Baltijos šalių finansų ministrai – už pasiūlytą ar didesnį ES biudžetą, Vokietijai jis „per dosnus“
„Mes pasidalinome šalių pozicijomis. Kai kuriais klausimais jos gana ženkliai skiriasi, pavyzdžiui, dėl Europos Sąjungos biudžeto apimties. Baltijos šalių ministrai išsakė poziciją, kad reikia laikytis to pasiūlyto ES biudžeto dydžio, kurį Europos Komisija pasiūlė ir galbūt netgi jį didinti. Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė turi kitokią poziciją“, – spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
EK praėjusį trečiadienį pristatė beveik 2 trln. Eur siekiantį 2028–2034 metų Bendrijos biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.
R. Šadžiaus teigimu, derybos dėl naujo ES biudžeto „greičiausiai bus sunkios“, tai bus ir vienas prioritetinių klausimų Lietuvai 2027 metais pirmąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai.
„Mes norime stiprinti daugiametę finansinę programą, tačiau Europos Komisijos pasiūlymas yra per didelis, per dosnus, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai turime elgtis labai atsakingai ir tvarkytis su mokesčių mokėtojų lėšomis labai atsakingai“, – kalbėjo Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras Larsas Klingbeilas.
„Esu tikras, kad dirbsime dėl bendrų pozicijų, kad sutartume dėl bendros daugiametės finansinės programos“, – pridūrė jis.
Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi sakė, kad esant didesniam gynybos išlaidų poreikiui reikalingas ir didesnis ES biudžetas.
„Mums reikia daugiau išlaidų, tęsiant mūsų dabartinę politiką bei atliepiant naujus iššūkius, kurie yra susiję su saugumu. Mūsų laukia dar tikrai nelengvos diskusijos bandant įtikinti kitus Europos Sąjungos lyderius, kad mums reikia didesnio bendro biudžeto“, – Vilniuje sakė J. Ligi.
Latvijos finansų ministro Arvilo Ašeradeno teigimu, EK pasiūlymas yra konstruktyvus.
„Esame atviri tolesnėms diskusijoms, kaip reikėtų diversifikuoti programos lėšas, tačiau tikime, kad turime užtikrinti paprastesnį požiūrį, sumažinti biurokratinę naštą ir greičiau reaguoti į krizes. (...) Mes negalime palaikyti tolesnio mažinimo Sanglaudos ir Bendros žemės ūkio politikos sritims, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų visuomenėms“, – spaudos konferencijoje teigė A. Ašeradenas.
Anot R. Šadžiaus, Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai sutarė, kad ES biudžetas turi būti naudojamas efektyviai, finansuoti tarptautiniams projektams – europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ ir Baltijos šalių elektros linijoms su Vakarų Europa.
Pavyko išvengti blogiausio scenarijaus
Komentuodamas ES ir JAV pasiektą susitarimą, pagal kurį daugeliui Bendrijos prekių bus taikomas 15% importo muitas, R. Šadžius sakė, kad pavyko išvengti blogiausio scenarijaus.
R. Šadžiaus vertinimu, Lietuvos ekonomika yra nedaug priklausoma nuo JAV muitų, nes tiesioginis šalies bendradarbiavimas su JAV nėra didelis. Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuvai svarbu, kaip jaučiasi pagrindinių jos eksporto rinkų ekonomika, pavyzdžiui, Vokietija.
„Sutinku su Larso Klingbeilo įvertinimu, kad gerai, jog turime tam tikrą susitarimą – būtų žymiai blogiau, jei būtų rugpjūčio 1 dieną per socialinius tinklus paskelbta, kokie muitų tarifai bus taikomi Europos Sąjungai. Bet sutinku, kad yra erdvės tolesnėms deryboms“, – teigė R. Šadžius.
„Yra dar ir neišspręstų klausimų, mums turėtų rūpėti, kaip galų gale susiformuos galutinis susitarimas, nes dar nėra aiškumo keliose svarbiose Europai srityse, kokie bus pasiekti paskutiniai sutarimai. Darbo priekyje labai daug, galbūt blogiausio varianto mums kol kas pavyko išvengti“, – teigė ministras.
.jpg)
Tuo metu Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras pabrėžė, kad sutarimas leidžia tikėtis, kad situacija nebeblogės, tačiau jis pripažino, kad poveikis Vokietijai bus rimtas.
„Džiaugiamės, kad susitarimas pasiektas dėl muitų tarifų, Vokietijos įmonėms ir visai ES sprendimas yra svarbus, kad turime kokį nors aiškumą, galime planuoti, remdamiesi tuo susitarimu ir ta situacija nebegilės. (...) Neabejotinai susitarimas turės poveikį Vokietijos ekonomikai, jos augimui“, – spaudos konferencijoje sakė L. Klingbeilas.
Be to, jo teigimu, kol kas nežinomi visi susitarimo niuansai, sekama, koks poveikis bus plieno ir automobilių pramonei.
„Esu tikras, kad muitai neigiamai veikia tiek Europos Sąjungą, tiek Vokietiją, tiek JAV. Žinoma, būčiau norėjęs, kad susitarimas būtų buvęs nustatant labai mažą muitų tarifą, o ne tokį, dėl kurio buvo susitarta, (...) bet džiaugiuosi, kad apskritai pasiekėme susitarimą“, – teigė Vokietijos ministras.
Anot jo, Europos Sąjunga turi tvirčiau laikytis savo pozicijos ir stiprinti bendrąją rinką.
R. Šadžius vėliau teigė, kad į Vokietiją eksportuojančios šalies įmonės patiria problemų ir turės peržvelgti savo strategiją.
„Vienaip ar kitaip Vokietijos įmonėms išsprendus tuos klausimus, priėmus kokius nors ūkinius sprendimus atitinkamai ir mūsų įmonėms, kurios eksportuoja į Vokietiją, taip pat teks peržiūrėti savo ūkinę strategiją“, – žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, JAV muitų poveikis Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) bus nedidelis.
„Kiek esame matę įverčių, yra viena kita dešimtoji realaus BVP procento, kas iš esmės pakliūva į BVP skaičiavimo, prognozavimo, neapibrėžtumo ribas, yra paklaidos ribose“, – sakė R. Šadžius.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
„Lietuvos atveju, kadangi prognozuojame ženklų BVP augimą šiemet ir kitąmet, įtaka BVP nebus nei katastrofiška, nei kiek ženklesnė“, – pridūrė jis.
Vicekancleris: vokiečiai pasiruošę imtis atsakomybės už Europos saugumą
Spaudos konferencijoje Vokietijos vicekancleris taip pat sakė, kad vokiečiai yra pasiruošę imtis atsakomybės už saugumą Europoje ir vystyti brigadą Lietuvoje.
„Svarstydami 2026 metų biudžetą, man atrodo, mes aiškiai pasakėme, kad norime toliau aktyviai prisidėti prie gynybinio aljanso stiprinimo ir padėti įgyvendinti NATO tikslus. Ir bandysime tai įgyvendinti net anksčiau, nei buvo sutarta, ir norime parodyti, kad vokiečiai yra pasiruošę imtis atsakomybės už saugumą Europoje“, – po susitikimo su Baltijos šalių kolegomis kalbėjo L. Klingbeilas.
„Kalbant apie išlaidas gynybai, dėl kurių sutarėme, mes norime, kad Vokietijos brigada čia, Lietuvoje, taptų realybe, ir tai būtų aiški žinia Lietuvos ir Baltijos valstybių žmonėms, kad nėra jokių abejonių, jog Vokietijos vyriausybė palaikys savo sąjungininkes, tai yra labai svarbi ir aiški žinia“, – pažymėjo vicekancleris.
Jis pabrėžė, kad Europoje pasikeitus saugumo padėčiai, Vokietija bando apginti laisvę ir nepriklausomybę, o Baltijos šalys yra artimos sąjungininkės, padedančios tai daryti NATO ir ES.
„Esu tikras, kad Baltijos valstybių vyriausybės, taip pat ir Vokietijos vyriausybė, gali pasikliauti viena kitos parama. Vokietijoje imamės visapusiškų žingsnių, siekdami didinti saugumo pajėgumus, užtikrinti atgrasymą“, – sakė L. Klingbeilas.
Vicekancleris nurodė finansų ministrus taip pat aptarus Bendrijos finansavimo priemones gynybai.
„Siekiame Europos stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo, kuris leistų saugiai finansuoti Europos investicijas bei paskolas. Vokietijos brigada yra vienas pavyzdžių, kaip galime pasikliauti tomis europinėmis priemonėmis“, – teigė L. Klingbeilas.
Pasak jo, apsilankymas Lietuvoje yra vienas pirmųjų vicekanclerio dvišalių vizitų, o tai rodo Baltijos regiono svarbą.
„Noriu pasiųsti aiškią žinią savo vizitu, kad šis regionas yra labai svarbus Vokietijai. Esu čia lankęsis ir anksčiau, esu užmezgęs nemažai bičiuliškų santykių. Visos trys Baltijos valstybės Vokietijai ir Vokietijos vyriausybei yra labai svarbios partnerės, mes norime dar glaudžiau bendradarbiauti su šiomis šalimis“, – kalbėjo L. Klingbeilas.
Savo ruožtu Lietuvos finansų ministras R. Šadžius pabrėžė, kad visos trys Baltijos šalys kartu su Vokietija yra įsipareigojusios ženkliai didinti gynybos finansavimą.
„Ir Latvija, ir Estija taip pat žengia šituo keliu, ir naujoji Vokietijos vyriausybė taip pat priėmė kardinalius sprendimus, už kuriuos mes esame labai dėkingi, kadangi tai rimtas žingsnis į priekį stiprinant Europos saugumą“, – sakė R. Šadžius.
Kreipėsi į ERPB dėl regioninės kapitalo rinkos stiprinimo
Lietuvos, Latvijos ir Estijos finansų ministrai antradienį taip pat kreipėsi į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos stiprinimo.
Ministrai pristatė ketinimą atnaujinti 2017 metais trišalį memorandumą, pagal kurį iki šiol buvo plėtojama bendra Baltijos šalių kapitalo rinka. Ministrų manymu, tai būtų impulsas intensyvesniam bendradarbiavimui, kuris stiprintų Baltijos regiono konkurencingumą, pranešė Finansų ministerija.
Anot jos, rinkos stiprinimas prisidėtų prie šių metų kovą Europos Komisijos pristatytos Taupymo ir investicijų sąjungos iniciatyvos, skirtos padidinti ES piliečių dalyvavimą kapitalo rinkose.
„Reikia išlaikyti pagreitį ir toliau didinti Baltijos regiono matomumą ir konkurencingumą. Šiame kelyje labai vertiname ERPB kaip stiprų partnerį plėtojant Baltijos šalių kapitalo rinką“, – teigė R. Šadžius.
Tikimasi, kad atnaujintą memorandumą Baltijos šalys galėtų pasirašyti kitąmet birželį, kai Rygoje vyks ERPB metinis susitikimas.
