Stabili sandorių rinka ir potencialas augti : ką žada 2025-ieji?

„INVL Asset Management“ vadovas Andrius Načajus, advokatų kontoros „COBALT“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus ir UAB „Porta Finance“ vadovaujantis partneris Julijus Grigaliūnas.

2024-ųjų pabaigą pažymėjusi keletu stambių įsigijimų, Baltijos šalių sandorių rinka ir šiemet išlieka stabili. Nors užsienio kapitalo srautai – kol kas nuosaikūs, vis daugiau drąsos demonstruoja į tvarų augimą orientuoti vietiniai investuotojai. Alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ vadovas Andrius Načajus, UAB „Porta Finance“ vadovaujantis partneris Julijus Grigaliūnas, ir advokatų kontoros „COBALT“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus aptaria dabartinius rinkos dėsnius, geopolitinį poveikį investuotojų elgsenai ir tai, kokios tendencijos formuoja sandorių dinamiką 2025-aisiais.

I. Norkus sako, kad praėjusieji metai Baltijos šalims buvo aktyviausi nuo COVID 19 pandemijos pabaigos. Situaciją, anot jo, gerai iliustruoja „Mehiläinen“ sandoris, kurio metu Suomijos sveikatos priežiūros paslaugų bendrovė įsigijo „InMedica grupę“. Taip pat – „Apple“ sprendimas įsigyti jos produktams grafinio redagavimo programas kuriančią Lietuvių bendrovę „Pixelmator“ ar jau šiųmetis „Salling Group“ sandoris su iš Baltijos šalių besitraukiančia Švedijos bendrove „ICA Gruppen“, kuriuo Danijos bendrovė už 1,3 mlrd. USD įsigis „Rimi Baltic“.

„Tai – drąsinantys pavyzdžiai, kurie leidžia optimistiškiau vertinti rinką“, – mano „COBALT“ vadovaujantis partneris.

J. Grigaliūnas vertina, kad šiuo metu Baltijos šalių rinka yra palankiausia strateginiams regioniniams investuotojams ir jų netrūksta. Tačiau, norint pritraukti didelių investuotojų iš Londono, Paryžiaus ar Niujorko, reikia įdėti daugiau pastangų.

„Džiuginančią tendenciją iliustruoja iš vietinio kapitalo surinktas „INVL Private Equity Fund II“ fondas, taip pat – augančios vietinės įmonės, kurios demonstruoja puikius finansinius rezultatus. Kiek daugiau darbo turime įdėti kviesdami investuotojus iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, kurių mūsų rinkoje dar nėra. Jiems turime aiškiai apibrėžti investavimo į Baltijos šalis rizikos lygį, palyginti jį su kitais regionais ir perteikti žinią, kad viskas nėra vien juoda ir balta”, – komentuoja jis.

A. Načajus pritaria, kad užsienio investicijos kuria vertę, bet akcentuoja, jog šalies ekonomika aukštos pridėtinės vertės lygio negali pasiekti be vietinių santaupų.

„Be vietinio kapitalo mes sunkiai galėtume judėti į priekį, nes užsienio kapitalas visada yra baikštesnis. Lietuvoje šiuo metu vietinių santaupų dėka jau galime ne tik sukaupti didžiausią regiono istorijoje fondą; visa bankų sistema perteklinį likvidumą taip pat sukaupė vien iš vietinio kapitalo. Be to, vietinio kapitalo dėka galime konsoliduoti ir auginti vietinius verslus, kad jie taptų konkurencingesni ir įdomesni stambesniems žaidėjams“, – teigia A. Načajus.

Kokio sandorių rinkos aktyvumo tikėtis šiemet ir nuo ko jis priklauso? Kokios didžiausios geopolitinės grėsmės trukdo sandorių rinkai augti ir kur slypi daugiausia galimybių? Savo įžvalgomis sandorių rinkos ekspertai dalinasi „Verslo tribūnos“ tinklalaidėje.

[infogram id="99df85ca-aac1-47aa-9650-a745d26e291c" prefix="Upx" format="interactive" title="Copy: „Civinity“"]

Komentarai