Prezidentas „šūviu sau į koją“ vadina išimtį „aušriečiams“, pritars Regionų ministerijos idėjos atidėjimui
Papildyta R. Tamašunienės komentaru
G. Nausėda sakė neketinantis užkirsti kelio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariams dirbti Ministrų kabinete, šios partijos atstovams patekus į naująją valdančiąją koaliciją.
Anot G. Nausėdos, nepaisant šios partijos lyderio Waldemaro Tomaszewskio pažiūrų, tai netrukdo kitiems politinės jėgos nariams dirbti nepriklausomai.
„Pono Tomaszewskio asmeninės pažiūros yra tokios, kokios yra, ir aš, tiesą sakant, su jomis visiškai nesutinku, bet, pono Tomaszewskio partija, jeigu manęs atmintis neapgauna, veikė pono (Sauliaus – BNS) Skvernelio vyriausybėje ir buvo laikoma gana patikima partnere“, – Žinių radijui antradienį transliuotame interviu sakė šalies vadovas, turėdamas omenyje 2016–2020 metų kadencijos Ministrų kabinetą.
„Ponia Tamašunienė, kuri buvo vidaus reikalų ministrė, mano akimis žiūrint, kadangi tai buvo mano pirmoji kadencija, buvo viena iš geresnių ir konstruktyvesnių ministrių, kuri niekaip nesijautė įpareigojusi pono Tomaszewskio asmeninėms nuotaikoms arba asmeninėms nuomonėms“, – pridūrė jis.
J. Narkevičiui, V. Ąžuolui – Vyriausybės durys uždarytos
Pasak G. Nausėdos, kitas LLRA-KŠS atstovas Seime Jaroslavas Narkevičius „užsibraukė savo galimybes tapti ministru“, kai spaudžiamas prezidento atsisakė atsistatydinti toje pačioje Vyriausybėje.
„Tikiu, kad į šį (teisingumo ministro – BNS) postą jie pasiūlys tokį kandidatą, kuriam nereikės pasakyti „ne“ ir pasakyti, kad, atsiprašau, bet jūs tiesiog į šitą poziciją netinkate. Vieną iš pavardžių minėjau. Galimai šita pavardė (Tamašunienės – BNS) gali būti pasiūlyta į ministro poziciją“, – sakė prezidentas.
LLRA-KŠS atstovai į naująją valdančiąją koaliciją pateko kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos frakcijos Seime nariai. Šiai frakcijai atiteko du – teisingumo bei ekonomikos ir inovacijų – ministrų portfeliai būsimojoje Vyriausybėje. Šios partijos atstovas turėtų tapti teisingumo ministru.
R. Tamašunienė vėliau antradienį BNS sakė, kad jos galima kandidatūra į ministrus dar nebuvo su niekuo aptarta: „Mes tikrai nekalbėjome. Teisingumo ministerija yra mūsų kvota, bet mes ieškome geriausių sprendimų ir dar niekas nėra nuspręsta“.
G. Nausėda pakartojo neketinantis ministrais skirti kitos valdančiosios Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ atstovų. Jis taip pat pareiškė, kad neskirtų ekonomikos ministru „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo.
„Nereikėtų turbūt taikyti dvigubų standartų ir sakyti, kad štai pono Žemaitaičio partijai taikomos raudonos linijos, tuo tarpu kiti daro arba pasisako netgi dar radikaliau, bet mes kažkodėl to nematome. Iš mano pusės, kaip iš prezidento pusės, neturėčiau braižyti skirtingų kokybinių reikalavimų kandidatams į ministrus“, – sakė G. Nausėda.
Turi priekaištų kultūros ministrui
Šalies vadovas taip pat tvirtino matantis socialdemokrato kultūros ministro Š. Biručio atsakomybę dėl to, kad kultūra vis dar figūruoja kaip „einanti paskutinė“.
„Taip niekada neturėjo būti, taip neturėtų būti ir aš tikiu, kad mes pasieksime tokį proveržį, kad kultūra bus einanti priekyje visa ko, o ne kaip savotiška atstumtoji pelenė“, – teigė prezidentas.
„Tai ministrui Biručiui turiu priekaištų“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė tikėjęsis didesnio Š. Biručio aktyvumo ir aiškios vizijos dėl Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje organizavimo.
„Ją (Kultūros ministeriją – BNS) reikia ne stumti, o ji pati turi kelti idėjas ir jas įgyvendinti. To nebuvo ir manau, kad į visa tai mes turėsime atsižvelgti, kuomet formuosime naująją Vyriausybę“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat kartojo gerai vertinantis energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbą, teigė, kad jis būtų vienas geriausių kandidatų toliau dirbti šioje ministerijoje būsimojoje Vyriausybėje, tačiau tvirtino nemėginsiantis jo „įsprausti“ į būsimojo kabineto sudėtį.
Ž. Vaičiūnas atsistatydinusioje Gintauto Palucko Vyriausybėje dirbo kaip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas ministras, tačiau šios partijos nebeliko naujai suformuotoje valdančiojoje daugumoje.
Žada būti aktyvus formuojant kabinetą
G. Nausėda tvirtino aktyviai dalyvausiantis naujos Vyriausybės formavime.
„Stengsiuosi, kad tie ministrai, kurie keis buvusiuosius pagal savo dalykines savybes, pagal savo ideologines nuostatas būtų ne prastesni negu buvo, – sakė šalies vadovas. – Žinau, kad nebus tai lengva padaryti, nes pasikeitimų bus nemažai, reikės įvertinti ir nemažai informacijos, kurias gausiu iš tarnybų. Visa tai dar priešaky, bet (...) ketinu susitikti vėl iš naujo su kiekvienu ministru, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo ministru, ar jis naujai siūlomas į ministro pareigas“.
„(...) Tie pokalbiai nebus notariniai pokalbiai, kuomet aš jau pasiruošęs antspaudą dėsiu iš karto ant ministro kandidatūros. Tai bus pakankamai turiningi ir, tikiuosi, naudingi pokalbiai“, – sakė prezidentas.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjęs integruoto finansavimo (angl. embedded finance) modelis toliau auga ir didina apimtis tarp verslo vartotojų. Prognozuojama, kad pernai 80 mlrd. eurų apyvartą generavę sprendimai, jau iki 2030 m. visame pasaulyje paaugs dar daugiau nei tris kartus - iki 270 mlrd. eurų. Verslininkų laiką taupantys sprendimai vis dažniau pastebimi ir Lietuvos rinkoje.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
Apie perdegimą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje jis vis dar dažnai lieka nepastebėtas. Nuolatinė atsakomybė už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį, dažnai slepiamą po profesine ramybe. Kol šypsena tampa kauke, o vidinis nuovargis – kasdieniu, bet nutylimu palydovu.
Spalio 14 d. „Microsoft“ nutraukia populiariausios pasaulyje operacinės sistemos „Windows 10“ nemokamą palaikymą. Ką toliau daryti naudojantiems „Windows 10“, kokie pavojai jiems gresia, kokių sprendimų patartina imtis? Į šiuos klausimus atsako Jonas Černauskis, valdomų „Cloud“, „DevOps“ ir IT paslaugų teikėjo „Skaylink Lietuva“ projektų vadovas.
Būsimoji premjerė I. Ruginienė vėliau antradienį sakė su G. Nausėda sutarusi kandidatų į Vyriausybę susitikimus pradėti nuo laikinojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ir laikinosios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės. Anot I. Ruginienės, dėl šių kandidatūrų niekada nebuvo ginčo nei partijoje, nei kitur.
„Nemuno aušrai“ pritaikyta išimtis – „šūvis sau į koją“
Prezidentas „šūviu sau į koją“ pavadino naujos valdančiosios koalicijos sutartyje numatytą išimtį „Nemuno aušros“ atstovams dėl jos atstovų Seime teisinės neliečiamybės atsisakymo.
„Aš vertinu tai kaip šūvį sau į koją ir, tiesą sakant, nelabai suprantu, kodėl jie šitaip daro, nebent turi dėl ko baimintis, – interviu Žinių radijui sakė G. Nausėda. – Jeigu neturi dėl ko baimintis, manau, pats tinkamiausias sprendimas būtų netampyti čia visų už nosies ir labai aiškiai padaryti tuos sprendimus, kuriuos privaloma padaryti“.
Socialdemokratų, „aušriečių“ bei „valstiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų sutartyje numatytas ir ankstesnės valdančiosios daugumos susitarime buvęs punktas, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos.
Tačiau atskiru sutarties priedu „Nemuno aušros“ frakcijai suteikta išimtis nevykdyti šio reikalavimo, kai „konkretus frakcijos narys motyvuotai prašo Seimo sudaryti tyrimo komisiją ir kad sprendimą dėl neliečiamybės panaikinimo priimtų Seimas“.
BNS rašė, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūtį kreipėsi į Seimą dėl dviejų socialdemokratų Tomo Martinaičio ir Eugenijaus Sabučio bei „aušriečio“ Sauliaus Bucevičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo „čekiukų“ bylose. Tačiau S. Bucevičius BNS pareiškė, kad supaprastinta tvarka imuniteto neatsisakys, nes prokuratūros elgesį laiko nesąžiningu.
Dirbant praėjusiai valdančiajai daugumai, neliečiamybės neatsisakė ir taip koalicijos sutartį sulaužė socialdemokratas Arūnas Dudėnas.
Kalbėdamas apie šį atvejį, G. Nausėda sakė, jog valdantieji jau kartą užlipo „ant arbūzo sėklos“.
„Tikiuosi, kad daugiau tų paslydimų nebebus“, – teigė prezidentas.
Pernai Seimo patvirtinta nauja tvarka leidžia Seimo nariams pareikšti, kad jie sutinka su imuniteto panaikinimu, ir tokiu atveju tai padaroma vienu parlamento balsavimu tą pačią dieną. Jeigu politikas to padaryti nesutinka, formuojama tyrimo komisija ir procesas užtrunka.
Atviras pasiūlymams atidėti Regionų ministerijos steigimą
Prezidentas sako esantis atviras pasiūlymams atidėti Regionų ministerijos steigimą ir tai aptaręs su I. Ruginiene.
„Aš esu atviras tokiems pasiūlymams. Mes apie tai preliminariai kalbėjome mūsų susitikimo metu“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė šalies vadovas.
Jis teigė palaikantis visas idėjas, vedančias „į rezultatą pačiu geriausiu būdu“, nes, anot prezidento, regioninės politikos problematika yra akivaizdi visiems.
„(...) Nesinorėtų, kad proceso diskredituotų paprastas pasakymas: „na va, dar viena ministerija, krūva biurokratų“. Tikrai šito nesinorėtų ir bet kokie pasiūlymai, kurie mus vestų į tikslą, bus tikrai labai rimtai priimami iš mano pusės“, – kalbėjo G. Nausėda.
I. Ruginienė pirmadienį pareiškė, kad nereikėtų skubėti steigti Regionų ministerijos. Iš pradžių, anot jos, Vyriausybės kanceliarijoje galėtų būti įkurtas už regioninę politiką atsakingas padalinys. Planus įsteigi naują ministeriją turėjo atsistatydinusi Gintauto Palucko Vyriausybė, ji ketino Regionų ministeriją įkurti iki 2026 metų vidurio.
Ši institucija būtų atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės juose gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą, tokią idėją pasiūlė pats prezidentas.
Prezidentūra taip pat rengiasi taupyti
Prezidentas antradienį paragino suskubti rengti kitų metų valstybės biudžeto projektą ir teigė, jog Prezidentūra taip pat yra pasirengusi sutaupyti dalį išlaidų.
„Laiko mes per daug neturime. Kiekviena nauja savaitė, prabėgusi su štai tokiu politiniu neapibrėžtumu, yra dar vienas papildomai komplikuojantis biudžeto tvirtinimo procesą veiksnys, – antradienį interviu Žinių radijui sakė G. Nausėda. – Pasak jo, baigus formuoti naująją Vyriausybę pats pirmasis jos darbas bus pasivyti laiką rengiant biudžetą, nes šiuo metu mes tikrai atsiliekame pagal visus grafikus“.
Šalies vadovas sakė, jog ruošiant projektą institucijoms reikės daug išminties ir lankstumo, turint omenyje Finansų ministerijos prašymą susimažinti biudžetus.
Jis patvirtino, kad būtų sutaupyti ieško ir Prezidentūra.
„Mūsų derinimas lėšų su su Finansų ministerija jau yra prasidėjęs ir, beje, aš pasakysiu, kad Finansų ministerija ateina į šiuos susitikimus, kaip ir mūsų pusė, labai gerai pasirengusi“, – teigė G. Nausėda.
Institucijų Finansų ministerija prašo sutaupyti siekiant daugiau lėšų skirti krašto apsaugai.
