Prezidentas turi pastabų beveik visiems ministrams, „aušriečiams“ durys į Vyriausybę liks uždarytos
Papildyta, kad Ž. Vaičiūnas galėtų tęsti darbą, net koalicijoje nelikus jį delegavusių demokratų
„Aš tikrai turiu pasamprotavimų ir turiu pastabų praktiškai kiekvienam ministrui, net ir tiems ministrams, kurie siejami su manimi“, – „LNK Žinioms“ ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Vyriausybėje dirba buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
G. Nausėda sakė turintis jam klausimų dėl diplomatinio korpuso. Anot jo, pastaruoju metu Prezidentūra mato kandidatų vadovauti diplomatinėms atstovybėms badą.
Prezidentas taip pat pakartojo nematantis aplinkos ministro Povilo Poderskio būsimojoje Vyriausybėje.
„Tikrai manau, kad žmogus galėjo padaryti šioje srityje daugiau, nesukelti abejonių dėl to, ar neatstovauja tam tikrų lobistinių organizacijų interesams, galėjo susilaikyti ir nuo kosminių objektų stebėjimo tolimose pasaulio šalyse“, – sakė G. Nausėda.
Naujienų portalas „15min“ ketvirtadienį pranešė, kad vėjo energetikos verslo lobistu prieš sugrįžimą į politiką dirbęs P. Poderskis jau būdamas aplinkos ministru pats dalyvavo rengiant liberalesnę jų poveikio paukščiams tvarką, palankią vėjo elektrinių vystytojams.
Žiniasklaida pastaruoju metu kėlė klausimą ir dėl P. Poderskio komandiruotės į Prancūzijos Gvianą, esančią Pietų Ameriką.
Ž. Vaičiūnas galėtų tęsti darbą
Tuo metu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ G. Nausėda sakė, kad energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas galėtų tęsti darbą būsimojoje Vyriausybėje, net jeigu jį delegavusių demokratų neliks atnaujintoje valdančiojoje koalicijoje.
„Šiuo atveju turbūt kalbame apie žmogų, kuris nėra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys ir kažkaip politiškai savęs neidentifikavęs, todėl jis pirmiausia galbūt galėtų dirbti kaip profesionalas naujojoje Vyriausybėje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ž. Vaičiūnas yra vienas iš dviejų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į Vyriausybę deleguotų ministrų – kabinete taip pat dirba partijos atstovas ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Pasak G. Nausėdos, Ž. Vaičiūnas yra profesionalus, energetikos sektoriaus gerbiamas žmogus.
„Aušriečių“ toliau neskirtų
G. Nausėda „LNK Žinioms“ taip pat patvirtino, kad neskirs „Nemuno aušros“ narių į būsimąją Vyriausybę.
Tokį reikalavimą jis kėlė ir Gintauto Palucko kabinetui, kai socialdemokratai rudenį nusprendė įtraukti „Nemuno aušrą“ į valdančiąją koaliciją.
„Netiesiogiai jis (prezidentas – BNS) gali nustatyti tam tikras linijas, ką aš, pavyzdžiui, esu nustatęs „Nemuno aušros“ atveju pirmojoje, G. Palucko, Vyriausybėje ir ko buvo laikomasi, tai yra nepartinių ministrų skyrimo. Tokių pačių nuostatų laikausi ir dabar“, – teigė šalies vadovas.
„Aušriečiams“ pagal koalicijos sutartį priklauso aplinkos, teisingumo ir žemės ūkio ministrų postai, juos užima nepartiniai ministrai P. Poderskis, Rimantas Mockus ir Ignas Hofmanas.
Visgi „Nemuno aušros“ būsimoje valdančiojoje koalicijoje gali nelikti, nes dabartiniai daugumos partneriai – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – pareiškė nebegalintys kartu dirbti su šia politine jėga.
Tai reiškia, kad socialdemokratams norint koalicijoje turėti daugiau nei 71 balsą, daugumą jie turės formuoti su „aušriečiais“ ir dabar opozicijoje esančiais „valstiečiais“ arba su demokratais ir „valstiečiais“.
Su visomis trimis partijomis socialdemokratai šią savaitę surengė konsultacijas, o galutinį sprendimą dėl koalicijos sudėties žada sekmadienį.
G. Nausėda nesiėmė vertinti, kuri koalicija jam būtų priimtinesnė.
„Koalicijos aspektu prezidentas neturi konstitucinės teisės kištis ir sakyti, kad man tai patinka ar tai nepatinka“, – kalbėjo prezidentas.
Visgi jis teigė, kad „aušriečių“ įtraukimas į naują daugumą keltų rizikų dėl to, kad teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl kaltinimų kurstymu partijos lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, be to, neseniai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Nemuno aušros“ finansavimo prieš Seimo rinkimus.
Prisiima dalį atsakomybės
Prezidentas taip pat sakė prisiimantis dalį atsakomybės dėl griuvusios Gintauto Palucko Vyriausybės.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Akropolis“ šį rudenį pasitiko aktyviai – čia duris atvėrė nauji prekių ženklai ir atsinaujinusios parduotuvės, dar keli nauji nuomininkai pradės veiklą paskutinį šių metų ketvirtį. Vertinant ir ilgą laiką veikiančias, ir naujas prekių ir paslaugų vietas, per šiuos metus iš viso atsinaujins apie 20 proc. viso prekybos centro nuomai skirto ploto. Nuo naujų skonių iki lietuviškų prekių ženklų – toks atsinaujinimas reiškia dar didesnę įvairovę lankytojams ir naujas galimybes verslams.
Verslams susiduriant su iššūkiais, kaip užtikrinti efektyvų, ekonomišką ir tvarų krovinių gabenimą į įvairias Europos rinkas, tinkamiausią sprendimą gali pasiūlyti kelių transporto rūšių – geležinkelių ir kelių – derinimas. Intermodaliniai pervežimai leidžia nepriklausyti nuo vieno transporto būdo, gerokai sumažinti transportavimo kaštus ir CO2 emisijas, be to, tinka tiek dideliems, tiek ir mažesniems kroviniams, vežamiems konteineriuose ar puspriekabėse. Verslams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir lankstumą bei konkurencinį pranašumą, padedantį augti tarptautinėse rinkose.
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Pasak jo, nors Ministrų kabinetas veikė pakankamai sėkmingai, G. Palucko verslo ir praeities problemos tapo Vyriausybės problema, tačiau to numatyti iš anksto nebuvo įmanoma.
„Įvertinti visus šiuos aspektus ir pamatyti, kur išsirutulios visi procesai, tuo metu nebuvo įmanoma. Taip, galbūt nostradamusas galėjo tą padaryti, mes to nepadarėme“, –sakė šalies vadovas.
„Tai šia prasme dėl pono Palucko šių veiklos aspektų atsakomybė tenka ir man, aš to nesikratau“, – pridūrė jis.
„Lėktų galvos“
Be to, G. Nausėda pareiškė, kad kapotų galvas teisėsaugoje, jeigu paaiškėtų, kad su socialdemokratu Eugenijumi Sabučiu buvo siekiama susidoroti kaip su galimu kandidatu į ministrus pirmininkus.
„Jeigu gaučiau bent mažiausius įrodymus, bet tikrai įrodymus, kad tai buvo daroma sąmoningai, lėktų galvos be jokios abejonės, nes tai – netoleruotina. Tokių įrodymų aš šiandien neturiu“, – sakė šalies vadovas.
E. Sabutis praėjusią savaitę buvo tarp socialdemokratų svarstomų kandidatų užimti premjero pareigas, tačiau paskutinę akimirką partijos prezidiumo posėdyje atsiėmė savo kandidatūrą. Politikas vėliau patvirtino, jog tai padarė gavęs informacijos apie tai, kad jį „čekiukų“ byloje nori apklausti teisėsauga.
Daliai teisininkų tokia įvykių eiga ir kitos bylos detalės bei prokurorų elgesys kelia klausimų dėl galimo teisėsaugos subjektyvumo E. Sabučio atžvilgiu.
Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.
Prezidentas sakė neatmetantis, kad E. Sabutis žinios iš teisėsaugos per prezidiumo posėdį sulaukė per sutapimą, bet pareiškė „tuos sutapimus“ stebintis su padidintu dėmesiu.
„Kol įrodymų nėra, manau, kad tikrai neturėtume mojuoti vėzdu. Bet tikrai stebėsiu šį procesą ir toliau. Dar kartą kartoju: šitokių dalykų neturi būti“, – sakė G. Nausėda.
„Teisėsaugos institucijų pareiga yra rūpintis tais darbais, kurie yra patikėti jiems, ir nesikišti į politiką“, – pridūrė jis.
Teisėsaugos tiriamu laikotarpiu E. Sabutis Jonavos vicemero ir tarybos nario pareigas ėjo 2019–2020 metais, o po to buvo išrinktas į Seimą.
Pareigūnai dar 2023 metais pradėjo tyrimą dėl Jonavos rajono politikų galimai nederamo elgesio su savivaldybės biudžeto lėšomis, kurias galima gauti atsiskaitant už su darbu susijusias išlaidas.
