienos ir kartu ES išorės sienos su Baltarusija įrengimas turi strateginę reikšmę“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“.
Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 m.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.
Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą.
Numatyta, kad projekto įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.
Ketvirtadienį premjerė buvo susitikusi su parlamentinių partijų atstovais, kurie išsakė savo pritarimą Vyriausybės planuojamam įstatymo projektui.
Aptarė Seimo komitetai
Penktadienį surengtas uždaras Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendras posėdis, kuriame aptarta situacija pasienyje. Posėdyje pristatytas fizinio barjero diegimo Baltarusijos pasienyje projektas, aptartos jo finansavimo galimybės, viešųjų pirkimų procedūros ir teisės aktų pakeitimai, reikalingi sklandžiam projekto įgyvendinimui.
Priimtas bendras dviejų komitetų sprendimas, raginantį visu valstybės sienos su Baltarusija perimetru per kuo trumpesnį laiką sustiprinti valstybės sieną fiziniu barjeru.
Po komitetų posėdžio Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, sakė, kad Vyriausybė siekia fizinę sieną su Baltarusija pastatyti kuo greičiau, bet terminai priklausys nuo medžiagų tiekimo ir kitų aplinkybių.
„Mūsų prioritetas padaryti taip, kad fizinis barjeras atsirastų kuo greičiau, ir pakeitimai, kurie siūlomi projekte, labai padėtų, palengvintų, bet labai sunku pasakyti konkrečiai apie datą, kadangi klausimai yra ir su medžiagų tiekimu“, – žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.
„Mes neturime laiko diskusijoms, procedūroms, formalumams, mes turime turėti maksimaliai greitai fizinį barjerą“, – pridūrė ministrė.
Anot jos, statybos terminai priklausys „nuo medžiagų tiekimo ir kitų dalykų“: „Ne formalizuoti, o imti ir statyti. Yra medžiagų, yra tiekėjai, yra žmonės, kurie gali statyti, ir statom, tiesiog toks principas.“
Y formos tvora 508 km pasienio ruože
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) siūlymą, 508 km pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. Eur.
I. Šimonytė užsiminė, kad tvoros pasienyje su Baltarusija įrengimo projektą bus pavesta įgyvendinti vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4.100 migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
REKOMENDUOJAME
