Viceministras: pereiname prie vientisos gynybos linijos vystymo
Papildyta skyriumi „Daugiau dėmesio oro gynybai“.
„Šiandien mes pereiname nuo pavienių inžinerinių kontrmobilumo priemonių, kurios iki šiol buvo vystomos, prie vientisos gynybos linijos į gylį vystymo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė viceministras.
Pasak T. Godliausko, kartu su Latvija ir Estija vystoma Baltijos šalių gynybos linija ir Lenkijos įgyvendinamas „Rytų skydo“ projektas rudenį bus sujungti kariniame operaciniame lygmenyje.
„Politiniame lygmenyje jau esame susijungę“, – teigė T. Godliauskas.
Bus įrengti trys ešelonai
Viceministro teigimu, Lietuvos gynybos linija bus sudaryta iš trijų ešelonų.
Pirmoji apsaugos zona bus priemonės, vystomos iki 3 kilometrų nuo išorinės valstybės sienos, antroji – iki 20 kilometrų, trečioji – iki 50 kilometrų.
„Mes norime sukurti trijų sluoksnių operacinį pajėgumą, kuris sujungtų natūralias kliūtis, gynybines kliūtis, technines kliūtis ir atitinkamai dar teisėkūrą, kuri įgalintų institucinį koordinavimą, karinių ir institucijų veiksmų suderinamumą“, – teigė T. Godliauskas.
Pirmąjį gynybos ešeloną sudarys prieštankiniai grioviai, kontrmobilumo priemonės, tokios kaip „drakono dantys“, taip pat minavimui paruošti laukai, fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis.
Antrajame ir trečiajame ešelone – melioracijos grioviai, inžinerinių priemonių parkai, tiltai, paruošti sprogdinimui, užblokuoti prietilčiai, fortifikuoti atramos punktai, kirtimui pakelėse paruošti medžiai.
„Kalbant ypač apie pirmąjį ešeloną, tai artimiausiu metu, ką mes norime padaryti, tai įgyvendinti pasienio postų blokavimą, pasiruošti kelių, kurie išeina į Baltarusijos ir Rusijos pasienį, blokavimą, pasiruošti įrengti atramos punktus“, – kalbėjo T. Godliauskas.
„Prie gynybinių kliūčių priskirčiau ir mūsų tikslus sustiprinti Klaipėdos uosto priėjimų apsaugas ir čia yra numatytos jau priemonės, kurios yra įsigyjamos“, – teigė jis.
KAM gegužę skelbė, kad baigiamų įrengti 27 kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičius bus padidintas iki 50. T. Godliauskas sako, kad papildomi parkai bus įrengti iki 2027 metų.
„Tai nėra kažkoks apribojimas, nes atsižvelgiant į karinį planavimą, regioninius planus ir į karinius detalizuotus poreikius, tų parkų arba tų priemonių gali būti, kad reikės ir daugiau“, – kalbėjo viceministras.
Pasak jo, darbai su uždarytų pasienio postų fortifikavimu, kelių paruošimu blokavimui numatyti rugsėjo-spalio mėnesiais. Taip pat jau ruošiamasi ir atramos punktų įrengimui, tam prireiks ir žemės paėmimo iš gyventojų.
„Paruošiamieji darbai, susiję su atramos punktais ir įsigijimais, irgi bus pradėti artimiausiu metu, o paskui pats įrengimas, procedūrų derinimas irgi bus atliekamas artimiausiu metu“, – sakė T. Godliauskas.
Kalbėdamas apie galimą infrastruktūros minavimą, pavyzdžiui, galimybę įdėti sprogmenis po tiltais, pasak viceministro, prevenciškai tai nebus daroma, dabar dirbama paruošiant tiltų konstrukcijas sprogmenų įdėjimui.
Daugiau dėmesio oro gynybai
Didelis dėmesys numatytas ir oro gynyboje saugant sieną, čia, anot T. Godliausko, numatytos šimtamilijoninės investicijos.
„Oro gynyba, antidroninės sistemos, stebėjimas ir naikinimas. Ilgalaikėj perspektyvoje jau mes buvome numatę netoli 300 mln. Eur investicijų, kaip tik šiuo metu krašto apsaugos ministrė irgi derina dar vieną didžiulį paketą, kuris siektų 400–500 milijonų investicijų, kurios būtų skirtos sustiprinti pasienio ir bendrai valstybės oro gynybos sistemas“, – teigė viceministras.
Pastarąjį mėnesį Lietuvoje fiksuotas dviejų rusiškų dronų įskridimas į oro erdvę, anot T. Godliausko, leido nustatyti, kad saugant sieną sunkiau nustatyti žemai skraidančius oro objektus.
„Oro gynybos sistemų, radarų, elektroninės kovos priemonių, kurios pagrinde būtų skirtos kovoti jau nuo pasienio – tam tikri dalykai yra pradėti ir papildomas įsigijimas bus pradėtas čia ir dabar. (...) Mes turime turėti integralią oro gynybos sistemą, kuri stebi, mato ir gali naikinti“, – teigė viceministras.
Pasak T. Godliausko, gynybos linijos įrengimas finansuojamas iš šalies krašto apsaugos biudžeto, skolintų lėšų ir Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) skiriamų paskolų.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Akropolis“ šį rudenį pasitiko aktyviai – čia duris atvėrė nauji prekių ženklai ir atsinaujinusios parduotuvės, dar keli nauji nuomininkai pradės veiklą paskutinį šių metų ketvirtį. Vertinant ir ilgą laiką veikiančias, ir naujas prekių ir paslaugų vietas, per šiuos metus iš viso atsinaujins apie 20 proc. viso prekybos centro nuomai skirto ploto. Nuo naujų skonių iki lietuviškų prekių ženklų – toks atsinaujinimas reiškia dar didesnę įvairovę lankytojams ir naujas galimybes verslams.
Verslams susiduriant su iššūkiais, kaip užtikrinti efektyvų, ekonomišką ir tvarų krovinių gabenimą į įvairias Europos rinkas, tinkamiausią sprendimą gali pasiūlyti kelių transporto rūšių – geležinkelių ir kelių – derinimas. Intermodaliniai pervežimai leidžia nepriklausyti nuo vieno transporto būdo, gerokai sumažinti transportavimo kaštus ir CO2 emisijas, be to, tinka tiek dideliems, tiek ir mažesniems kroviniams, vežamiems konteineriuose ar puspriekabėse. Verslams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir lankstumą bei konkurencinį pranašumą, padedantį augti tarptautinėse rinkose.
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Minų galime pasigaminti Lietuvoje
T. Godliauskas taip pat teigia, kad Lietuvos gamintojai yra pajėgūs patys pagaminti minas, tam nereikia ieškoti užsienio partnerių.
„Mina nėra labai sofistikuotas kinetinis įtaisas. Minos pagaminimui Lietuva iš principo (yra pajėgi – BNS), net ir mūsų kaimynai estai ir daugelis kitų gamina“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė T. Godliauskas.
„Minas mes galime pilnai gaminti čia Lietuvoje – nuo korpuso iki sprogstamosios medžiagos ir sprogdiklių, sujungus viską būtent čia, neieškant kažkokių partnerių arba kažkokių elementų iš išorės“, – pridūrė jis.
Įsigyti ir gaminti priešpėstines minas Lietuvą kol kas riboja tai, kad dar nėra pasibaigusi išstojimo iš jas draudžiančios Otavos konvencijos procedūra, pilnai iš susitarimo Lietuva pasitrauks metų pabaigoje.
Tokie ribojimai negalioja prieštankinėms minoms. Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), jų ir artilerijos sviedinių Lietuva įsigijo už beveik 11 mln. Eur (be PVM).
„(Lietuvos – BNS) pramonė tokį pajėgumą yra. Dabar konkretizuoti, kiek įmonių ir kas galėtų prisijungti, tai dabar neįvardinsiu, bet viena aišku, didžiulis noras yra, kad tai būtų mūsų gynybos pramonės sudėtinė dalis“, – sakė T. Godliauskas.
Lietuva gynybos linijos, skirtos saugoti šalies sieną, išvystymui per dešimtmetį numačiusi skirti 1,1 mlrd. Eur, iš jų didžioji dalis – 800 mln. Eur – numatyta minų įsigijimui.
Kaip liepos pabaigoje skelbė BNS, KAM konsultuojasi dėl minų gamybos Lietuvoje su vietos įmonėmis, maždaug penkios jų yra išreiškusios susidomėjimą šalyje gaminti minas ar jų dalis.
Verslininkai BNS teigia, kad iš valdžios reikia aiškumo dėl užsakymų dydžių, nes, norint vystyti šiuos pajėgumus, reikalingos investicijos. Jie taip pat kalba, kad nors Lietuvoje minas gaminti įmanoma, dalį jų komponentų reikėtų vis tiek atsigabenti iš užsienio, problemų gali kelti ir Lietuvoje pagamintos produkcijos sertifikavimas.
