Metai be proveržio, kur valdžia ves 2018-aisiais?

Publikuota: 2017-12-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Seimo valdantieji praėjusį rudenį dūsavo, kad 2017-uosius teks gyventi su praėjusios valdžios sudarytu valstybės biudžetu, o vakar patvirtino jau pačių parengtą 2018-ųjų biudžetą. Vilius Šapoka, finansų ministras, pristatydamas pagrindinį šalies finansinį dokumentą, nesikuklino: pasak jo, tai bus pirmasis nedeficitinis biudžetas, kai atkurta nepriklausomybė, tai bus skurdo mažinimo biudžetas. Tačiau ekonomistai suskubo užpilti šalto dušo: numatytos priemonės nepadės nei sumažinti skurdo, nei kovoti su nelygybe. Šis biudžetas nesuteiks galimybių pasiekti proveržį.

Finansų ministras šalia kovos su skurdu išskyrė ir kitas prioritetines biudžeto kryptis – socialinės atskirties mažinimą, dėmesį krašto gynybai, sveikatos apsaugos užtikrinimui etc. Ką reiškia garsi premjero Sauliaus Skvernelio frazė, esą „2018 metais kiekvienas žmogus pajus, kad valstybė juo rūpinasi“? Kad vidutinis pensininkas gyvens ties skurdo riba? Kad demografinius rodiklius smarkiai pagerins 30 Eur išmoka už vaikus?

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių analitikas, iliuzijomis negyvena: pasak jo, šio biudžeto priemonės neleis nei sumažinti skurdo, nei kovoti su nelygybe. Ir net padidinta pensija išliks ties vis didėjančia skurdo riba. Kai kurie mistiniai „padidinimai“ bus ne kas kita, kaip perdėjimas iš vienos kišenės į kitą. Kovą su nelygybe valdantieji tesupranta kaip principą „atimti ir padalyti“. Viduriniam sluoksniui naudos apskritai nereikėtų tikėtis – nenumatoma bent jau laipsniško mokestinės naštos mažinimo šiai visuomenės daliai. Ekonomistai pabrėžia, kad biudžetas nesudaro paskatų viešojo sektoriaus kokybei gerėti, taip pat nesprendžia Lietuvai aktualios emigracijos problemos – priemonių emigracijai stabdyti nėra. Konservatorius Mantas Adomėnas tikina, kad biudžetas yra nukreiptas prieš akademinį jaunimą, be to, tik skatins tolesnę emigraciją.

Pagrindiniame šalies finansiniame dokumente gana kukliai atrodo Valstybės investicijų programa (VIP). Vyriausybė neketina pradėti didesnių iš valstybės biudžeto finansuojamų investicinių projektų – bus siekiama tęsti ar bent iš dalies baigti įsisenėjusius. Didžioji dalis pinigų investiciniams projektams bus skirta iš ES fondų. Tačiau investicijos į kai kuriuos objektus kelia pagrįstų abejonių. Valstybės kontrolė 2016 m. konstatavo: egzistuojanti VIP tvarka atgyveno. Audito išvadose teigiama, kad, skiriant VIP lėšas tam pačiam objektui, o ministerijoms tarpusavyje nekoordinuojant veiksmų, pasitaiko neracionalių sprendimų dėl lėšų paskirstymo. Ypač daug klausimų kelia (ne)investicijos regionuose: skiriami nemenki pinigai infrastruktūrai, puošiami miestai ir miesteliai, tačiau juose vis mažiau lieka gyventojų, kurie tuo naudotųsi ar grožėtųsi. Politikai kuria infrastruktūrą, nes turi panaudoti pinigus. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė, planuodama valstybės investicinius projektus, bent ateityje atsižvelgs į Valstybės kontrolės kritiką. Investicijos į bet ką nėra investicijos, todėl naudojant biudžeto lėšas visada pravartu taikyti kaštų ir naudos analizės principą. Juolab kad užmojai išties dideli – turėti nedeficitinį biudžetą, kupiną valstybės rezervą: augant ekonomikai, laikas pasirūpinti kuo didesnėmis atsargomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

VŽ nuomone, sunku nesutikti su daugelio ekonomistų išvadomis: kitų metų biudžetas turi šiokių tokių privalumų, tačiau iš esmės jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku