Pasirašyta naujos koalicijos sutartis, „Nemuno aušrai“ suteikta viena išimtis
Dokumentą pasirašė ne partijų lyderiai, kaip buvo pernai, bet frakcijų seniūnai.
„Įsipareigojame kokybiškai bei sparčiai įgyvendinti būtinus darbus, užtikrinant Lietuvos saugumo poreikius bei tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją ir jos integracijos kelyje į Europos Sąjungą ir NATO“, – teigiama sutarties preambulėje.
Naujoji valdančioji dauguma parlamente turės 82 atstovus.
Joje, kaip ir buvusioje, daugumą – 52 atstovus – turės Lietuvos socialdemokratų partija, 19 narių priklauso „Nemuno aušrai“, 11 – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Pastaroji frakcija partiniu požiūriu nėra vienalytė, ją sudaro šeši „valstiečiai“, trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai bei du nepartiniai parlamentarai.
Vienas jų – Ignas Vėgėlė – jau paskelbė nepalaikantis koalicijos sutarties. Prieš „valstiečių“ ėjimą į koaliciją praėjusią savaitę partijos tarybos posėdyje balsavo ir parlamentaras Dainius Gaižauskas.
Drauge su sutartimi pirmadienį pasirašyti ir penki priedai.
Vienu iš jų naujoji koalicija įsipareigojo palaikyti socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjerės pareigas ir socialdemokrato Juozo Oleko – į Seimo pirmininko.
Be to, numatyta, kad pirmojo Seimo vicepirmininko kandidatūrą siūlys „Nemuno aušros“ frakcija.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis patikino, jog frakcija spręsdama, ką deleguoti į minėtą poziciją, rinksis iš dviejų šiuo metu parlamento vadovo pavaduotojų pareigas einančių politikų – Daivos Žebelienės ir Raimondo Šukio.
„Rugsėjo 10 dieną rinksis frakcija ir nuspręs, ką iš šitų dviejų kandidatų siūlyti į pirmuosius pavaduotojus“, – kalbėjo „aušrietis“.
Pasidalintos ministerijos ir komitetai
Sutarties priedu taip pat nustatytas atsakomybių pasidalijimas pagal ministerijas.
Už devynias ministerijas bus atsakinga Lietuvos socialdemokratų partija: jos deleguojami atstovai taps finansų, krašto apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo mokslo ir sporto, užsienio reikalų bei vidaus reikalų ministrais.
„Nemuno aušra“ deleguos tris ministrus – aplinkos, energetikos ir žemės ūkio, Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – du: ekonomikos ir inovacijų bei teisingumo.
Remigijus Žemaitaitis, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis, pirmadienį pareiškė, kad partija atsižvelgs į prezidento Gitano Nausėdos reikalavimą ir toliau neteiks savo narių į naująją Vyriausybę.
„Aš esu pasakęs, aš su prezidentu esu aptaręs, kad partinių kandidatų neteiksime“, – žurnalistams po naujos koalicinės sutarties pasirašymo Seime sakė R. Žemaitaitis.
Jis teigė esantis suinteresuotas, kad „procesas toliau važiuotų“ sklandžiai.
„Jeigu čia mes toliau įsivelsime į „myliu, nemyliu“, „teikiu, neteikiu“, pradėsime žiūrėti, kur ta Konstitucija baigiasi, tai dar mėnesį žaisime, – kalbėjo „aušriečių“ pirmininkas. – Aš noriu, kad kuo greičiau Vyriausybės darbas startuotų, premjerė suformuotų savo komandą ir rusėjo viduryje mes galėtume pristatyti savo darbus“.
„Aušriečiai“ partinių ministrų neskyrė ir į lapkritį su socialdemokratais bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ suformuotą Vyriausybę. Tuomet aplinkos ministru tapo Povilas Poderskis, žemės ūkio – Ignas Hofmanas, o teisingumo – Rimantas Mockus.
„Nemuno aušrai“ – energetikos ministro portfelis
Naujoje valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta, jog „Nemuno aušra“ deleguos tiek pat – tris ministrus, tačiau Teisingumo ministeriją pakeis Energetikos.
Pasak R. Žemaitaičio, šiuo metu politinės jėgos nariai diskutuoja, ar naujasis pastarosios ministerijos vadovas „turi būti visiškai technokratas, ar žmogus, dirbęs sistemoje“.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjęs integruoto finansavimo (angl. embedded finance) modelis toliau auga ir didina apimtis tarp verslo vartotojų. Prognozuojama, kad pernai 80 mlrd. eurų apyvartą generavę sprendimai, jau iki 2030 m. visame pasaulyje paaugs dar daugiau nei tris kartus - iki 270 mlrd. eurų. Verslininkų laiką taupantys sprendimai vis dažniau pastebimi ir Lietuvos rinkoje.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
Apie perdegimą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje jis vis dar dažnai lieka nepastebėtas. Nuolatinė atsakomybė už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį, dažnai slepiamą po profesine ramybe. Kol šypsena tampa kauke, o vidinis nuovargis – kasdieniu, bet nutylimu palydovu.
Spalio 14 d. „Microsoft“ nutraukia populiariausios pasaulyje operacinės sistemos „Windows 10“ nemokamą palaikymą. Ką toliau daryti naudojantiems „Windows 10“, kokie pavojai jiems gresia, kokių sprendimų patartina imtis? Į šiuos klausimus atsako Jonas Černauskis, valdomų „Cloud“, „DevOps“ ir IT paslaugų teikėjo „Skaylink Lietuva“ projektų vadovas.
„Aušriečių“ lyderis abejojo, kad dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas liks pareigose, nepaisant prezidento teiginių, jog jis galėtų tęsti darbą būsimojoje Vyriausybėje, net jeigu jį delegavusių demokratų neliks atnaujintoje valdančiojoje koalicijoje.
Kitas „aušriečių“ deleguotas ministras – Povilas Poderskis – teigė tolesnio savo darbo Aplinkos ministerijoje nematantis.
„Gali būti, kad turėsime žavią damą. Tai va, pakentėkite, gali būti, kad turėsime arba ministrę, arba ministrą“, – apie naują Aplinkos ministerijos vadovą kalbėjo R. Žemaitaitis.
Jis taip pat teigė, jog dėl tolesnio darbo neturėtų būti užtikrintas ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, pasak R. Žemaitaičio, be jo į šias pareigas yra dar du kandidatai.
Socialdemokratų atstovai Seime bus dešimties komitetų pirmininkai – Aplinkos, Ateities, Biudžeto ir finansų, Europos reikalų, Kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, Užsienio reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių.
„Nemuno aušrai“ atitenka Audito, Ekonomikos, Energetikos ir darnios plėtros, Sveikatos, Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkų pareigos.
„Valstiečių“ frakcijos nariai pirmininkaus Kaimo reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams.
Išimtis dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės atsisakymo
Pirmadienį pasirašytoje naujos koalicijos sutartyje „Nemuno aušrai“ suteikta išimtis dėl jos atstovų parlamente teisinės neliečiamybės atsisakymo.
Socialdemokratų, „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų sutartyje numatytas ir ankstesnės valdančiosios daugumos susitarime buvęs punktas, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos.
Tačiau atskiru sutarties priedu „Nemuno aušros“ frakcijai suteikta išimtis nevykdyti šio reikalavimo, kai „konkretus frakcijos narys motyvuotai prašo Seimo sudaryti tyrimo komisiją ir kad sprendimą dėl neliečiamybės panaikinimo priimtų Seimas“.
BNS rašė, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūtį kreipėsi į Seimą dėl dviejų socialdemokratų Tomo Martinaičio ir Eugenijaus Sabučio bei „aušriečio“ Sauliaus Bucevičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo „čekiukų“ bylose.
Tačiau S. Bucevičius BNS pareiškė, kad supaprastinta tvarka imuniteto neatsisakys, nes prokuratūros elgesį laiko nesąžiningu. Dėl šio Seimo nario teisinės neliečiamybės į Seimą kreiptasi jo dar neapklausus kaip specialiojo liudytojo.
R. Žemaitaitis teigė, kad reikalavimas pačiam parlamentarui atsisakyti teisinės neliečiamybės yra antikonstitucinis.
„Gali žmogus norėti apsiginti, – žurnalistams Seime sakė R. Žemaitaitis. – Manome, kad tai (reikalavimas atsisakyti imuniteto – VŽ) yra šiek tiek konstitucinis pažeidimas. Žmogus turi galėti tiesiog, jeigu norės išdėstyti motyvuotus argumentus Seimo salėje, galėti tai padaryti“.
Dirbant praėjusiai valdančiajai daugumai, neliečiamybės neatsisakė ir taip koalicijos sutartį sulaužė socialdemokratas Arūnas Dudėnas.
Nepritars jokiems teisės aktams, kurie skatina nepalankų požiūrį į šeimą, motinystę ar tėvystę
Į atskirą priedą išskirti klausimai, kuriais Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nepritars. Tokių išvardyti keturi – partnerystės ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimas; Reprodukcinės sveikatos įstatymo pakeitimai; teisės aktai, darantys neigiamą įtaką gimstamumui, skatinantys nepalankų požiūrį į šeimą, motinystę, tėvystę; teisės aktai, įpareigojantys ugdymo įstaigas vykdyti lytinio ugdymo programas, nederinant programų turinio su mokinių tėvais ir neatsižvelgiant į tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Tarp savo veiklos prioritetų koalicija nurodo gyventojų apsaugą nuo išorės grėsmių, reikiamą gynybos finansavimą, nacionalinio verslo skatinimą, sąlygų šeimai ir vaikų auginimui gerinimą, neformaliojo vaikų švietimo krepšelio bei vaiko pinigų didinimą, nemokamą pradinukų maitinimą, lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, investicijas į kelius ir tvarią energetiką.
Žadama didinti žmonių pajamas, laikinai stabdyti akcizo kurui kėlimą, bet didinti akcizą tabakui, alkoholiui ir elektroninėms cigaretėms bei jų priedams.
Koalicija įsipareigojo priimti kovą prieš ksenofobiją, antisemitizmą bei kovos prieš bet kokią diskriminaciją priemonių planą.
Sutartyje numatyta, kad koalicijos narių pasiūlymai, kurie turi įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, taip pat pasiūlymai, darantys įtaką šešėlinei ekonomikai, valstybės skolai, gali būti teikiami tik suderinus su Vyriausybės nariais arba pristačius juos koalicinėje taryboje.
„Jeigu Seimo narys, priklausantis koalicinei daugumai, nesutinka su Vyriausybės arba Seimo koalicijos frakcijos teikiamais bendrais pasiūlymais, jis turi teisę jų neremti, tačiau jis negali trukdyti juos priimti, apie tai informuodamas savo frakcijos seniūną“, – nurodoma dokumente.
Naujoji koalicija susiformavo iš pareigų pasitraukus buvusiam premjerui Gintautui Paluckui.
Socialdemokratai prie jos prisidėti pakvietė iki šiol su ja dirbusią „Nemuno aušrą“ bei opozicijoje buvusius „valstiečius“. Buvę partneriai – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – į koaliciją nebuvo pakviesti.
Naujoji koalicija sudaryta Seimui rengiantis antradienį tvirtinti naujosios premjerės socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą.
