Lietuva uždaro sieną – iš Baltarusijos galės atvykti tik ES piliečiai
Papildyta K. Budrio komentaru.
„Trečiadienį vyks Vyriausybės posėdis. Jau dabar esame pasiruošę sprendimą neribotam laikui uždaryti sieną su Baltarusija su tam tikromis išimtimis“, – po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė premjerė.
Pasak jos, tai reiškia, kad ribojimai nebus taikomi diplomatams ir diplomatiniam paštui, taip pat iš Baltarusijos galės atvykti Lietuvos ir ES piliečiai.
„Siena bus uždaryta ir, jeigu mes kalbame apie tranzitą, kuris vyksta per Baltarusijos sieną (į Kaliningradą – BNS), kalbu apie krovininius automobilius, tai siena bus uždaryta dabar neribojamu laiku“, – tikino ministrė pirmininkė.
Griežtins bausmes, sieks papildomų sankcijų
I. Ruginienės teigimu, kariuomenė nuo pirmadienio imsis „visų priemonių, įskaitant ir kinetinių“ balionams numušti, tačiau jų nedetalizavo.
„Taip siunčiame signalą Baltarusijai ir sakome, kad jokia hibridinė ataka nebus toleruojama ir mes imsimės visų griežčiausių priemonių tokioms atakoms stabdyti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pasak jos, Ministrų kabinetas šią savaitę taip pat svarstys Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis bus įteisinta „griežčiausia bausmė“ už kontrabandą.
„Jei anksčiau kalbėjome apie pinigines baudas ir jų didinimą, tai šiandien aptarėme, kad tai galėtų būti ir laisvės atėmimas“, – sakė I. Ruginienė.
„Policija ir VSAT telkia jungtines pajėgas ir jie tą pradėjo daryti vakar. Yra išdirbtas visas veiksmų planas, kaip kovoti prieš kontrabandą. (...) Toliau šitie veiksmai tik intensyvės“, – priemones vardino I. Ruginienė.
Lietuva dėl kontrabandinių balionų grėsmių taip pat žada konsultuotis su sąjungininkais, Užsienio reikalų ministerijai pavesta „derinti papildomą sankcijų paketą Baltarusijai“. Anot premjerės, ypač aktyviai komunikuojama su Lenkija ir Latvija.
„Mes neatmetame galimybės ne tik koordinuoti veiksmus su savo kaimynais, bet lygiai taip pat neatmetame galimybės kalbėti apie 4 NATO straipsnio aktyvavimą“, – tikino ji.
Pagal 4-ąjį straipsnį bet kuri valstybė narė gali sušaukti derybas, jeigu jaučiamas pavojus jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
Laiko hibridine ataka
Premjerės teigimu, Baltarusijos režimo dalyvavimas kontrabandoje traktuojamas per neveiksnumą.
„Vertinam kaip hibridinę ataką, dėl to ir aktyvuojami visi kiti veiksmai“, – tikino ji.
Kaip rašė BNS, dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, Lietuvoje praėjusį savaitgalį triskart buvo uždaryti oro uostai, iš viso paveikiant 112 skrydžių ir per 16.500 keleivių.
Praėjusios savaitės viduryje taip pat fiksuotas kelių dešimčių kontrabandinių balionų įskridimas į Lietuvą. Dėl to taip pat buvo sutrikdytas Vilniaus oro uosto darbas, paveikiant apie 30 skrydžių ir per 4.000 keleivių.
Anot I. Ruginienės, Susisiekimo ministerija yra įsipareigojusi pasirūpinti keleiviais, kurie nukreipiami į Kauno ir Palangos oro uostus.
„Tai Lietuvos teritorijoje Susisiekimo ministerija jau sudariusi sutartis ir jau vakar tas pradėjo veikti, parvežant keleivius iš kitų oro uostų čia į Vilnių“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
K. Budrys: balionų buvo ir anksčiau, bet civilinė aviacija yra užkėlusi saugumo kartelę
Situacija dėl kontrabandą iš Baltarusijos nešančių meteorologinių balionų nėra nauja, tačiau institucijos šią grėsmę ėmė vertinti griežčiau, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
„Vienas dalykas, ką svarbu akcentuoti, na, nėra ta situacija nauja, ne vakar mums tuos balionus pirmus pripūtė“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo konservatorių frakcija pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras.
„Jie čia kartojasi ir kartojasi. Kas yra naujo – tai pasekmės, nes civilinė aviacija dabar šiek užkėlė kartelę pačių saugumo priemonių, dėl to mes patiriame tas pasekmes oro uostuose, bet tai, kad jie čia tebeskrenda, tai yra įsisenėjusi problema“, – pridūrė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Pokalbį Eduardas Jasas, SDG įkūrėjas ir generalinis direktorius, pradėjo nuo savo verslo vertybių. Nors planavome kalbėti apie jo dar 2002 m. sukurtą ir plėtojamą sėkmingą verslą, tai įrodančius skaičius, bet kalba pakrypo, kaip jis pavadino, apie „gražiąją revoliuciją“ ir ko verslui bei verslininkams reikėjo išmokti po 1990 m.
Prestižinis daugiabučių projektas Pervalkoje, ikoniško teismo pastato konversija Klaipėdos senamiestyje, aštuonių hektarų ploto prekybos miesto statybos prie Jakų žiedo, Motociklų muziejus. Nestandartinius ir pajūrio veidą keičiančius projektus vystanti „Antai Group“ siekia prisidėti prie sparčios Klaipėdos krašto transformacijos. O artimiausi grupės tikslai - projektai Vilniuje ir Kaune bei atskiros statybų įmonės „Antai Statyba“ raumenų auginimas.
Lietuvos verslas vis drąsiau žengia į užsienio rinkas, tačiau teisinių ar mokestinių klaidų dažnai pasitaiko pačiu netikėčiausiu metu. Plėtra į užsienį – tai ne tik pardavimų didinimas ar naujų klientų paieška. Tai kompleksinis procesas, apimantis struktūrinius, mokestinius ir teisinius sprendimus.
Daugiau negu 100 mln. peržiūrų. Viena įspūdinga kalba JAV psichologę dr. Amy Cuddy išgarsino visame pasaulyje. Buvusi Harvardo verslo mokyklos profesorė įtikinamai išdėstė, kaip mūsų laikysena ir kalba nulemia ne tik aplinkinių požiūrį į mus, bet ir formuoja mūsų pačių tapatybę, nuostatas apie save. Šias įžvalgas galima pritaikyti ir verslo organizacijai, siekiančiai didinti atsparumą ir lankstumą.
K. Budrio teigimu, „užkeltą kartelę“ lėmė „Oro navigacijos“ sprendimai.
„Šiuo metu neturime jų daugiau, negu kad buvo prieš metus. Tai aš noriu pasakyti, kad situacija buvo panaši, analogiška, tiek pagal tai, kur jie nusileisdavo, kaip jie skrisdavo, kryptis, koks buvo vėjas“, – kalbėjo ministras.
„Dėl to šaudyti tokiais pasiūlymais, gal jūs tą, gal jūs tą pabandykite, tai mano pareiga yra priminti, kad ne vienas buvo apsvarstytas variantas anksčiau, kai kas buvo ištestuota. Tai paimkime tas pamokas, judėkime į priekį visi konstruktyviai. O dabar apsimetinėti, kad tai pirmą kartą matome visi čia Lietuvoje, yra mažų mažiausiai nesąžininga“, – sakė pridūrė jis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, į ribojamąsias priemones turi būti įtraukta tai, kas „labiausiai turi poveikį“ Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimui: „Tai sienos kirtimas, ypač sinchronizuotai su regiono valstybėmis, yra ta priemonė“.
Tuo metu Kaliningrado tranzito klausimas, pasak jo, tiesiogiai nesusijęs su režimo veiksmais ir sudaro „tik netiesioginę naudą Baltarusijai gabenant krovinius savo geležinkeliais“.
Svarstyti tranzito į Kaliningradą ribojimą sekmadienį siūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Opozicija: Kaliningrado tranzito ribojimas efektyvus, bet nerealus
Opozicinių konservatorių lyderio, buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, keliant Kaliningrado tranzito ribojimo klausimą tiek Vakarams, tiek „Rytų priešininkams“ pasakoma, kad kontrabandinių balionų situacija svarbi ir ją reikia spręsti.
„Jeigu mes jau svarstome netgi tokį klausimą, kuris yra pagrįstas tarptautinėmis sutartimis, (...) tranzito klausimai nėra tik dvišaliai, manau, tai yra užkėlimas kartelės, pasiunčiant signalą, kad susitelkiame visi kartu tai problemai neutralizuoti. Ar tai gali būti realus ėjimas link šito, aš tuo abejoju“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Kelių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymą jis vadino geru sprendimu su išlyga, kad ši priemonė būtų ilgalaikė.
L. Kasčiūnas ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pradėjus fiksuoti oru iš Baltarusijos gabenamą kontrabandą, praėjusios kadencijos valdantieji konservatoriai ėmėsi išbandyti tam naudojamų balionų numušimo priemones, bet socdemai to nepratęsė.
Pasak politiko, yra techninių galimybių neutralizuoti dideliame aukštyje skrendančius kontrabandinius balionus nesukeliant žalos gyventojams, jų turtui, naudojant mažąją aviaciją, dronus.
I. Šimonytės vertinimu, „per stipru“ sakyti, kad problema yra tokia pati, su kokia susidūrė jos vadovaujamas ministrų kabinetas.
„Buvo kartą taip nusileidęs vienas balionas oro uoste ir Vyriausybė tada pradėjo ieškoti iš karto techninių sprendimų ir SIM korteles blokuoti, ir kitų sprendinių, kurie galėtų būti taikomi“, – sakė I. Šimonytė.
„Bet Vyriausybės kadencija baigėsi, po to, panašu, kad dabartinė Vyriausybės tiesiog laukė, kol rudenį vėl atpūs tas pats vėjas, vėl susidūrė su ta pačia problema ir nieko nebuvo daroma“, – pridėjo parlamentarė.
Ji tvirtino, kad nebuvo duota politinių nurodymų nestabdyti oro uosto veiklos, o kitokią reakciją lėmė balionų fiksavimas toliau nuo oro uostų.
„Tiesiog fiksuodavome tuos balionus daugiausia pasienyje. Tai yra, visai kitokio pobūdžio situacija tuo metu buvo. Dabar kelias dienas iš eilės, matome, tai fiksuoja oro uostas, oro uostas priima sprendimus dėl civilinės aviacijos saugumo, tai natūralu“, – teigė ekspremjerė.
